Mūsų vaikai prie kompiuterių praleidžia labai daug laiko. Vieni tėvai skatina vaiko susidomėjimą elektronika, kiti baiminasi dėl kenksmingo poveikio nesustiprėjusiai psichikai ir regėjimui.
Žinoma, tėvų baimė suprantama. Dažniausia juos jaudina, kad darbas kompiuteriu paveiks vaiko regėjimą, laikyseną ir tai, kiek pavojingas elektromagnetinis spinduliavimas. Be to, kokį poveikį vaiko psichikai daro kompiuteriniai žaidimai, ar jis neįgis priklausomybės?
Krūvis regėjimui
Jeigu vaikas ilgai, be pertraukos neatsitraukia nuo kompiuterio, dėl akių pervargimo gali sumažėti regėjimo ryškumas. Vaiko akies akomodacinė sistema — akies gebėjimas taip kaitalioti savo laužiamąją gebą, kad galėtume gerai matyti skirtingai nutolusius daiktus — būna pasiruošusi tam tikram regėjimo krūviui, bet jo perteklius gali sukelti „lūžius“. Todėl bet kokie vaikų užsiėmimai, susiję su regėjimo įtampa, taip pat „bendravimas“ su kompiuteriu, turi būti griežtai normuojami.
„Bendraujant“ su kompiuteriu, vaikams tenka palaipsniui spręsti sudėtingas erdvines ir logines užduotis. Tam reikia turėti pakankamai išugdytą abstrakčią mąstyseną, sugebėjimą lyginti, gretinti, analizuoti, per trumpą laiką parodyti visas savo žinias, įgūdžius. O tai reikalauja didelės protinės ir regėjimo įtampos, nes gan iš arti tenka matyti ekrane mažas raides, piešinius, skaičius, štrichus.
Periodiškai nukreipdamas žvilgsnį nuo ekrano į klaviatūrą, vaikas nuolat keičia akomodacijos laipsnį. Tai sukelia akių raumenų įtampą, kuri sustiprėja dėl ekrano šviesos pulsavimo. Todėl „bendraujant“ su kompiuteriu, atsiranda akių įtampa, kaip ir, pavyzdžiui, skaitant arba žiūrint televizorių, tačiau pastaruoju atveju ji mažesnė (nes atstumas iki televizoriaus ekrano vis dėlto yra didesnis). Vaikui kenkia ir statiška poza, kuri didina stuburui tenkantį krūvį.
Ką daryti?
* Prisiminkite paprastą profilaktiką — darykite 10-15 minučių pertrauką po valandos sėdėjimo prie kompiuterio, reguliariai atlikite akių mankštą, apsilankykite pas okulistą.
* Atkreipkite dėmesį į monitoriaus technines charakteristikas (šias detales vertėtų apsvarstyti prieš perkant). Nuo monitoriaus kokybės priklauso, koks krūvis teks jūsų vaiko regėjimui!
* Nepirkite vaikams senų modelių kompiuterių, nes šiuolaikiniai monitoriai turi visus saugos standartus, jų spinduliavimo lygis beveik nepavojingas net mažiems vaikams ir nėščioms moterims.
Tokie maži, bet jau nervingi...
Darbas kompiuteriu, ypač žaidimai, sukelia stiprią nervinę įtampą, nes reikalauja greitos atsakomosios reakcijos. Trumpalaikė nervinių procesų koncentracija sukelia vaikui stiprų pervargimą. Dirbdamas prie kompiuterio, jis jaučia tam tikrą emocinį stresą.
Ginčai, kenksmingas ar naudingas kompiuteris vaiko ugdymui, nenurimsta iki šiol. Kai kuriuose tiriamuosiuose darbuose galima rasti mokslinių argumentų, kad kompiuteris gali padėti intelektualiam vaiko ugdymui. Juk žaidimai užprogramuoti taip, kad vaikas galėtų įsivaizduoti ne pavienę situaciją, o daugybę panašių situacijų ar daiktų. Tokiu būdu ugdomos svarbiausios loginio mąstymo operacijos — apibendrinimas ir klasifikacija, kurios pagal klasikinę, tai yra tradicinę, mokymo teoriją pradeda formuotis maždaug nuo septynerių metų.
Aršūs ankstyvo vaikų „bendravimo“ su kompiuteriu priešininkai pateikia ne mažiau įtikinamų argumentų. Anglų psichologų mokslinių tyrimų išvados gan kategoriškos: vaikams iki dešimties metų prie kompiuterio nėra kas veikti! Mažesniems vaikams net ugdomųjų ir mokomųjų žaidimų pomėgis gali būti neigiamas — sulėtėja branda, slopinamas susidomėjimas paprastais vaikiškais žaidimais bei bendravimas su bendraamžiais, mažinama dėmesio koncentracija, menkiau ugdoma vaizduotė.
Tuomet kas teisus? Kaip visada, tiesa yra „aukso viduriukas“. Psichologai rekomenduoja atsižvelgti į teigiamus bei neigiamus aspektus ir vadovautis saiko jausmu bei sveiku protu.
Ką žaidžia vaikai
Pirmieji žaidimai, su kuriais susipažįsta jūsų vaikai, turi būti linksmi ir geri. Be to, vyresniems vaikams dabar sukuriama ir mokymo, ugdymo žaidimų. Neuropsichologų nuomone, loginiai žaidimai ne tik ugdo, jie pasižymi ir dar viena gera savybe: vaikas negali ilgai ištverti protinės įtampos, jis pavargsta ir pats nori pailsėti. Vadinasi, žaisdamas rimtus loginius žaidimus, vaikas prie kompiuterio pernelyg ilgai neužsisėdės. O žaidimai, nereikalaujantys, kad vaikas mąstytų, padaro žalos sveikatai. Žinoma, vaikui reikia nerūpestingų pramogų, tačiau ne prie kompiuterio. Kur kas naudingiau surinkti konstruktorių, nors ir labai nesudėtingą. Be to, vaikui gyvybiškai būtina daugiau judėti, bėgioti, žaisti su bendraamžiais gryname ore.
4-5 metų vaikai dar gali žaisti nepavojingus įvairių žvėrelių ir knygų herojų nuotykius, tačiau nuo 7 metų berniukams atsiranda noras „pašaudyti“. Tokių žaidimų šalininkai teigia, kad tai ir aštrūs pojūčiai, ir savo jėgos patikrinimas, taip pat pretekstas neutralizuoti agresiją. Tačiau praktika rodo, kad žiaurūs žaidimai, kuriuose yra prievartos ir žudynių, daro pražūtingą poveikį nesustiprėjusiai vaiko psichikai. Tas pasakytina ne tik apie mažus vaikus, bet ir apie paauglius.
Suprantama, kad „protingi“ kompiuteriniai žaidimai suteikia daugiau naudos nei „šaudyklės“, tačiau toli gražu ne kiekvienam pagal jėgas žaisti „protingus“ pramoginius-mokomuosius žaidimus. Daugeliui tokie žaidimai tiesiog neįdomūs. Kur kas įdomesnis „neprotingas“ bėgiojimas šaudant, kur vaikas virtualiai jaučiasi narsus ir pasitikintis. Tačiau jis vis labiau tolsta nuo tikrovės. Be to, pirmenybę teikdamas virtualiems žaidimams, vaikas rizikuoja prarasti bendravimo įgūdžius su bendraamžiais.
Kompiuterinių žaidimų privalumai
Kompiuteriniai žaidimai ugdo:
* greitą reakciją;
* rankų motoriką;
* vizualinį objektų supratimą;
* atmintį ir dėmesį;
* loginį mąstymą;
* regėjimo-motorinę koordinaciją.
Kompiuteriniai žaidimai moko:
* klasifikuoti, analizuoti ir apibendrinti;
* rasti nestandartinius sprendimus sudėtingoje situacijoje;
* siekti savo tikslo;
* tobulinti intelektualius įgūdžius.
Kompiuterinių žaidimų trūkumai
Jeigu vaikas ilgai sėdi prie kompiuterio, jam gresia:
* akių paraudimas, blyškumas, pykinimas ir galvos svaigimas (net iki sąmonės netekimo);
* susijaudinimas, per didelis emocingumas, nervingumas bendraujant ir su suaugusiaisiais, ir su bendraamžiais;
* darbo našumo sumažėjimas, dėmesio koncentracijos sutrikimai, kai vaikui sunku išsėdėti vienoje vietoje arba kažkuo užsiimti;
* prakaitavimas;
* riešų sąnarių skausmai, pirštų apmirimas, pojūtis, kad pirštų pagalvėlėse bėgioja skruzdėlės.
Patarimai
* Normuokite prie kompiuterio praleidžiamą laiką.
* Stebėkite, kad kas pusę valandos vaikas padarytų 15 minučių pertrauką.
* Nepirkite vaikui agresyvaus turinio žaidimų.
* Pažaiskite su juo kartu — tuomet galėsite ne tik kontroliuoti eigą, bet ir suartėti, labiau pasitikėsite vaiku.
* Jeigu vaikas pavargo, iš karto darykite pertrauką, išeikite kartu į lauką. Padės ir šiltas dušas arba šaltas kompresas ant kaktos.
Akių pratimai
1. Atmerktomis akimis po 3-4 kartus į abi puses darykite apskritus judesius.
2. Užmerkite akis, pridenkite delnais, 3 minutes atsipalaiduokite.
3. Po akimis — duobutėje prie nosies — suraskite tašką, kuris truputį paspaudus skauda. Spauskite šį tašką. Suskaičiuokite iki 30 ir atleiskite.
4. Pirštais po antakiais „pieškite“ lankus. Judėti reikia nuo nosies smilkinių link 15 kartų. Antakių nespauskite.
Rašyti komentarą