Paieška
Orai ºC
Horoskopai
Astromanija

Angina: kompresai arba antibiotikai?

skausmas (Photos.com nuotr.)
Keisti teksto dydįAa+Aa-

Angina — nesezoninė liga. Tačiau pabjurus orams, ji mus atakuoja kur kas dažniau — dėl peršalimo ligų nusilpsta imunitetas, kuris prastai susidoroja su infekcijomis.

Dažnai manoma, kad angina susergama sušlapus ar sušalus kojas arba ne pagal orą lengvai apsirengus pasivaikščiojimo metu. Tačiau susirgti angina tokiu būdu neįmanoma, nes ši liga neatsiranda nuo peršalimo.

Angina gali susirgti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai ji puola vaikus ir suaugusiuosius iki 35-40 metų amžiaus.

Angina, arba ūmus tonzilitas — infekcinė liga, kurios pagrindinis sukėlėjas — streptokokas. Į organizmą jis gali patekti oro lašeliniu būdu (kosėjant, čiaudint), taip pat ir kontaktuojant su ligoniu — naudojant ligonio rankšluosčius, puodelius, bučiuojantis su juo ar paspaudžiant jam ranką.

Angina gali būti katarinė, kai uždegiminis procesas vyksta tonzilių paviršiuje (pažeidžiama gleivinė), folikulinė — kai streptokokai pažeidžia gilesnius tonzilių sluoksnius, ir lakūninė, kurios metu uždegiminė reakcija vyksta lakūnose — tonzilių įdubose. Rečiau sergama grybeline angina, kuri atsiranda dėl sumažėjusio organizmo imuniteto.

Pagauk momentą!

Pirmieji būdingi anginai požymiai:

* stiprus gerklės skausmas, kuris trukdo ryti, kramtyti, žiovauti ir kalbėti;

* aukšta (iki 39 laipsnių) temperatūra, kuriai pakilus, apima silpnumas, krečia šaltis ir skauda sąnarius;

* ryklės gleivinė patinsta ir parausta, o liežuvis tampa ryškiai raudonas. Folikulinę anginą galima atpažinti iš gelsvų apnašų arba apskritų mažų gelsvų taškelių (supūliavusių folikulų) ant tonzilių, o sergant lakūnine angina tonzilių įdubose atsiranda supūliavusių folikulų ir gerklė būna pasidengusi baltomis apnašomis;

* iš burnos sklinda nemalonus kvapas;

* padidėja ir skauda kaklo ir ausų limfmazgius.

Tačiau anginos simptomai gali būti užslėpti — nedidelė temperatūra ir silpnas gerklės skausmas gali būti priimtas už tokią nekaltą ligą kaip ŪRS, o vėliau negydoma angina gali sukelti komplikacijų. Todėl, vos tik įtarus anginą, reikia kreiptis į specialistą.

Ramybė, šiluma ir... vienatvė

Kad būtų nustatyta tiksli diagnozė, būtinai reikia paimti gerklės tepinėlį. Bakteriologinis tyrimas parodys, kokia mikroflora vyrauja jūsų burnoje ir kokių antibiotikų prireiks gydymui.

Savarankiškai vartojami antibakteriniai preparatai gali neduoti jokios naudos, nes daugelis tetraciklino ir sulfanilamido grupių vaistų anginos sukėlėjų „neįveikia“, tačiau susilpninti imunitetą jie gali.

Tradicinės liaudies priemonės streptokokų taip pat neveikia. O klasikinių priemonių, naudojamų gerklei gydyti, — kompresų ir skalavimo priemonių — susirgus angina reikėtų imtis atsargiai, tik pasitarus su gydytoju. Spiritiniai kompresai, šildydami gilius audinių sluoksnius ir gerindami kraujo pritekėjimą į pažeistas tonziles, gali infekciją su krauju išnešioti po visą organizmą, ir ligonio savijauta dėl to tik pablogės. O skalavimai ligos paūmėjimo metu tik suerzina gerklę. Skalauti gerklę galima tik tuomet, kai liga aprimsta ir pagerėja savijauta. Geriausia priemonė susirgus angina — sausa šiluma. Jos suteikia močiučių vilnoniai šalikai, apvynioti aplink kaklą.

Sergant angina būtinas lovos režimas. Jei ligonis sirgdamas vaikščios, gali kilti nemalonių komplikacijų, kuriomis „dosniai apdovanos“ angina — miokarditą (širdies raumens uždegimą), reumatą (sąnarių uždegimą), pielonefritą (inkstų uždegimą).

Ligonė reikėtų paguldyti atskirame kambaryje ir duoti jam atskirus indus. Angina — užkrečiama liga, ir jeigu nesiimsite saugos priemonių, rizikuosite namus paversti lazaretu.

Taip pat ligoniui teks atskirai gaminti maistą, nes, susirgus angina, negalima vartoti:

* kieto maisto, kurį ryjant skauda gerklę;

* aštrių, sūrių ir rūgščių patiekalų, erzinančių gerklės gleivinę. Dažniausiai gydytojai rekomenduoja pacientams gerti kuo daugiau skysčių. Šilti gėrimai ne tik šalina infekciją iš organizmo, bet ir sušildo gerklę. Ypač naudingi šarminiai gėrimai — žalioji arba žolelių arbatos ir negazuotas mineralinis vanduo.

Tinkamai gydant, liga praeina per septynias dienas. Gydytojų nuomone, sėkmingai sveikstama, jeigu per penkias dienas nukrenta temperatūra ir neskauda gerklės.

Reikia nepamiršti ir dar vieno svarbaus dalyko. Deja, imunitetas persirgus angina taip greitai neatsistato. Tad saugokitės ir imkitės anginos profilaktikos priemonių — grūdinkitės ir nesibičiuliaukite su piliečiais, kuriems įtartinai skauda gerklę.

Kokios komplikacijos gresia?

Netinkamai gydoma angina gali sukelti daugybę labai rimtų komplikacijų.

Viena iš jų — abscesas, kai bakterijos patenka į minkštuosius ryklės audinius ir ten sudaro pūlių pilna ertmė. Ligonio kalba pasidaro neaiški, žmogus kalba taip, lyg turėtų burnoje karštą bulvę; vėl sustiprėja skausmas ryjant, dar labiau padidėja temperatūra. Ši komplikacija mėginama gydyti didelėmis antibiotikų dozėmis, tačiau dažniausiai tenka griebtis chirurginių priemonių.

Kita pavojinga anginos komplikacija — kraujo užkrėtimas (sepsis), kada bakterijos prasiveržia į kraujagysles bei limfagysles ir jomis išnešiojamos po visą organizmą. Gydoma antiobiotikais ir chirurgiškai — pašalinamos tonzilės arba prapjaunami pūlingi židiniai.

Dar viena komplikacija — bendras organų pažeidimas: perikarditas (širdies plėvės uždegimas), miokarditas (širdies raumens uždegimas), reumatas, inkstų uždegimas, antikūnų susidarymas.

Tinkamai neišgydyta angina gali tapti lėtine. Taip gali nutikti po dažnų, bet nestiprių uždegimų arba kelis kartus persirgus stipresne angina. Tokiu atveju veiksmingiausias gydymo būdas yra tonzilių pašalinimas.

Pasveikę nepamirškite profilaktikos

Geriausia ligos profilaktika — sportas gryname ore ir grūdinimasis. Tinka bet kokia kraujotaką skatinanti veikla. Tada į gleivinę įsiskverbusias bakterijas gali lengviau ir greičiau išnešti kraujo srovė, o gynybinėms organizmo ląstelėms paprasčiau jas sunaikinti. Tačiau sportuojant būtina atkreipti dėmesį į kvėpavimą: oras turi būti įkvepiamas pro nosį, o iškvepiamas pro burną.

Na, o jeigu prisiverti pasportuoti jums niekaip nepavyksta, nepatingėti bent jau išeiti pasivaikščioti. Tik neturėkite iliuzijų, kad užteks dešimties minučių. Vaikščioti reikėtų ne mažiau kaip pusvalandį.

„Savaitė“
Komentarai

Taip pat skaitykite:

Burnos chirurgas: nėra žmonių, kurie nešiodami išimamus dantų protezus jais džiaugtųsi

Dantų protezai asocijuojasi su senukais, kurie stiklinę prie lovos laiko ne tam, kad iš jos atsigertų vandens. Slėpti bedantę burną kartais tenka ir vidutinio amžiaus žmonėms, kurių draugai dar džiaugiasi sveikais savo dantimis. Kokios galimybės yra susitvarkyti dantis, kuomet žmogus juos praranda? Šiuolaikinė burnos chirurgija yra taip pažengusi odontologijos sritis, kad apie dantų implantologiją būtų galima pravesti atskirą seminarą.

Specialistai: 80 proc. sergančiųjų hepatitu to nežino

Pasaulyje apytikriai vienas iš dvylikos žmonių (apie 500 mln.) serga lėtiniu hepatitu B arba C. Nors Lietuvoje oficialiai registruotų susirgimų įvairiomis hepatito formomis skaičius mažėja, tačiau specialistai įspėja, kad tikrasis susirgimų skaičius gali būti kelis kartus didesnis.
Kasmet pasaulyje vien nuo lėtinio hepatito C sukeltų komplikacijų miršta 0,5 mln. žmonių. Ši liga pastaruoju metu yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis JAV ir Europoje.

Šaltas dušas per karščius kenkia sveikatai!

Karštomis dienomis šaltas dušas gali būti labai viliojantis dalykas. Daug kam atrodo, kad tai – geriausias būdas greitai atsigaivinti. Tačiau tokios idėjos verčiau atsisakyti.
Šaltu vandeniu galime pakenkti savo kūnui labiau už karštį. Ypač senjorai turėtų būti atsargūs. Pasirinkite kitą mažiau pavojingą atvėsimo būdą.
Pavojus kraujo apytakai
Ledinis dušas turi ne tik privalumų. Didelis temperatūrų skirtumas apsunkina kraujo apytaką. Vyresnio amžiaus žmonėms toks krūvis gali sukelti rimtą grėsmę gyvybei.

Kaip maitintis per karščius?

Per karščius daug kam sumažėja apetitas, bet padidėja skysčių poreikis. Regis, galima būtų lengvai suliesėti. Deja, tvankiomis dienomis labiau traukia ledai, saldūs šalti gėrimai ir kitokie gaivinantys, bet kaloringi gardumynai. Kyla klausimas, ką reikėtų valgyti per karščius, kad geriau jaustumėmės?
Tokiomis dienomis kūnui ir taip tenka papildomas krūvis: reikia gintis nuo karščio.

Atsargiai: pavojingas karštis!

Sinoptikai perspėja, kad liepos 28-30 d. Lietuvoje numatoma kaitra. Aukščiausia temperatūra dienomis daug kur sieks 30-35 laipsnius karščio. Visuomenės sveikatos specialistai prašo būti itin atsargiems ir neperkaisti.
„Kepuraitė, kremas nuo saulės, buteliukas vandens ir saiko jausmas – geriausi bičiuliai šiomis dienomis. Patartume įvertinti tykančias grėsmes ir neužsibūti saulėkaitoje“, - akcentavo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja Dainora Bielskytė.

Kada moterys pradeda patikti sau?

Neseniai JAV viešosios nuomonės tyrimų instituto Gallup ir medicinos kompanijos „Healthways“ atlikti tyrimai atskleidė sensacingą dalyką: šešiasdešimtmečiai žmonės dažniau būna patenkinti savo išvaizda nei jaunimas.
Amerikiečių tyrimų rezultatai verčia susimąstyti. Tik sulaukę vyresnio amžiaus, žmonės nustoja jaudintis dėl to, ar jų išvaizda atitinka visuomenės priimtus grožio idealus. Liovęsi vaikytis svetimų grožio standartų ir keisti save, jie pajaučia harmoniją su savimi, rašo Health.

​5 priežastys atsisakyti aukštakulnių

Avalynė suteikia moteriai pasitikėjimo savimi, tačiau gražuoliai aukštakulniai gali būti iš koto verčiantys ne tik dėl ...

Skustis ar nesiskusti?

Vasarą dažnai deginamės ir maudomės, tenka apsinuoginti, todėl moterys būna priverstos pasirūpinti savo bikinio zona. Šiuolaikiniai grožio etalonai tarsi reikalauja, kad ten, apačioje, nieko nebūtų.
Deja, kai kurie ginekologai įspėja, kad paplitusi mada šalinti gaktos plaukus skutimosi peiliuku, žirklėmis ar vašku ne visada būna naudinga sveikatai. Anot jų, gamta nesukūrė jokių nereikalingų dalykų ir plaukai toje vietoje apsaugo nuo kai kurių infekcijų.

​Kokio maisto nereikėtų duoti vaikui karštą vasarą

Vaiko augimas ir vystymasis yra tiesiogiai susijęs su jo mityba.

Vaiko sveikatą tikrinkime dabar, nelaukime rugsėjo!

Sveikatos apsaugos ministerija primena tėveliams, kad vasarą reikia apsilankyti pas savo vaikų gydytoją ir pasirūpinti profilaktiniu jų sveikatos tikrinimu. Kasmetinis vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimas yra privalomas. Jei jis atliekamas gydymo įstaigoje, prie kurios vaikas yra priregistruotas, už paslaugas mokėti nereikia. Pažymą apie vaiko sveikatos būklę reikia kasmet pristatyti į švietimo ir ugdymo įstaigas (ikimokyklines, mokyklas ir pan.) iki rugsėjo 15 dienos.