Paieška
Orai ºC
Horoskopai
Astromanija

Angina: kompresai arba antibiotikai?

skausmas (Photos.com nuotr.)
Keisti teksto dydįAa+Aa-

Angina — nesezoninė liga. Tačiau pabjurus orams, ji mus atakuoja kur kas dažniau — dėl peršalimo ligų nusilpsta imunitetas, kuris prastai susidoroja su infekcijomis.

Dažnai manoma, kad angina susergama sušlapus ar sušalus kojas arba ne pagal orą lengvai apsirengus pasivaikščiojimo metu. Tačiau susirgti angina tokiu būdu neįmanoma, nes ši liga neatsiranda nuo peršalimo.

Angina gali susirgti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai ji puola vaikus ir suaugusiuosius iki 35-40 metų amžiaus.

Angina, arba ūmus tonzilitas — infekcinė liga, kurios pagrindinis sukėlėjas — streptokokas. Į organizmą jis gali patekti oro lašeliniu būdu (kosėjant, čiaudint), taip pat ir kontaktuojant su ligoniu — naudojant ligonio rankšluosčius, puodelius, bučiuojantis su juo ar paspaudžiant jam ranką.

Angina gali būti katarinė, kai uždegiminis procesas vyksta tonzilių paviršiuje (pažeidžiama gleivinė), folikulinė — kai streptokokai pažeidžia gilesnius tonzilių sluoksnius, ir lakūninė, kurios metu uždegiminė reakcija vyksta lakūnose — tonzilių įdubose. Rečiau sergama grybeline angina, kuri atsiranda dėl sumažėjusio organizmo imuniteto.

Pagauk momentą!

Pirmieji būdingi anginai požymiai:

* stiprus gerklės skausmas, kuris trukdo ryti, kramtyti, žiovauti ir kalbėti;

* aukšta (iki 39 laipsnių) temperatūra, kuriai pakilus, apima silpnumas, krečia šaltis ir skauda sąnarius;

* ryklės gleivinė patinsta ir parausta, o liežuvis tampa ryškiai raudonas. Folikulinę anginą galima atpažinti iš gelsvų apnašų arba apskritų mažų gelsvų taškelių (supūliavusių folikulų) ant tonzilių, o sergant lakūnine angina tonzilių įdubose atsiranda supūliavusių folikulų ir gerklė būna pasidengusi baltomis apnašomis;

* iš burnos sklinda nemalonus kvapas;

* padidėja ir skauda kaklo ir ausų limfmazgius.

Tačiau anginos simptomai gali būti užslėpti — nedidelė temperatūra ir silpnas gerklės skausmas gali būti priimtas už tokią nekaltą ligą kaip ŪRS, o vėliau negydoma angina gali sukelti komplikacijų. Todėl, vos tik įtarus anginą, reikia kreiptis į specialistą.

Ramybė, šiluma ir... vienatvė

Kad būtų nustatyta tiksli diagnozė, būtinai reikia paimti gerklės tepinėlį. Bakteriologinis tyrimas parodys, kokia mikroflora vyrauja jūsų burnoje ir kokių antibiotikų prireiks gydymui.

Savarankiškai vartojami antibakteriniai preparatai gali neduoti jokios naudos, nes daugelis tetraciklino ir sulfanilamido grupių vaistų anginos sukėlėjų „neįveikia“, tačiau susilpninti imunitetą jie gali.

Tradicinės liaudies priemonės streptokokų taip pat neveikia. O klasikinių priemonių, naudojamų gerklei gydyti, — kompresų ir skalavimo priemonių — susirgus angina reikėtų imtis atsargiai, tik pasitarus su gydytoju. Spiritiniai kompresai, šildydami gilius audinių sluoksnius ir gerindami kraujo pritekėjimą į pažeistas tonziles, gali infekciją su krauju išnešioti po visą organizmą, ir ligonio savijauta dėl to tik pablogės. O skalavimai ligos paūmėjimo metu tik suerzina gerklę. Skalauti gerklę galima tik tuomet, kai liga aprimsta ir pagerėja savijauta. Geriausia priemonė susirgus angina — sausa šiluma. Jos suteikia močiučių vilnoniai šalikai, apvynioti aplink kaklą.

Sergant angina būtinas lovos režimas. Jei ligonis sirgdamas vaikščios, gali kilti nemalonių komplikacijų, kuriomis „dosniai apdovanos“ angina — miokarditą (širdies raumens uždegimą), reumatą (sąnarių uždegimą), pielonefritą (inkstų uždegimą).

Ligonė reikėtų paguldyti atskirame kambaryje ir duoti jam atskirus indus. Angina — užkrečiama liga, ir jeigu nesiimsite saugos priemonių, rizikuosite namus paversti lazaretu.

Taip pat ligoniui teks atskirai gaminti maistą, nes, susirgus angina, negalima vartoti:

* kieto maisto, kurį ryjant skauda gerklę;

* aštrių, sūrių ir rūgščių patiekalų, erzinančių gerklės gleivinę. Dažniausiai gydytojai rekomenduoja pacientams gerti kuo daugiau skysčių. Šilti gėrimai ne tik šalina infekciją iš organizmo, bet ir sušildo gerklę. Ypač naudingi šarminiai gėrimai — žalioji arba žolelių arbatos ir negazuotas mineralinis vanduo.

Tinkamai gydant, liga praeina per septynias dienas. Gydytojų nuomone, sėkmingai sveikstama, jeigu per penkias dienas nukrenta temperatūra ir neskauda gerklės.

Reikia nepamiršti ir dar vieno svarbaus dalyko. Deja, imunitetas persirgus angina taip greitai neatsistato. Tad saugokitės ir imkitės anginos profilaktikos priemonių — grūdinkitės ir nesibičiuliaukite su piliečiais, kuriems įtartinai skauda gerklę.

Kokios komplikacijos gresia?

Netinkamai gydoma angina gali sukelti daugybę labai rimtų komplikacijų.

Viena iš jų — abscesas, kai bakterijos patenka į minkštuosius ryklės audinius ir ten sudaro pūlių pilna ertmė. Ligonio kalba pasidaro neaiški, žmogus kalba taip, lyg turėtų burnoje karštą bulvę; vėl sustiprėja skausmas ryjant, dar labiau padidėja temperatūra. Ši komplikacija mėginama gydyti didelėmis antibiotikų dozėmis, tačiau dažniausiai tenka griebtis chirurginių priemonių.

Kita pavojinga anginos komplikacija — kraujo užkrėtimas (sepsis), kada bakterijos prasiveržia į kraujagysles bei limfagysles ir jomis išnešiojamos po visą organizmą. Gydoma antiobiotikais ir chirurgiškai — pašalinamos tonzilės arba prapjaunami pūlingi židiniai.

Dar viena komplikacija — bendras organų pažeidimas: perikarditas (širdies plėvės uždegimas), miokarditas (širdies raumens uždegimas), reumatas, inkstų uždegimas, antikūnų susidarymas.

Tinkamai neišgydyta angina gali tapti lėtine. Taip gali nutikti po dažnų, bet nestiprių uždegimų arba kelis kartus persirgus stipresne angina. Tokiu atveju veiksmingiausias gydymo būdas yra tonzilių pašalinimas.

Pasveikę nepamirškite profilaktikos

Geriausia ligos profilaktika — sportas gryname ore ir grūdinimasis. Tinka bet kokia kraujotaką skatinanti veikla. Tada į gleivinę įsiskverbusias bakterijas gali lengviau ir greičiau išnešti kraujo srovė, o gynybinėms organizmo ląstelėms paprasčiau jas sunaikinti. Tačiau sportuojant būtina atkreipti dėmesį į kvėpavimą: oras turi būti įkvepiamas pro nosį, o iškvepiamas pro burną.

Na, o jeigu prisiverti pasportuoti jums niekaip nepavyksta, nepatingėti bent jau išeiti pasivaikščioti. Tik neturėkite iliuzijų, kad užteks dešimties minučių. Vaikščioti reikėtų ne mažiau kaip pusvalandį.

„Savaitė“
Komentarai

Taip pat skaitykite:

Stipriosios lyties silpnybės

Mūsų vyrų sveikata priklauso nuo amžiaus ir gyvenimo būdo, socialinės padėties ir polinkių, išorinių aplinkybių ir fizinės formos, bet pirmiausia – nuo mūsų moteriško jautrumo ir pastabumo.
Žinoma, kad visame pasaulyje vyrai gyvena trumpiau už moteris. Ir serga sunkiau, ir skausmą pakelia prasčiau, ir į stresą reaguoja aštriau. Apskritai didelis klausimas, ką iš mūsų reikėtų vadinti stipriąja lytimi!
Kodėl vyrai tokie silpni? Todėl, kad stiprioji lytis visiškai nesirūpina savo sveikata.

Kelios priežastys, kodėl reikia sportuoti

Susitarkite su drauge ar draugu dėl bendrų treniruočių. Dviese lengviau pradėti sportuoti – jei staiga dingsta noras, atsisakyti sunkiau. Dar geriau – rinktis masines treniruotes, į kurias išsiruošti vienam gal ir sunkiau, bet įsiliejimas į grupę ir kitų pažangos stebėjimas tikrai motyvuoja labiau stengtis ir pačiam. O „įsivažiavus“ į ritmą, atsiras poreikis ir reguliariai mankštintis.

Dešimtadalis gyventojų be skausmą malšinančių vaistų neištveria nė savaitės

Vaistus nuo skausmo kiekvieną savaitę sako vartojantis kas dešimtas Lietuvos gyventojas: 8 proc. tai daro bent kartą per savaitę, o 2 proc. – kasdien. Ketvirtadalis gyventojų skausmą malšinančius vaistus vartoja nors kartą per mėnesį. Tokias tendencijas atskleidžia atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas apie vaistų vartojimą.

Kada reikalinga nefrologo pagalba?

Šlapimo organų infekcijos – tai dažnai pasitaikančios ligos, su kuriomis tenka susidurti nefrologams. Dažniausias simptomas, kuris priverčia ieškoti gydytojo, – skausmas šlapinimosi metu ir dažnas lakstymas į tualetą.

Kas gelbsti nuo karščio mieste?

Kai oro temperatūra pakyla pernelyg staigiai, žmogaus organizmas persiorientuoja į ekstremalų režimą. Tada kyla klausimasKai oro temperatūra pakyla pernelyg staigiai, žmogaus organizmas persiorientuoja į ekstremalų režimą. Tada kyla klausimas, kaip sumažinti karščių keliamą pavojų sveikatai miesto sąlygomis. Ką pataria ekspertai miestų gyventojams?· Sumažinti iki minimumo buvimo saulėje laiką tarp 12 ir 17 valandos. Jeigu karščio piko metu tenka atsidurti gatvėje, nepamirškite užsidėti galvos apdangalo.· Reguliariai gerkite skysčius. Per karščius geriausiai tinka vanduo ir pienas.

Kokie pavojai tyko apsistojus viešbutyje?

Patalynė atrodo nesutepta. Kriauklėje nėra plaukų. Jūsų viešbučio kambarys atrodo švarus, bet, ar iš tiesų toks yra? Nebūtinai. Jei kambarys iš pažiūros atrodo švarus, dar nereiškia, kad šimtai nepažįstamųjų buvusių prieš tai jame, nepaliko mikrobų.
Kad būtumėte saugūs nakvynės metu, vadovaukitės keliais patarimais:
1. Prieš rezervuodami kambarį, perskaitykite atsiliepimus internete
Prieš užsisakydami kambarį, perskaitykite jau buvusių tame viešbutyje žmonių atsiliepimus.

Taisyklinga laikysena ir sveikas stuburas

Stuburas – skeleto pagrindas, suteikiantis kūnui formą bei išlaikantis jį vertikalioje padėtyje, o visus organus – savo vietose. Dažnai dėl netinkamos gyvensenos stuburas silpsta ir deformuojasi, iškrypsta, o prie jo prisitvirtinę raumenys suglemba.
O kad visa tai neatrodytų taip gąsdinančiai, tereikia šiai problemai užkirsti kelią. Sprendimas: taisyklinga laikysena bei reguliarios mankštos.
Išsitempęs, stiprus ir lankstus – toks stuburas garantuos jums energingumą bei gerą savijautą.

Stresas darbe – mirtinų ligų sukėlėjas

Net 97 proc. apklaustų gydytojų kardiologų mano, kad stresas turi įtakos širdies ir kraujagyslių susirgimams, o 70 proc. teigia, kad daugiausia streso žmonės patiria būtent darbe. Tokias išvadas pateikė bendrovės TNS atliktas tyrimas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, apie 52 proc. visų žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
„Stresas šiuolaikiniame pasaulyje tapo vienu didžiausių pavojų sveikatai.

Cholesterolis išteisintas?

Infarktas ar insultas gali pakirsti netgi turint normalų cholesterolį. Patyrę gydytojai nurodo realesnę klastingosios aterosklerozės priežastį – lėtinį kraujagyslių uždegimą. Ar ir jį galime laiku sukontroliuoti?
Joks cholesterolis nebaisus, kai žmogaus kraujagyslės yra sveikos. Ateroskleroze susergama nepriklausomai nuo jo turimo kiekio. Toks Vakarų šalyse vis labiau įsigalintis kardiologų sutarimas greitai nebestebins ir Lietuvos gyventojų.

Austrai pradėjo naudoti naują kepenų ir kasos vėžio gydymo būdą

Austrijos ligoninėje naujas elektroterapijos būdas bus naudojamas tais atvejais, kai vėžio išoperuoti jau neįmanoma.
Linco Gailestingųjų seserų ligoninėje pirmą kartą buvo išbandyta nauja kepenų ir kasos vėžio gydymo forma. Vadinamoji „Irreversible Electroporation (IRE)“ su „NanoKnife“ prietaisu (elektroniniu skalpeliu, atveriančiu ląstelės membraną) bus taikoma pažengusios vėžio stadijos pacientams, kuriems jau negalima daryti kepenų ar kasos operacijos.