Strasbūro teismo Didžioji žiuri atsisakė peržiūrėti perversmininko bylą (3)

Sausio 13-osios perversmininkas Juozas Kuolelis patyrė dar vieną pralaimėjimą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Strasbūre.

Liepos 7 d. šio teismo Didžiosios kolegijos penkių teisėjų komisija nusprendė atmesti pareiškėjo J. Kuolelio prašymą, kad byla „Kuolelis, Bartoševičius ir Burokevičius prieš Lietuvą“ būtų perduota nagrinėti Teismo Didžiajai kolegijai.

EŽTT vasario 19 d. šioje byloje paskelbė sprendimą, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija už valstybės perversmo organizavimą Lietuvoje nuteistiems asmenims nebuvo pažeista.

Pagal Konvencijos 44 straipsnio 2 dalį Didžiosios kolegijos teisėjų komisijai atmetus pareiškėjo prašymą, Teismo sprendimas tapo galutinis.

Už valstybės perversmo organizavimą nuteisti J. Kuolelis, Leonas Bartoševičius ir Mykolas Burokevičius Strasbūre siekė įrodyti, kad jie buvo persekiojami už veikas, kurios jų padarymo metu nebuvo laikomos nusikaltimais, taip pat ginčijo Lietuvos nepriklausomybės praradimo bei jos atkūrimo aplinkybes. Anot M. Burokevičiaus, J. Kuolelio ir L. Bartoševičiaus, jų veiksmai buvo teisėti pagal Sovietų sąjungos įstatymus, o nepriklausoma Lietuvos valstybė atsirado tik po 1991 m. rugpjūčio įvykių Lietuvą pripažinus pasaulio bendrijai.

Tačiau EŽTT pareiškė, kad dar iki reikiamų Baudžiamojo kodekso pataisų 1990 m. lapkritį buvo aiškiai išreikšta naujos Lietuvos valdžios politinė valia ir kad pareiškėjai, kaip politiniai vadovai, turėjo suprasti jų tolesnio dalyvavimo Lietuvos komunistų partijos/Tarybų sąjungos komunistų partijos ir jos pagalbinių organizacijų veikloje, siekiant nuversti teisėtą valdžią, pasekmes.

Minėti Komunistų partijos veikėjai Strasbūrui taip pat skundėsi, kad buvo persekiojami ir nuteisti už politinius įsitikinimus.

Tačiau EŽTT nusprendė, kad „net jei minėtos teisės ir buvo apribotos, tokie apribojimai buvo numatyti įstatymo, jais buvo siekiama teisėtų tikslų ir jie buvo proporcingi“.

Pirmą kartą į Strasbūro teismą J. Kuolelis, M. Burokevičius ir L. Bartoševičius kreipėsi atskirais skundais 2002–2002 m. Kadangi jie buvo panašūs, teismas nutarė juos sujungti.

Kovojant už Lietuvos nepriklausomybę žuvo 14, buvo sužeisti šimtai žmonių.

Sausio 13-osios byloje nuosprendis buvo paskelbtas tik šešiems perversmininkams: M. Burokevičiui, Juozui Jermalavičiui, J. Kuoleliui, L. Bartoševičiui, Stanislavui Mickevičiui ir Jaroslavui Prokopovičiui.

J. Kuoleliui skirti šešeri metai nelaisvės, J. Prokopovičiui ir S. Mickevičiui – po ketverius metus, L. Bartoševičiui – treji metai. Didžiausių bausmių sulaukė J. Jermalavičius ir M. Burokevičius. Jie nuteisti atitinkamai aštuoneriems ir dvylikai metų kalėjimo.