Sostinės galerijoje „Vartai“ – žiūrovo mintį provokuojantys Ray (Rimvydo) Bartkaus, gyvenančio JAV, darbai. Lietuvių menininko parodoje „Klastotės“ savitai atskleidžiama politikos, ekonomikos, spaudos, visuomenės ir žmogaus sąveika. Čia lankytojams pristatoma visa darbų įvairovė – skaitmeniniai atspaudai, vaizdo projektai, piešiniai.
Klastočių meistras
Politines aktualijas išreiškia didžiuliai skaitmeniniai koliažai. „Tragikomiškas pasaulis“ parodo jausmų amplitudę – nuo džiaugsmo iki skausmo, – išguldytą fotografijomis iš spaudos puslapių. Fotomontažas „Naujoji pasaulio tvarka“ vaizduoja skirtingoms ideologijoms atstovaujančius žmones, politikus, kurių veidus iškreipia apvalios juanių, dolerių ir eurų iškarpos. „Pasaulį dabar valdo ne ideologijos, o pinigai“, – teigia R.Bartkus. Darbe „Melas, melas, melas, tiesa“ – Amerikos rinkimų batalijos. Švitrinio popieriaus lakštu menininkas trina kandidatų į prezidentus burnas, ieškodamas jų žodžiuose tiesos.
Prie asmens tapatybės temos liečiamasi akvarele, tempera. Autorius lyg viduramžių manuskriptininkas kopijavo savo dokumentus – sovietinį, lietuvišką ir amerikietišką pasus, kredito korteles, pinigus. Klastočių gamintojas sako, kad žiūrėdami į šiuos darbus estetinio malonumo kol kas nepatirsime – turi praeiti nemažai laiko. „Tačiau po poros šimtų metų bus visai kitas kontekstas“, – patikina kuklumu nesergantis R.Bartkus. Kurdamas „Daug darbo, mažai pinigų“ jis dvi savaites tempera tapė ir akvarele liejo vieno dolerio kupiūrą. „Dirbau daug, o liko tas pats vienas doleris“, – aiškina autorius. Tačiau tiesa ne visai tokia. Šį ir greta esančius darbus menininkas įkainojo po 25 tūkst. litų.
Niujorke jaučiasi gerai
„Vartų“ galerijoje parodai besirengiantį ir skubantį menininką pakalbino LŽ.
- Kaip dabar vertinate pasirinkimą likti gyventi JAV?
- Teigiamai. Išvažiavau dar iš sovietinės Lietuvos, tad didelės nostalgijos nejaučiau. Esu daug bendravęs su dailininku Algimantu Švėgžda, gyvenusiu Vokietijoje. Jis prisipažindavo pasiilgstąs Lietuvos, norįs pasivaikščioti žaliuojančiu gimtinės keliuku. O aš gyvenau mieste ir neturėjau didesnių sentimentų gamtai. Patekęs į Niujorką nuo pirmos dienos jaučiausi labai gerai.
- Išties įdomu, ką veikėte pirmaisiais metais Amerikoje, kokie jie buvo?
- Ieškojau darbo. Susiradau jį dienraštyje „The New York Times“, bet iš pradžių pragyventi to nepakako, užsakymai buvo reti. Pirmaisiais metais daugiausia vertėmės iš žmonos uždarbio. Buvo įdomu išmėginti jėgas naujoje vietoje. Niujorkas – didelis meno centras.
- Kaip dabar bendradarbiaujate su žiniasklaida?
- Konceptualizuoju idėjas, taigi turiu sugalvoti, kaip iliustruoti pagrindinę straipsnio mintį. Ji gali būti išreikšta piešiniu, kompiuterine grafika ar fotokamera įamžinta instaliacija.
- Kokios kūrybos priemonės jums artimiausios?
- Darau viską – ir tapau, ir piešiu. Man svarbiausia – idėja. Kai atrandu tą idėją, ieškau, kurios raiškos priemonės geriausiai ją atskleistų: tradicinės žiniasklaidos ar skaitmeninės, vaizdo. Dažnai sakau, kad neturiu savojo stiliaus.
- Ar daug bičiulių lietuvių susiradote Niujorke?
- Taip. Daugelis atvyko baigę Dailės institutą (dabar – akademiją).
- O su tais, kurie liko gimtinėje, bendraujate?
- Taip pat draugaujame. Bent kartą per metus stengiamės apsilankyti Lietuvoje.
- O kitos šalys?
- Buvau Suomijoje, dalyvavau Helsinkio bienalėje. Apskritai mėgstu keliauti, galiu važiuoti ir važiuoti.
- O į Lietuvą neketinate grįžti?
- Priklauso nuo to, ką čia veikčiau. Nesu prisirišęs prie gyvenamosios vietos. Jei esama kokio darbo, galiu dirbti ir čia, atvažiuoti trims mėnesiams ar pusei metų. Nežinau, ar galėčiau gyventi nuolat. Mane tikriausiai užpjautų oras – per daug šalta.
Idėjų – į valias
Nuo 1991-ųjų JAV gyvenantis R.Bartkus lengvai priėmė amerikiečių kultūros taisykles – „popso“ dominavimą, sintetiškumą, šaltą ironiją. Tačiau priėmė tik todėl, kad galėtų kritiškai žvelgti į aplinką, kupiną absurdiškų situacijų. R.Bartkaus spaudiniai netruko patraukti laikraščio „The New York Times“ meno direktoriaus dėmesį. Dailininkui buvo pasiūlytas darbas. Šiuo metu jo iliustracijos puošia žurnalų viršelius, nuolat spausdinamos leidiniuose „The Wall Street Journal“, „Time“, „Newsweek“, „Harper's“, „Los Angeles Times“, „Boston Globe“. Rimvydas septyniolika metų iliustruoja pačias naujausias publikacijas, veikalus. „Jis turėjo perskaityti Salmano Rushdie knygą, kad „The New York Times“ knygų apžvalgos priedui sukurtų viršelį, – pateikė pavyzdį menininko žmona Ina Bartkus. – Lygiai taip yra ir dėl straipsnių – Rimvydas turi juos perskaityti, įsigilinti į idėjas, kad galėtų apipavidalinti spaudos puslapius.“
Pasak I.Bartkus, jos vyro pasaulėžiūrą formavo patys įtakingiausi, moderniausi rašytojai, mąstytojai, ekonomistai. „Rimvydas iliustruoja jų veikalus, todėl įsigilina į problematiką. Jis – labai racionali, drausmės paisanti asmenybė, išėjusi gerą meno mokyklą. Kasryt keliasi bėgioti, išsimaudo ir grįžta prie kūrybos“, – pasakojo I.Bartkus. Kadaise vyras yra sakęs žmonai: „Tegul man padengia darbo priemonių išlaidas, o idėjos - tiek jau to. Jų turiu į valias, galiu nemokamai pasidalyti su dailės studentais.“ Pora su sūnumi Kristijonu, šiemet baigusiu mokyklą, gyvena žemutiniame Manhatane, Ystvilidže.
Trumpai
R.Bartkus gimė 1961 metais Vilniuje. 1986-aisiais baigė grafikos specialybę tuometiniame Vilniaus dailės institute, kūrė litografijas, ofortus, piešinius, dalyvavo daugybėje bendrų ir personalinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Kanadoje ir kitose šalyse. Menininkas taip pat sukūrė 50 litų nominalo banknotą, šiuo metu esantį Lietuvos pinigų apyvartoje. Į JAV R.Bartkus persikėlė gavęs pasiūlymą pristatyti savo darbus viename šios šalies universitetų.
Rytoj Vilniaus grafikos centro galerijoje „Kairė-Dešinė“ duris atvers kita R.Bartkaus paroda „Atspaudai“.
Rašyti komentarą