Angina: kompresai arba antibiotikai?

Skausmas (Photos.com nuotr.)
Aa+Aa-

Angina — nesezoninė liga. Tačiau pabjurus orams, ji mus atakuoja kur kas dažniau — dėl peršalimo ligų nusilpsta imunitetas, kuris prastai susidoroja su infekcijomis.

Dažnai manoma, kad angina susergama sušlapus ar sušalus kojas arba ne pagal orą lengvai apsirengus pasivaikščiojimo metu. Tačiau susirgti angina tokiu būdu neįmanoma, nes ši liga neatsiranda nuo peršalimo.

Angina gali susirgti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai ji puola vaikus ir suaugusiuosius iki 35-40 metų amžiaus.

Angina, arba ūmus tonzilitas — infekcinė liga, kurios pagrindinis sukėlėjas — streptokokas. Į organizmą jis gali patekti oro lašeliniu būdu (kosėjant, čiaudint), taip pat ir kontaktuojant su ligoniu — naudojant ligonio rankšluosčius, puodelius, bučiuojantis su juo ar paspaudžiant jam ranką.

Angina gali būti katarinė, kai uždegiminis procesas vyksta tonzilių paviršiuje (pažeidžiama gleivinė), folikulinė — kai streptokokai pažeidžia gilesnius tonzilių sluoksnius, ir lakūninė, kurios metu uždegiminė reakcija vyksta lakūnose — tonzilių įdubose. Rečiau sergama grybeline angina, kuri atsiranda dėl sumažėjusio organizmo imuniteto.

Pagauk momentą!

Pirmieji būdingi anginai požymiai:

* stiprus gerklės skausmas, kuris trukdo ryti, kramtyti, žiovauti ir kalbėti;

* aukšta (iki 39 laipsnių) temperatūra, kuriai pakilus, apima silpnumas, krečia šaltis ir skauda sąnarius;

* ryklės gleivinė patinsta ir parausta, o liežuvis tampa ryškiai raudonas. Folikulinę anginą galima atpažinti iš gelsvų apnašų arba apskritų mažų gelsvų taškelių (supūliavusių folikulų) ant tonzilių, o sergant lakūnine angina tonzilių įdubose atsiranda supūliavusių folikulų ir gerklė būna pasidengusi baltomis apnašomis;

* iš burnos sklinda nemalonus kvapas;

* padidėja ir skauda kaklo ir ausų limfmazgius.

Tačiau anginos simptomai gali būti užslėpti — nedidelė temperatūra ir silpnas gerklės skausmas gali būti priimtas už tokią nekaltą ligą kaip ŪRS, o vėliau negydoma angina gali sukelti komplikacijų. Todėl, vos tik įtarus anginą, reikia kreiptis į specialistą.

Ramybė, šiluma ir... vienatvė

Kad būtų nustatyta tiksli diagnozė, būtinai reikia paimti gerklės tepinėlį. Bakteriologinis tyrimas parodys, kokia mikroflora vyrauja jūsų burnoje ir kokių antibiotikų prireiks gydymui.

Savarankiškai vartojami antibakteriniai preparatai gali neduoti jokios naudos, nes daugelis tetraciklino ir sulfanilamido grupių vaistų anginos sukėlėjų „neįveikia“, tačiau susilpninti imunitetą jie gali.

Tradicinės liaudies priemonės streptokokų taip pat neveikia. O klasikinių priemonių, naudojamų gerklei gydyti, — kompresų ir skalavimo priemonių — susirgus angina reikėtų imtis atsargiai, tik pasitarus su gydytoju. Spiritiniai kompresai, šildydami gilius audinių sluoksnius ir gerindami kraujo pritekėjimą į pažeistas tonziles, gali infekciją su krauju išnešioti po visą organizmą, ir ligonio savijauta dėl to tik pablogės. O skalavimai ligos paūmėjimo metu tik suerzina gerklę. Skalauti gerklę galima tik tuomet, kai liga aprimsta ir pagerėja savijauta. Geriausia priemonė susirgus angina — sausa šiluma. Jos suteikia močiučių vilnoniai šalikai, apvynioti aplink kaklą.

Sergant angina būtinas lovos režimas. Jei ligonis sirgdamas vaikščios, gali kilti nemalonių komplikacijų, kuriomis „dosniai apdovanos“ angina — miokarditą (širdies raumens uždegimą), reumatą (sąnarių uždegimą), pielonefritą (inkstų uždegimą).

Ligonė reikėtų paguldyti atskirame kambaryje ir duoti jam atskirus indus. Angina — užkrečiama liga, ir jeigu nesiimsite saugos priemonių, rizikuosite namus paversti lazaretu.

Taip pat ligoniui teks atskirai gaminti maistą, nes, susirgus angina, negalima vartoti:

* kieto maisto, kurį ryjant skauda gerklę;

* aštrių, sūrių ir rūgščių patiekalų, erzinančių gerklės gleivinę. Dažniausiai gydytojai rekomenduoja pacientams gerti kuo daugiau skysčių. Šilti gėrimai ne tik šalina infekciją iš organizmo, bet ir sušildo gerklę. Ypač naudingi šarminiai gėrimai — žalioji arba žolelių arbatos ir negazuotas mineralinis vanduo.

Tinkamai gydant, liga praeina per septynias dienas. Gydytojų nuomone, sėkmingai sveikstama, jeigu per penkias dienas nukrenta temperatūra ir neskauda gerklės.

Reikia nepamiršti ir dar vieno svarbaus dalyko. Deja, imunitetas persirgus angina taip greitai neatsistato. Tad saugokitės ir imkitės anginos profilaktikos priemonių — grūdinkitės ir nesibičiuliaukite su piliečiais, kuriems įtartinai skauda gerklę.

Kokios komplikacijos gresia?

Netinkamai gydoma angina gali sukelti daugybę labai rimtų komplikacijų.

Viena iš jų — abscesas, kai bakterijos patenka į minkštuosius ryklės audinius ir ten sudaro pūlių pilna ertmė. Ligonio kalba pasidaro neaiški, žmogus kalba taip, lyg turėtų burnoje karštą bulvę; vėl sustiprėja skausmas ryjant, dar labiau padidėja temperatūra. Ši komplikacija mėginama gydyti didelėmis antibiotikų dozėmis, tačiau dažniausiai tenka griebtis chirurginių priemonių.

Kita pavojinga anginos komplikacija — kraujo užkrėtimas (sepsis), kada bakterijos prasiveržia į kraujagysles bei limfagysles ir jomis išnešiojamos po visą organizmą. Gydoma antiobiotikais ir chirurgiškai — pašalinamos tonzilės arba prapjaunami pūlingi židiniai.

Dar viena komplikacija — bendras organų pažeidimas: perikarditas (širdies plėvės uždegimas), miokarditas (širdies raumens uždegimas), reumatas, inkstų uždegimas, antikūnų susidarymas.

Tinkamai neišgydyta angina gali tapti lėtine. Taip gali nutikti po dažnų, bet nestiprių uždegimų arba kelis kartus persirgus stipresne angina. Tokiu atveju veiksmingiausias gydymo būdas yra tonzilių pašalinimas.

Pasveikę nepamirškite profilaktikos

Geriausia ligos profilaktika — sportas gryname ore ir grūdinimasis. Tinka bet kokia kraujotaką skatinanti veikla. Tada į gleivinę įsiskverbusias bakterijas gali lengviau ir greičiau išnešti kraujo srovė, o gynybinėms organizmo ląstelėms paprasčiau jas sunaikinti. Tačiau sportuojant būtina atkreipti dėmesį į kvėpavimą: oras turi būti įkvepiamas pro nosį, o iškvepiamas pro burną.

Na, o jeigu prisiverti pasportuoti jums niekaip nepavyksta, nepatingėti bent jau išeiti pasivaikščioti. Tik neturėkite iliuzijų, kad užteks dešimties minučių. Vaikščioti reikėtų ne mažiau kaip pusvalandį.

„Savaitė“
*Sutinku su taisyklėmis
Skaityti visus komentarus (12)

Taip pat skaitykite:

​Pirmųjų menstruacijų data gali padėti nuspėti širdies ligų riziką ..

Moterims, kurioms pirmosios menstruacijos prasidėjo nesulaukus dešimties arba vėliau nei 17 m., gali kilti didesnė ...

​Kokios ligos tyko mūsų vaikų žiemą? ..

Nors kiekvieną žiemą drastiškai padaugėja sergančių vaikų, ne visi tėveliai imasi priemonių užkirsti kelią ligoms, ...

​Kaip išsaugoti skrandį per šventes? ..

Artėjant gražiausioms metų šventėms – Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems Metams – dietologai primena apie gresiantį pavojų ...

​Laiku atliktas dantų protezavimas – gyvybiškai svarbu ..

Ne visos dantų problemos žmogų skatina nedelsiant kreiptis į odontologą.

​Kaip vartoti vandenį, kad jo nauda būtų efektyviausia? ..

Abejonių, kad vanduo yra būtinas ir svarbus gyvybei bei sveikatai elementas, nekyla niekam.

​Moksleivių mitybos įpročiai: ar yra pagrindo nerimauti? ..

Moksleivių mityba nėra visavertė, taip teigia Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo ...

​Kai net sveikas maistas tampa priešu ..

Gyveni sveikai, bet vis dažniau skauda galvą, pučia pilvą ar net išberia odą. Maža to, pradeda augti svoris.

​Mokslininkai: užtenka treniruotis po... 60 sekundžių ..

Kanados mokslininkai dar kartą įrodė trumpų ir intensyvių treniruočių naudą sveikatai.

​Sumažinti druskos vartojimą nėra sunku! ..

Visi žinome, kad vartoti daug druskos yra nesveika.

​Mitai ir tikrovė apie cholesterolį ..

Apie cholesterolio teikiamą žalą sveikatai šiais laikais yra girdėjęs kiekvienas.