Didėja tikimybė, kad pasaulio dalis patirs rimtą recesiją. Dvi Lietuvos kaimynės – Danija ir Estija – jau yra pasiekusios šią stadiją. Tarptautinis valiutos fondas įspėja, kad netrukus kaimynėmis paseks Latvija ir Lietuva. Profesorius Jonas Čičinskas spėja, kad nesikeičiant dabartinėms išorinėms aplinkybėms, Lietuvos ekonomikos nusileidimas truks bent jau iki kitos vasaros. Pasak Laisvosios rinkos instituto ekspertės Rūtos Vainienės, verslas išeikvojo visas vidines galimybes, kad nusileidimo padariniai būtų švelnesni. Dabar visos vadelės – valdžios rankose.
Globaliame pasaulyje ir krizė globali
Globaliąją recesiją, pasak tarptautinių analitikų, lemia keli veiksniai:
- nekilnojamojo turto rinkos burbulas Jungtinėse Valstijose bei daugelyje Europos Sąjungos šalių;
- per daug lengvai ir pernelyg ilgam laikui dalyti kreditai ir pinigai;
- žlungančių vertybinių popierių rinkų (viso pasaulio mastu žlugo kas penkta) padariniai turtui ir investicijoms;
- aukštos naftos bei plataus vartojimo prekių kainos, kurios verčia centrinius bankus didinti palūkanų normas, siekiant įveikti infliaciją tuo metu, kai kyla rimtas pavojus augimui ir finansiniam stabilumui.
„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė tvirtina, kad naftos paklausos augimas nelėtėja dėl sparčiai besiplėtojančių Azijos šalių ekonomikų. „Indijoje, Kinijoje, Malaizijoje naftos produktų vartojimas subsidijuojamas, tad įtampa tarp paklausos ir pasiūlos išlieka didelė, – tvirtina vyresnioji analitikė. – Jungtinių Valstijų ekonomikos smukimas kainas sumažino, tačiau Rusijos ir Gruzijos karinis konfliktas naftos kainas gali sugrąžinti į anksčiau buvusį lygį.“ V. Klyvienė prognozuoja, kad šiemet naftos kaina išliks 126–127 doleriai už barelį, o kitąmet pabrangs doleriu. Tiesa, daug kas priklausys nuo to, kaip pasibaigs Rusijos ir Gruzijos konfliktas.
Pirmąjį šių metų ketvirtį oficialiai pranešta, kad Jungtinėse Valstijose prasidėjo recesija, o Euro zonos šalyse šiemet augimas bus mažesnis nei potencialus (1,4–1,5 proc.). Auganti infliacija gali paskatinti Europos centrinį banką didinti bazines palūkanas.
Leidžiamės ar krintam?
Pirmoji Europos Sąjungos šalis, pasiekusi recesijos stadiją, buvo Danija. Netrukus tas pats ištiko vieną sparčiausiai augusių ir patikimiausių visoje posovietinėje erdvėje laikytą Estijos ekonomiką. Tokio smarkaus nuosmukio čia neregėta nuo 1994 metų – analitikai teigia, kad jis buvo didesnis net už pesimistines jų prognozes. Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per antrąjį metų ketvirtį susitraukė 1,4 proc. Labiausiai BVP sumažėjimą nulėmė vidaus vartojimas ir investicijų kritimas, o susitraukimo ženklų buvo galima pastebėti pažvelgus į antrojo ketvirčio pramonės produkcijos, mažmeninės prekybos bei nekilnojamojo turto rinkos duomenis.
Latvijos ir Lietuvos makroekonominiai rodikliai rodo, kad nuosmukis žengia ir į šias šalis.
Pagrindinės priežastys, kodėl įspūdingu greičiu augusi Baltijos šalių ekonomika leidžiasi, anot V. Klyvienės, yra šie:
- infliacija tapo netvari;
- sugriežtėjo kreditavimo (kuris buvo pastarojo laikotarpio augimo variklis) sąlygos;
- nekilnojamojo turto kainos pasiekė piką;
- globali ekonomika ir finansų rinkos „buksuoja“ (ir artimiausiu metu tai nesikeis);
- vyrauja naftos kainų neapibrėžtumas.
Vis labiau lėtėjant ekonomikai, sumažės einamosios sąskaitos deficitas, ims veikti ir kainų korekcijos mechanizmas. Tiesa, infliaciniams procesams būdinga inercija, todėl tikro kainų sumažėjimo teks palaukti.
Pasak „Danske bank“ vyresniosios analitikės Baltijos šalims, Lietuvos ekonomika leidžiasi palyginti švelniai. BVP šių metų II ketvirtį siekė 3,9 mlrd. litų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pat metu pernai, padidėjo 5,5 proc. Antrasis pusmetis neturėtų būti labai džiaugsmingas ir augimas gali sudaryti galbūt kiek daugiau nei 4 proc., o kitąmet sulėtėti iki 2,6 proc. Lietuvos raidą paveiks ir lėtėjantys ekonominiai procesai Estijoje, o ypač Latvijoje, kuri yra svarbus mūsų šalies prekybos partneris (13 proc. eksporto).
Recesija – ne katastrofa?
Finansų ministras Rimantas Šadžius viešai ramina, kad finansinė katastrofa Lietuvos neištiks, nors pagaliau pripažino, kad rudenį į biudžetą nebus surinkta tiek lėšų, kiek planuota. Esą ypač ryškus nuosmukis renkant pridėtinės vertės mokestį (PVM), kurio svoris biudžete didžiausias. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šiemet nė karto PVM pajamų planas nebuvo įvykdytas, kiekvieną mėnesį jo pritrūkdavo nuo 0,5 mln. iki 47 mln. litų.
Ir plika akimi pažiūrėjus į skaičius matyti, kad valstybės biudžeto surinkimas stringa: Finansų ministerijos duomenimis, pirmąjį pusmetį surinkta 69 milijonais litų daugiau negu planuota, o septynių mėnesių biudžeto surinkimo planas viršytas tik 1,1 mln. litų.
Šis perteklius atsirado ministerijai 120 mln. litų sumažinus pirmojo pusmečio pajamų planą. Ši suma perkelta į antrąjį pusmetį, kuris ir šiaip buvo įtemptas. Po šios injekcijos liepą–gruodį valstybės biudžetas turės gauti 1,955 mlrd. litų pajamų daugiau nei pirmąjį pusmetį. O jau liepos mėnesį negauta 63,927 mln. litų.
Laisvosios rinkos instituto ekspertė Rūta Vainienė tvirtina, kad Vyriausybė turi pati susiveržti diržus: „Mūsų reitingai sumažinti, skolintis be galo brangu. Jau dabar skolai tvarkyti biudžete numatomos milžiniškos lėšos. Šitos šiandieninio vartojimo naštos negalima užkrauti mūsų vaikams. Juk jie vėliau turės mokėti už tai, kad kažkoks biurokratas šiandien nusipirko automobilį.“
Tačiau žinios iš Vyriausybės „stovyklos“, pasak analitikės, pasiekia visiškai priešingos: neieškoma, kaip būtų galima sutaupyti, o reikalaujama, kad mokesčių inspekcija taikytų įvairiausias akcijas, kad tik surinktų biudžeto įplaukas. „Tą realybę bandoma savotiškai išprievartauti. Manau, kad gali būti netgi kalbama apie kažkokių mokesčių pakoregavimą, – piktinasi R. Vainienė. – Valdžia neturėtų taip elgtis su mokesčių mokėtojais. Tai nepadoru.“ Pasak analitikės, verslas išeikvojo visas vidines galimybes, kad nusileidimo padariniai būtų švelnesni. Dabar visos vadelės – valdžios rankose. „Būtina mažinti mokesčius, – kaip kirviu nukerta R. Vainienė. – Galbūt atrodo šiek tiek paradoksalu, tačiau būtent taip turi elgtis protinga valdžia. Ji turi sudaryti galimybes verslui atsigauti. Manau, kad verta grįžti prie pelno mokesčio panaikinimo idėjos. Sumažėjus mokesčių naštai, verslininkai įgytų santykinį pranašumą prieš kaimynes ir gautų progą išgyventi. Visa tai vėliau su kaupu sugrįžtų tai pačiai valdžiai. Pažiūrėkite – ir pelno, ir pajamų mokesčio tarifai buvo mažinami, o biudžetas tik pūtėsi. Tos pamokos turėjo būti išmoktos, bet atrodo, kad kiekvienas naujas premjeras abėcėlę studijuoja nuo pirmosios raidės.“
Pirmosios aukos
Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį iš viso Lietuvoje bankrutavo maždaug trečdaliu daugiau įmonių nei pernai – 420. Iš visų bankrutavusių įmonių 141 buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos, 126 – apdirbamosios pramonės, 44 – nekilnojamojo turto nuomos ir kitos su nekilnojamuoju turtu susijusios bendrovės. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pastarųjų įmonių bankrotų padvigubėjo. „Kodėl garmėsim? Jau po truputį garmam“, – neslepia nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius. Jis sako, kad pirmieji sulėtėjusios ekonomikos požymiai buvo justi dar metų pradžioje: sumažėjo ne tik krovinių, bet ir vežimu užsiimančių įmonių, nes jos, nebegalėdamos vykdyti finansinių įsipareigojimų, priverstos parduoti techniką. Anot A. Kondrusevičiaus, rinką išbalansavo didelis kuro kainų šuolis, o mažėjant vežimo mastui išaugusi vidinė konkurencija neleidžia išaugusių sąnaudų perkelti paslaugų vartotojams. Pirmosios veiklą nustojo vykdyti mažiau patyrusios įmonės, kurių vadovais neretai buvo kreditus automobiliams pirkti paėmę gabesni vairuotojai. „Oi, čia dar tikrai ne dugnas, – paprašytas pasidalyti ateities prognozėmis liūdnai šypteli „Linavos“ prezidentas. – Mes dar, tiesą sakant, važiuojam iš senų atsargų, kurios buvo sukauptos per ekonomiškai džiugius metus. Mano subjektyvia nuomone, paremta rinkos stebėjimais, ilgamete patirtimi ir tam tikrom sezono tendencijom, dugną pasieksime kitų metų sausio–vasario mėnesiais.“
Rinkos analitikas profesorius Jonas Čičinskas spėja, kad nesikeičiant dabartinėm išorinėm aplinkybėm, Lietuvos ekonomikos nusileidimas truks bent jau iki kitos vasaros. „Kai negali padidinti kainų, kad atsipirktų išlaidos, tenka krapštyti pakaušį ir mąstyti, kaip sutaupyti. Atsiranda konkurencinis spaudimas: gamyba racionalizuojama, intensyviau galvojama apie technologinę pažangą, – sako analitikas. – Taip buvo prieš trisdešimt metų, kai arabų šalys padidino naftos kainas aštuonis kartus. Japonų spaudžiami amerikiečiai pradėjo gaminti ekonomiškus automobilius. Energiją taupyti pradėjo daugybė pramonės šakų: gamyba augo, nors naftos vartojimas nedidėjo.“
Dar vienas šokas – uždarius Ignalinos AE?
Analitikai ir rinkos ekspertai vienu balsu spėja, kad Lietuva dar nebus kaip reikiant atsigavusi po dabartinio nuosmukio, kai ją ištiks dar vienas šokas. „Kas turėjo taip negalvoti, kad pasižadėjo uždaryti atominę elektrinę Naujųjų metų naktį – žiemą?! – nuostabos neslepia R. Vainienė. – Kodėl, pavyzdžiui, ne gegužės pirmąją, kai jau šilta ir žmonės ne taip pajustų smūgį?“
„2010 m. uždarius Ignalinos atominę elektrinę elektra pabrangs 2–3 kartus, – sako V. Klyvienė. – Infliacija sugrįš į šiųmetinį lygį – 11–12 proc. (+ 3 proc. punktai), o BVP augimas taip pat sulėtės bent trimis procentiniais punktais.“
Dėl santykinai didžiausių ūkio nesubalansuotumų tarp Baltijos valstybių ir silpno pramonės sektoriaus į gana tolimą ateitį – 2012–2013 m. nusikelia ir Latvijos ekonomikos atsigavimo perspektyva. O Estijos ekonomika po poros metų turėtų grįžti į subalansuoto augimo lygį – 3– 4 proc.
Pesimistinėmis prognozėmis tokiu tempu (4 proc.) BVP Baltijos šalyse augs pora dešimtmečių (iki 2030 m.). Optimizmo įkvėpti galėtų tik, pavyzdžiui, liberalesnė darbo imigracijos politika. 2040–2050 m. BVP augimas smarkiai sulėtės, nes, analitikų tvirtinimu, jau būsime pasiekę ES šalių vidurkį.
Rašyti komentarą