Parlamentarai nedidele balsų persvara atmetė interpeliaciją Gediminui Kirkilui. Už tai, kad būtų pritarta premjero atsakymams į interpeliacijos klausimus ir nereikalaujama premjero atsistatydinimo, balsavo 68 parlamentarai. Už priešingą sprendimą balsavo 63 Seimo nariai, vienas susilaikė.
Palankiai premjerui balsavo beveik visi parlamentarai iš valdančiųjų frakcijų – socdemų, „valstiečių“, liberalcentristų, socialliberalų bei kol kas neiširusios „pilietininkų“ frakcijos.
Priešingai valdančiajai frakcijai balsavo tik „pilietininkų“ lyderis Algimantas Matulevičius.
Visos kitos Seimo frakcijos balsavo prieš premjerą. Tai konservatoriai, „darbiečiai“, „tvarkiečiai“, liberalsąjūdiečiai.
„Manau, ir jūs puikiai supratote, kad taip bus“, - balsavimo rezultatus žurnalistams komentavo G. Kirkilas.
Jis sakė nesibaiminąs palyginti nedidelės paramos Seime: „Klausimas yra, kokia alternatyva? Kadangi alternatyvos opozicijai nesugeba suformuoti, o tiksliau tariant nesiryžta imtis atsakomybės, tai mes turime imtis atsakomybės. O Seimo rinkimai išspręs visus ginčus“.
„Kaip balsavimas nesibaigs, reikia pasekti kito Gedimino – Gedimino Vagnoriaus pavyzdžiu. Laimėjęs balsavimą dėl apsitikėjimo, jis po savaitės atsistatydino“, - kalbėjo konservatorius Andrius Kubilius.
„Gal ir gerai, kad paliekame šią Vyriausybę. Tai, kas vyksta šalyje, toli gražu neatsispindi Seime. Mes visus rezultatus skaičiuosime rudenį. Vienintelis, kas mane gąsdina, ignoruoja tuos procesus, kurie vyksta valstybėje – kad vyksta valstybės užvaldymas. Galite juoktis, galite sarkastiškai šaipytis, bet tai faktai. Kas rašoma spaudoje, yra didelė dalis tiesos. Gyvenkime cinizmo ir melo jūroje, gal dalis joje paskęs“, - kalbėjo A. Matulevičius.
„Kiekvienų konservų galiojimo laikas yra maksimum 10 metų. Dabar kai kurių konservų galiojimo laikas yra aiškiai pasibaigęs, jei atidarytume dėžutę, pajustume aiškų kvapą“, - taip nepavykusią interpeliaciją komentavo socdemas Bronius Bradauskas.
Parlamentui svarstant interpeliaciją, Seime susirinko visi Vyriausybės nariai, tarp jų ir tie, kurie nėra parlamentarai. Jei interpeliacija būtų pavykusi, premjerui ir Vyriausybei būtų reikėję atsistatydinti.
Piktinosi balsavimo atvirumu
Opozicija po balsavimo buvo pasipiktinusi, kad valdantieji pasiekė, jog balsavimas dėl interpeliacijos bus atviras.
„Taip nusprendė mūsų koalicinė dauguma“, - tokį sprendimą aiškino G. Kirkilas.
Vienas interpeliacijos organizatorių konservatorius Andrius Kubilius išsyk po balsavimo pažadėjo, kad bus inicijuojamas nepasitikėjimas visa Vyriausybe. Taip jis tikisi pasiekti, kad dėl nepasitikėjimo būtų balsuojama slaptai: jo nuomone, tokiu atveju Vyriausybę nuversti pavyktų.
„Tenka apgailestauti, kad socialdemokratai, bijo demokratijos, ir bijo išsiaiškinti, koks yra pasitikėjimas Seimo salėje“, - kalbėjo A. Kubilius.
Pagal Seimo statutą, balsavimas dėl interpeliacijos gali būti slaptas tik tuo atveju, jei balsuojama dėl pasiūlymo nepritarti premjero atsakymams. Tačiau valdančiosios koalicijos balsais toks nutarimo projektas buvo atmestas, ir Seimas balsavo dėl priešingo siūlymo.
Kirkilas: klystu, nes dirbu
Atsakydamas į interpeliacijos iniciatorių – konservatorių, liberalsąjūdiečių priekaištus premjeras kartojo: „Neklysta tik tie, kurie nedirba.“
Panašų posakį pastaruosius kelerius metus plačiai vartojo liberalcentristas Artūras Zuokas, teisme gynęsis nuo kaltinimų dėl neteisėto poveikio Vilniaus miesto tarybos nariui.
Kalbėdamas apie „Leo LT“ projektą, jis skatino pamiršti abejones ir vykdyti priimtą sprendimą. Anot jo, visiškai idealus sprendimas neįmanomas.
„Kur čia tas Dievas, kuris žino visus atsakymus? Priimame sprendimą, vykdome, einame į priekį“, – siūlė G. Kirkilas.
Kalbėdamas apie infliaciją jis vardijo, kad nuo infliacijos kenčia visas regionas. Ir tikino, kad valdžiai svarbu nepersistengti valdyti kainų kilimą, nes tai gali sustabdyti ekonomikos vystymąsi: „Labai svarbu neperlenkti lazdos vadinamosiomis antiinfliacinėmis priemonėmis, nestabdyti ekonomikos augimo. Lietuvoje vidutinė metinė infliacija yra mažesnė nei Latvijoje, Estijoje. Infliacija yra problema visai Europos Sąjungai, ypač naujosioms šalims.“
Jis tikino, kad sudarant jo Vyriausybę derybose dėl paramos jai su Darbo partija dalyvavęs „Dujotekanos“ vadovo Rimando Stonio žodis buvo svarbus.
„Jokios įtakos ponas Stonys nedarė, Vyriausybę suformavo prezidentas“, – kalbėjo jis. Bei pakartojo, kad pasitiki savo patarėju Albinu Januška.
Jis kaltino, kad apie valstybės išlaidavimą kalba tik bankų įdarbinti ekspertai, o tarpu patys paskolas teikiantys bankai esą yra kalti dėl padaugėjusio pinigų kiekio, skatinančio infliaciją.
„O tas valstybės išlaidavimas, į kurį baksnoja bankų ekspertai pirštu – tai Seimo patvirtintas biudžetas. Jokio išlaidavimo nematau“, – kalbėjo premjeras.
Infliacija, jo nuomone, taip pat nėra didelė problema. Tuo labiau kad atlyginimai pernai kilo du kartus greičiau už infliaciją, o šįmet ją lenkia tris kartus.
„Manau, pernelyg dramatizuojame infliacijos poveikį. Jis yra objektyvus, tą pripažįsta visi ekspertai. Pagrindinis veiksnys yra energetikos išlaidų, susijusių su visomis kainomis, didėjimas. Bet Lietuva negali stabdyti žmonių augimo. Įvyko kainų susilyginimas su Europos Sąjunga, taip pat turime vytis ir atlyginimais Europos Sąjungos vidurkį. Susilygina kainos, turime susilyginti ir atlyginimas. Tai yra objektyvu“, – svarstė premjeras.
G. Kirkilas tvirtino, kad įtakingas britų savaitraščio tyrimų padalinys „Economist Intelligence Unit“ savo išvadą, kad projektas „Leo LT“ nėra pagrįstas nei finansiškai, nei energetinio saugumo požiūriu, padarė vien remdamasis Lietuvos spaudos pranešimais. Ir gailėjosi, kad žurnalas nepaklausęs Vyriausybės nuomonės.
Savo ataskaitoje praėjusią savaitę žurnalas tvirtino, kad projektas ne tik nėra pagrįstas ekonomiškai ar geopolitiškai, bet ir rodo, kad itin didėja privataus kapitalo įtaka valdžiai.
Kirkilas: „Economist“ klysta
Konservatorius Andrius Kubilius dėstė, kad vien „Economist“ nuomonės užtenka interpeliacijai pagrįsti.
„Nemanau, kad prie šių žurnalo žodžių reikia ką nors pridurti, pritarti interpeliacijai reikia .Tenka pastebėti, kad pateiktas tikslus bendras valdančiosios koalicijos įvertinimas. Kad taip vertinama Lietuvos valdžia, yra didžiulė žala Lietuvai, nepaisant to, kad išgirsime eilinį paaiškinimą, kad užsienio spauda klysta“, – sakė A. Kubilius.
Jis kritikavo ir premjero atsakymus. „Kaip visada premjero atsakymai yra iš anksto aiškūs. Jų esmė: viskas gerai, Vyriausybė dirba be klaidų, jokių problemų nėra, maisto produktų kainos krinta, mokytojai gali badauti, užsienio ekspertai klysta. Kai girdi tokius atsakymus, juos nagrinėti iš tikrųjų nėra prasmės. <...> Vilčių, kad pasikeis, neturiu. Todėl kviečiu balsuoti už permainas. Pradėti kažką keisti, nes toliau, mano įsitikinimu, nebegalima“, – sakė jis.
G. Kirkilas savo ruožtu kaltino A. Kubilių, kad šis nesiėmė atsakomybės sudaryti Vyriausybę prieš dvejus metus, kai buvo išrinktas G. Kirkilas.
„Jūsų nervai tada neišlaikė – lengviau kritikuoti nei dirbti <...> Mielas Andriau Kubiliau, kaip jūs imsitės atsakomybės sudaryti Vyriausybę, turėsite daugumą, ateisite su ja – galėsime kalbėti apie keitimą. Bet jei jūsų klausimas yra sukelti papildomą chaosą Leituvoje – šitas požiūris yra visai nevalstybinis“, – kalbėjo premjeras.
A. Kubilius savo ruožtu kaltino premjerą nesugebant pateisinti pasitikėjimo.
„Mes, kaip ir daugelis Lietuvos žmonių, 2006 m. turėjome vilčių, kad su G. Kirkilo atėjimu ir socdemų partija keisis, ir Vyriausybė keisis. Todėl, gerbiamas Gediminai, turite kaltinti pats save, o ne kieno nors nervus. Nemanau, kad Lietuva sugriūtų, jei premjeras nesulauktų paramos Seimo rūmuose <...> Aš premjero žodžius supratau paprastai: Lietuva be Gedimino – Lietuva be ateities. Gediminai Kirkilai, kol dar esate ministras pirmininkas, reikia būti kuklesniam“, – sakė jis.
Kalbant iš tribūnos A. Kubiliui, G. Kirkilas vaikščiojo po Seimo salę, bendravo su socialliberalu Antanu Valioniu.
Valdantieji: opozicija kelia nereikalingą maišatį
Valdančiosios koalicijos parlamentarai kaltino, kad opozicija bando ne pakeisti Vyriausybę, o uždirbti paramos prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus.
„Turbūt visiems aišku, kad interpeliacijos priežastis – Seimo rinkimai“, – kalbėjo „valstietis“ Viktoras Rinkevičius.
Per interpeliaciją užduodama parlamente klausimą premjerui jo bendrapartietė socdemė Birutė Vėsaitė norėjo šio nuomonės, ar bandydama nuversti premjerą opozicija nenori sužlugdyti Nicolo Sarkozy vizitą į Lietuvą, numatytą gegužės mėnesiui.
„Jeigu mano postas yra energetinės nepriklausomybės kaina, sutinku šitą postą paaukoti“, – atsakė G. Kirkilas.
Savo ruožtu socdemas Bronius Bradauskas kaltino, kad Vyriausybė negalėjo kovoti su infliacija, nes ją sukėlė beveik vien išoriniai procesai, pvz., pabrangusios dujos.
„Vyriausybė vieną galėjo padaryti, tai infliaciją sumažintų 0,5 proc. – nedidinti darbo užmokesčio, neišmokėti išmokų už žemę, nedidinti pensijų ir kitaip mažinti vartojimą. Ar galime daryti, kai infliacija didėja 10 proc.? Jūs siūlote užšaldyti darbo užmokestį ir palikti žmones būti?“ – kalbėjo jis.
Opozicija: premjeras žada, bet nieko gera nedaro
Opozicija premjerą kaltino duodant nerealius pažadus, o vėliau jų neįgyvendinant.
„Darbo stilius – lengvai žadėti ir neištesėti. Bet ministras – tai ne koketuojanti mergelė, tai trečias žmogus valstybėje <...> Iš premjero atsakymų ir iš trejų metų darbo nematyti konkrečių darbų“, – sakė darbietė Virginija Baltraitienė.
Premjeras taip pat tikino nekreipiąs dėmesio į kaltinimus, jog jis daug žada ir mažai padaro: „Ar jūs žinote nors vieną politiką, kuris čia nežada, o kiek pažadų čia pažarstė visi kiti? Manau, mes įvykdysime savo programą, tai yra esmė. Beje, tai irgi viena iš priežasčių, kodėl opozicija mėgina sutrukdyti šitos vyriausybės darbą: jie bijo, kad mes galėsime pasakyti, jog įvykdėme savo programą“.
Anot jo, jokios krizės Lietuvoje nematyti: „Krizės yra politikų galvose. Nepaisant problemų, kurias Lietuvos ūkis turi, jis yra stiprus, pakankamai konkurencingas“.
„Tvarkietis“ Egidijus Klumbys, irgi kritikavęs premjero pažadus, priminė, kad premjeras buvo davęs pažadą atsistatydinti, jei per metus nesumažės korupcija, bet jai nesumažėjus neatsistatydino ir ėmėsi ginčyti korupcijos vertinimo metodiką.
„Visa tai, kas vyksta, yra grynas „piaras“, viešieji ryšiai ir žodžių ekvilibristika“, – vertino E. Klumbys.
„Kirkilo pypkė pilna pelenų. Pats laikas juos iškratyti, premjere“, – vaizdingai siūlė liberalsąjūdietis Eligijus Masiulis.
Rašyti komentarą