Tiksliau, 300-400 ml kamieninių ląstelių gali išgelbėti sergantį kraujo vėžiu žmogų. Tereikia tik donoro, galinčio duoti ligoniui to „gyvybės eliksyro“.
Kaulų čiulpų transplantavimo realijos
Pasaulyje kaulų čiulpų operacijos atliekamos jau apie 50 metų, Lietuvoje — nuo 1999-ųjų. O 2004 metais Lietuvoje buvo atliktas pirmasis negiminingo kaulų čiulpų donoro transplantavimas. Mat iki tol Lietuvoje kraujo vėžiu sergančiuosius ir tik kaulų čiulpų transplantavimu išgydomus žmones galėdavo išgelbėti tik donorai šeimos nariai.
Tačiau tinkamą donorą šeimoje turi tik vienas iš penkių žmonių. Tuomet lieka vienintelė viltis — negiminingas donoras. Tačiau mūsų negiminingų kaulų čiulpų donorų registre vis dar didžiausia jų dalis — pacientų giminės ir artimieji. Tad mūsų pacientų gyvybes iki šiol dažniausiai gelbėdavo Vokietijos, Lenkijos, Italijos ir net JAV donorai. Todėl 2005 metų lapkričio 15 dieną, kai Pasauliniame negiminingų kaulų čiulpų donorų registre atsirado jau 10-milijoninis donoras, Lietuvoje buvo pradėta akcija „Be good“ (būk geras). Ji kvietė: žmonės, tapkite potencialiais kaulų čiulpų donorais.
Pirmosios „begood“ akcijos metu kaulų čiulpų donorais panoro tapti Erika Dženings ir Jurgis Didžiulis, Kristina Savickytė, Marius Veselis, Marijus Žiedas, Algis Ramanauskas Greitai, Nomeda Marčėnaitė, Marius Jonutis, Marijonas Mikutavičius, Stano, Asta Stašaitytė ir Giedrius Masalskis, Palmira Galkontaitė, Kristina Veselienė, iniciatyvą labai palaikė kunigas Antanas Saulaitis ir Anapilin iškeliavusi Jurga Ivanauskaitė. Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registras išaugo iki 2700 žmonių ir pernai tapo labiausiai išaugusiu kaulų čiulpų donorų registru pasaulyje! Tai rodo, kiek daug Lietuvoje žmonių, norinčių ir nebijančių padėti. Galbūt anksčiau tiesiog neužteko informacijos apie kaulų čiulpų donorystę.
Santariškėse surengtoje spaudos konferencijoje Laimonas Griškevičius, Hematologijos, Onkologijos ir Transfuzologijos centro medikas pasidžiaugė, kad jų centre atlikta jau per penkis šimtus kaulų čiulpų persodinimo operacijų. Galbūt jų butų buvę atlikta ir dar daugiau, tačiau labai ilgai užtrunka reikiamo donoro paieškos. Mat ar ligoniui yra tinkamos persodinti kamieninės ląstelės, nustatoma pagal tam tikrus imunologinius žymenis. Jei daugiau donorų būtų tarp mūsų, nereikėtų ieškoti tinkamų po visą pasaulį. Pasak L.Griškevičiaus, geriau, kai donoras yra vietinis: juk mes, savo krašto gyventojai, esame genetiškai artimesni.
Viltis gyventi atsirado, kai gimė sūnus
25 metų Gvidui Januškevičiui kaulų čiulpų operacija buvo atlikta prieš metus. Deja, sesers kamieninės ląstelės Gvidui netiko, tad medikams teko panaršyti pasaulinį kaulų čiulpų registrą. Laimė, negiminingas donoras buvo rastas gana greitai ir tą dieną, kai vyriškiui buvo atlikta kaulų čiulpų operacija, jam gimė sūnus. Gvidas ir jo šeima — paliudijimas, kad neretai ypatingi sutapimai baigiasi gerai. O viskas prasidėjo taip buitiškai: jaunam vyrui buvo atlikta kasmetė sveikatos apžiūra, ir medikams „užkliuvo“ jo kraujo sudėtis. Pakartotinis tyrimas paliudijo: leukemija.
Tokie ligoniai kaip Gvidas dar stebimi kelerius metus, tačiau jei per porą metų liga nebando atsinaujinti, medikai laiko tokį pacientą pasveikusiu.
„Jaučiuosi laiminga, suteikusi gyvybę kitam žmogui“, — be patetikos kalbėjo Gvido bendraamžė Rita Subačiūtė, kurios donorystė jau išgelbėjo vieną gyvybę. Kas jis, Rita, aišku, nežino. Pagaliau tai draudžia ir šią gydymo sferą reglamentuojantys įstatymai — nebent vėliau abu (pacientas ir recipientas) gali susitikti. To labai tikisi ir Rita, ir Gvidas. Jauna moteris tikina: kraujo ląstelių procedūra — visai nevarginanti. Per tas kelias valandas ji spėjo ir filmą pažiūrėti, ir snustelėti. Taip, po to gal ir jautėsi kiek nuvargusi, tačiau tai niekis, palyginti su gelbėjamo žmogaus kančiomis.
Gal šiuos Ritos žodžius išgirs daugiau vyrų? Nes, pasak L.Griškevičiaus, vyrai — geresni donorai. Jau vien dėl to, kad jie yra fiziškai stipresni.
Kaulų čiulpų donorystė: skaičiai ir faktai
* Pradedant pirmąjį „Be good“ Lietuvoje buvo 250 donorų. Dabar registre jų yra 2700.
* Iš viso yra donavę šeši lietuviai. Nė vienas iš jų nesuabejojo ir nesudvejojo. Jų kaulų čiulpai buvo persodinti penkiems lietuviams ir dviem latviams (vieno donoro kaulų čiulpai tiko net dviem pacientams).
* 2007 metais Lietuvos registras tapo labiausiai išaugusiu registru pasaulyje ir antruoju pagal donavusiųjų skaičių iš visų, esančiųjų registre (0,22 proc.) po Japonijos. Vidutiniškai donuoja 0,07 proc. esančių registre.
* Pasaulyje yra 69 registrai ir per 12 mln. kaulų čiulpų donorų. T.y. 0,2 proc. pasaulio populiacijos yra potencialūs kaulų čiulpų donorai.
* Didžiausius pasaulio registrus turi Vokietija (per 3 mln.), JAV (per 5 mln.).
* Pasaulyje kasmet ieškoma donoro apie 30 tūkst. pacientų. Lietuvoje — apie šimtui.
* Kasmet pasaulyje atliekama apie 10 tūkst. negiminingų kaulų čiulpų transplantacijų, Lietuvoje — apie 35. Vadinasi, tik trečdalis nukeliauja iki transplantacijos. Daliai nerandama tinkamo donoro. Lietuviams yra donavę vokiečiai (daugiausia), lenkai, italai, donorai iš Kipro, Didžiosios Britanijos, JAV. Neseniai atliktai transplantacijai kaulų čiulpai buvo parvežti iš Izraelio. Spalio mėnesį laukiama donacijos iš Čekijos. Lapkritį turėtų donuoti dar vienas donoras iš Lietuvos.
Kaulų čiulpų donorų registrai
Vilniuje: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kraujo centre (Santariškių g. 2, tel. (8 688) 62 707, (8 5) 236 51 60).
Kaune: A. Klinikoje (Savanorių pr. 66/Žemaičių g. 31, tel. (8 37) 75 08 00).
Klaipėdoje: Klaipėdos jūrininkų ligoninės Hematologijos dienos stacionare (Liepojos g. 45, tel. (8 46) 49 11 00.
Šiauliuose: Šiaulių apskrities ligoninės Kraujo banke (V. Kudirkos g. 99, tel. (8 41) 52 42 23).
Panevėžyje: Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filiale (Nemuno g. 75, tel. (8 45) 43 08 15)
Alytuje: V.Prūsaitienės medicinos centre (Jaunimo g. 22-5, tel. (8 315) 25 688).
Rašyti komentarą