Laisvalaikis > Kultūra

Balandžio 22 d. (antradienį) 17.30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos parodų salėje (Šv.Jono 11, Vilnius) atidaroma Giedriaus Abromavičiaus fotografijos paroda „Šokio portretai“. Paroda, skirta Tarptautinei Šokio dienai (balandžio 29 d.) paminėti, veiks iki gegužės 16 d.

Giedrius Abromavičius fotografija susidomėjo vidurinėje mokykloje, tačiau nuoseklesniems fotografavimo įgūdžiams susiformuoti prireikė nemažai laiko. Pradžios žingsnius inspiravo atsitiktinių gyvenimo scenų fiksavimas, bandymai savitai atskleisti artimųjų aplinką bei gamtos peizažus.

2006 metais Vilniuje įsisiūbavo visame pasaulyje atgimimą išgyvenenančio Lindy-hop šokio banga. Šis organiškas bei elegantiškas improvizacinio pobūdžio afro-amerikietiškas šokis atsirado Niujorke XX a. trečio dešimtmečio pabaigoje, sparčiai vystantis bei populiarėjant džiazo muzikai. Spontaniškai įamžinus kelias Lindy-hop šokio vakaro akimirkas, G. Abromavičiaus kūrybinės paieškos fotografijoje įgavo naują kryptį.

Lindy-hop šokių vakarai Vilniuje paskatino autorių fiksuoti bei įvairiais rakursais atskleisti šio magiško vyksmo akimirkas. Keli šio ciklo darbai buvo palankiai įvertinti ir atrinkti į Lietuvos Fotomenininkų Sąjungos skelbtą Lietuvos jaunųjų fotografų konkursą bei įtraukti į kasmet sudarinėjamą fotografijos metraštį „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien '07“, o taip pat buvo eksponuoti kolektyvinėje „Jaunųjų fotografų konkurso (JFK)“ parodoje (2007).

Išraiškingi ir nenuspėjami Lindy-hop šokio veidai iškyla daugialypėje skambančios muzikos bei šokėjų emocinių impulsų sąveikoje. Šokis kartu su muzika atpalaiduoja kūną, jaudina, išlaisvina emocijas. Jos čia pat ima kurti savo šokį, susitinka, persipina, išsiskiria, ir savo ruožtu formuoja tolesnius jas pagimdžiusio šokio portretus.

„Ši magiška šokio portretų kaita negali nežavėti, – ji tiesiog prašyte prašosi fiksuojama fotoaparatu, gebančiu sustabdyti ir leidžiančiu atidžiau pažvelgti į pašėlusiu tempu besikeičiančias nuostabias akimirkas“, – pasakoja Giedrius Abromavičius. Dauguma sukurtų juodai baltų šokio portretų trykšta nepaprastu gaivališkumu ir gyvybe, tačiau taip pat atskleidžia gilesnius, paslaptingesnius klodus – įprastam žvilgsniui nematomas traukas, įtampas, kūnais sruvenančius postūmius bei impulsus, melancholišką laukimą, nerimastingą stebėjimą ar intymų artumą.