Džiugas Paršonis – vieno žymiausių tinklaraščių „nezinau.lt“ autorius, jau daugiau negu metus rašantis vieną populiariausių Lietuvoje tinklaraščių apie internetą bei technologijas. Per tą laiką daug patyręs, jis pelnytai laikomas lietuviškos blogosferos korifėjumi. Nusprendėme pakalbinti jį prieš pat interneto bei tinklaraščių konferenciją „BLOGin 2008“.
Kolegų esate laikomas bene profesionaliausiu tinklaraščiu Lietuvoje, būtent apie profesionalumą ir skaitysite pranešimą rytoj vyksiančioje „BLOGin 2008“ konferencijoje, kaip randate laiko pateikti tiek daug naujienų, apmąstymų bei patarimų?
Dėl to, kad daugiau nieko nedarau (po darbo, žinoma). Esu monosocialus asmuo, kuris atsisako dalyvauti vakarėliuose, susitikimuose, iškylose, išvykose ir panašiai, visą laiką skirdamas bendravimui su skaitytojais ir medžiagos jiems ruošimui. Dabar dirbu gerokai mažiau, nei prieš metus, turiu gerų bendraautorių. Šiemet net parke du kartus pasivaikščioti buvau.
„Nezinau.lt“: kodėl kilo mintis taip pavadinti tinklaraštį?
Kurį laiką su kolegomis mėgome prie vieno žodžio atsakymų pokalbio metu pridėti plėtinį „el-tė“. Tiesiog pokštavom. Pavyzdžiui, „- Klausyk, kada gautas šitas faksas? - Vakar.lt“. Nežinau.lt itin gerai skambėjo. Kurdamas tinklaraštį žinojau, kad rašysiu apie tai, ko dar nežinau. Net paantraštė tokia buvo „...nes tai, ką žinau, jau nebeįdomu“. Amžinas smalsumas - tinklaraščio variklis.
Daug dėmesio sulaukia Jūsų rašomos „Blogoramos“. Kaip kilo mintis rašyti lietuviškosios blogosferos apžvalgas?
Kai pradėjau rašyti, natūraliai buvo smalsu, ką rašo kiti. Pastebėjau, kad lietuviškų tinklaraščių bendruomenė yra labai pabira, arba, tiksliau sakant, segregacinė - Blogas.lt rašytojai skaito Blogas.lt rašytojus, LiveJournal - saviškius, WordPress.com - saviškius. Kadangi jau dariau užsienietiškų tinklaraščių apžvalgas, tai pradėjau ir lietuviškų. Visiškai sienų nesugrioviau, bet manau, kad Blogorama daug prisidėjo prie savitarpio pažinimo.
Ar skirtingų žmonių tinklaraščiai – konkurentai?
O kaipgi! Tik nepriimta apie tai rašyti. Kad konkurentai, tai labai gerai - skatina kokybę, rimtesnes pastangas, išradingumą. Blogai tai, kad dar kultūringai konkuruoti neišmokome. Dažnai atrodo, kad rūpi tik kaip savos karvės mėšlas galėtų papuošti kaimyno trobesius. Nors draugiškumo besivaržant trūksta daugelyje mūsų visuomenės sričių - ir versle, ir žiniasklaidoje, jau nekalbant apie politiką.
Daug rašote apie naudingas programas, piešiate komiksus, rašote kompiuterinių naujovių apžvalgas, bei interneto subtilybes, ar turite kažkokį planą pagal kurį renkatės apie ką rašysite šiandien? Kur randate tiek daug naudingos informacijos?
Anksčiau turėjau labai tikslų tvarkaraštį: iš ryto - naudingas patarimas, po to - vaizdo klipas, dienos tema, užsienio naujienos, piešinėlis, naudinga programa, dar vienas didesnis straipsnis, vėl užsienio naujienos ir galiausiai - Blogorama. Ar panašiai - planas dažnai kisdavo. Dabar visko gerokai mažiau - stengiuosi, kad kasdien būtų po 5 įrašus pagrindiniame sraute ir kažkiek naujienų „Smulkmės“ skiltyje. Stengiuosi tęsti pradėtą lietuviškų tinklaraščių žinyną, nes juos visus labai gerai pažįstu. Rašiniai vis daugiau skirti asmeninei patirčiai su produktais ar paslaugomis. Bandau visokią įrangą. Rūpi skaitmeninio pasaulio teisė, ekonomika, ateities tendencijos. Skaitau porą šimtų užsienietiškų tinklaraščių (ir apie tris šimtus lietuviškų) - dažnai mintys straipsniams kyla, kaip reakcija į ten perskaitytus dalykus.
Teko skaityti, jog po ilgo įtempto darbo prie tinklaraščio, šiek tiek „persitempėte“ ir nusprendėte rašyti mažiau, ar tinklaraštis pareikalavo per daug laiko? Ar nebematėte prasmės rašyti po penkis įrašus per dieną?
Labai kvailai dirbau anksčiau. Myniau „dviratį“ taip, tarsi kalnas, į kurį važiavau turėtų viršūnę. Jos nėra. Tinklaraštis - kaip M. Žvaneckio remontas - jo neįmanoma užbaigti, galima tik nutraukti. Tai ir atsipalaidavau. Jei rašydamas nebejauti malonumo, reiškia tapai žurnalistu. :)
Ko pasigendate lietuviškoje blogosferoje?
Gerų norų. Gebėjimo ir drąsos padėkoti vienas kitam už gerą darbą, pagirti už iniciatyvą, paremti ją. Nuoseklumo ir ištvermės tęsiant pradėtus projektus. Savigarbos ir brandos vertinant tiek savo darbą, tiek ir kitų. Gal tokių dalykų niekada negana?
Kokią įtaką jūsų manymų blogosfera daro tradicinei žiniasklaidai?
Žiniasklaida žiniasklaidai nelygu. Yra leidinių, kurie jau dabar tinklaraščius kolegomis laiko. Dalis žiūri kaip į mokinių rašinio konkursą. Yra ir išvis negirdėjusių, kas tai per daiktas. Didžiausias poslinkis - pirmieji „pilietinės žiniasklaidos“ daigai po tradicinės stogu. Su mintimi „liaudis rašo, mes reklamą dedam“. Bet be dialogo ir dar nesuprantant, kodėl žmonės rašo.
Tai visgi, ar galima uždirbti iš profesionalaus tinklaraščio Lietuvoje?
Kavai ir sausainiams - drąsiai. Bet visa tai keičiasi mums beplepant. Gal link metų galo jau ir už talpinimą išeis susimokėti. O kitais metais - gal jau ir atostogoms? Bus matyti - spėju, kad gyventi vien iš tinklaraščių artimiausius kelis metus tikrai dar neišeis.
Na, ir pabaigai, kaip Jūsų manymu atrodys Lietuvos blogosfera po metų?
Nežinau. Visiškai kitaip, nei šiandien. Per metus ji pakinta beveik neatpažįstamai. Aišku, kad turės daug daugiau skaitytojų, bus sukaupusi dar didesnį turinio kapitalą ir dar dažniau atsiras pirmose paieškos rezultatų eilutėse. Tikiuosi, kad bus brandesnė, kad naujieji jos lyderiai sukurs santarvės atmosferą, traukiančią naujus autorius. Manau, kad gerokai padaugės rašančių vyresnio amžiaus žmonių. Juk jie turi daug patirties ir žinių. Belieka smulkmena - baigti griauti barjerą, skiriantį nuo interneto.
Rašyti komentarą