Gal turite mažų vaikų? Jei taip, prieš skaitydami šį komentarą pirmiausia prisiminkite, ar pastaruoju metu nepirkote jiems žaislų „Maxima“ parduotuvėse.
Jei atsakymas yra neigiamas, ramiai skaitykite toliau, bet jei pirkote žaislų maksimoje, siūlau kuo greičiau bėgti namo, surinkti visus vaikų kambaryje esančius žaislus ir kuo skubiau juos išmesti. Gal dar nebus per vėlu ir galbūt jūs dar galėsite tapti seneliu, ypač jei auginate sūnų.
Spėju, kad nelabai suprantate, ką noriu pasakyti. Ką gi, pabandysiu paaiškinti.
Esmė tokia – „Maxima“ jau mažiausiai metus pardavinėja nuodus. Labai originalioje pakuotėje – vaikų žaisluose.
Tie nuodai vadinami ftalatais. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad ftalatai „yra gausiausiai naudojamas ir labiausiai paplitęs žmogaus pagamintas teršalas. Jie neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą, kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą“.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos taisyklės numato, kad ftalatų kiekis žaisluose negali viršyti 0,1 proc.
Tuo tarpu žaisluose, kuriuos „Maximai“ Valstybinė ne maisto produktų inspekcija visai neseniai liepė pašalinti iš rinkos, ftalatų kiekis siekė 12–18 proc., tai yra, leistiną normą viršijo 120–140 kartų.
Šioje vietoje lyg ir būtų galima lengviau atsikvėpti, nes tai, kad „Maxima“ buvo įpareigota pašalinti nuodingus žaislus iš rinkos, lyg ir turėtų rodyti, kad valstybės institucijos rūpinasi mūsų sveikata.
Tačiau neskubėkite džiaugtis. Problema ta, kad „Maxima“ pašalins iš rinkos tik tuos ftalatų turinčius žaislus, kurių nespėjo parduoti nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio, kai jie buvo įvežti į Lietuvą – maždaug 1,5 tūkst. Likusių 8,1 tūkstančio nuodingų žaislų iš rinkos ji pašalinti negali, nes jais žaidžia jūsų ar jūsų draugų vaikai. Statistiškai – po vieną nuodingą maksimos žaislą kas ketvirtam pernai Lietuvoje gimusiam kūdikiui (čia kalbu tik apie šią konkrečią žaislų partiją, o jų per pastaruosius metus buvo kelios).
Blogiausia yra tai, kad dauguma jūsų apie tai nieko nežino. Mat kaip man paaiškino jau minėtoje Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje, šiuo metu galiojantys įstatymai nesuteikia šiai inspekcijai teisės įpareigoti „Maximą“ apie parduotus nuodingus žaislus informuoti visuomenę.
„Kai kurios įmonės pačios paskelbia pranešimus apie pavojingus žaislus laikraščiuose, bet tai daro savo iniciatyva“, – paaiškino inspekcijos specialistė.
Ir čia pat pridūrė, kad informacija apie nuodingus žaislus yra skelbiama viešai – tereikia atsiversti inspekcijos tinklalapį ar pavartyti „Valstybės žinias“. Tikiuosi, kasdien perskaitote ir tą, ir tą.
Tiesa, „Maxima“ teigia savo parduotuvėse, kuriose buvo prekiaujama nuodingais žaislais, iškabinusi pranešimus, kuriuose skelbiama, kad pirkėjai, turintys žaislų pirkimo čekį, gali žaislus atnešti atgal į parduotuvę ir atgauti sumokėtus pinigus.
Man labai smalsu, ar juose buvo nurodyta, kad nuodų kiekis tuose žaisluose leistiną normą viršijo daugiau nei 100 kartų? Taip pat būtų labai įdomu sužinoti, kiek pirkėjų tuos žaislus atnešė atgal – pati „Maxima“ tokios informacijos teigia neturinti.
Tiesa, pavyko sužinoti, kad „Maxima“ už nuodingų žaislų platinimą bus nubausta: Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas F. Petrauskas teigė, kad už tokį nusižengimą gali būti skirta bauda iki 20 tūkst. litų.
Tiesa, praktika rodo, kad tarnyba paprastai nebūna tokia griežta – pernai už nuodingų ir pavojingų žaislų platinimą „Maximai“ skirtos baudos svyravo nuo 3500 iki 5000 litų. O skirta jų pernai buvo nei daug, nei mažai – šešis kartus (prisimenant statistiką, galima spėti, kad nuodingų žaislų pakaks ne tik visiems pernai gimusiems, bet dar ir šiemet gimsiantiems Lietuvos vaikams)
Nors net jei ir būtų skirta 20 tūkst. litų bauda, vargu ar ji bus didesnė už pelną, kurį „Maxima“ gavo pardavusi nuodingus žaislus. Juk apie viską pagalvota.
O aš štai galvoju ir niekaip nesugalvoju, kodėl alkoholio reklama yra pavojingesnė už nuodingus žaislus. Man atrodo, kad yra priešingai, bet tikriausiai klystu, nes Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pastaruoju metu į kairę ir į dešinę dalija 10 tūkst. litų baudas už alkoholio reklamą per krepšinio varžybas. Tai dvigubai daugiau nei didžiausia pernai skirta bauda „Maximai“, tad ir reklamos žala jaunam organizmui tikriausiai yra dvigubai didesnė.
O gal reklama, priešingai nei ftalatai, veikia ne tik vyrų, bet ir moterų reprodukcinę sistemą? Tada dar suprasčiau.
Bet niekaip negaliu suprasti, kodėl Lietuvoje niekam nerūpi, kad jau pusantrų metų nuodijami vaikai? Ir beveik nebaudžiama tai daro ne tik „Maxima“, bet ir nemažai kitų įmonių, pavyzdžiui, „Viskas už vieną eurą“, „Mevasta“ ir kitos. Tiesa, „Maxima“ bent jau pagal išaiškintų atvejų skaičių šioje srityje neabejotinai pirmauja.
Kodėl niekas nepasirūpina, kad nuodingus žaislus pardavinėjančios įmonės apie tai informuotų visuomenę? Kodėl žaislai iš įtartinų valstybių (beveik visais atvejais tai buvo Kinija) netikrinami prieš patenkant jiems į prekybą. Kodėl sankcijos už tų žaislų įvežimą ir pardavinėjimą juokingos ir iš esmės skatina įmones taip elgtis?
Ir dar – negaliu suprasti, kodėl nė vienas iš Lietuvos dienraščių savo puslapiuose (atsiprašau, jei klystu) nepaskelbė šios informacijos, nors neabejotinai ją turėjo.
Nejaugi „Maximos“ reklama jau visiškai visus apakino?
Gal atsibuskite pagaliau.
Rašyti komentarą