Nusprendusieji tapti vegetarais turi kruopščiai planuoti valgiaraštį ir vartoti papildus. Būti vegetaru – madinga. Vis daugiau žmonių Lietuvoje pasiryžta nevalgyti mėsos ir populiarinti vegetarizmo idėjas, o vegetarų skaičius pasaulyje kasmet didėja.
Didžiojoje Britanijoje yra 4 milijonai vegetarų, o Lietuvoje statistiniai duomenys apie vegetarus nerenkami. Specialistai spėja, kad šalyje mėsos nevalgo 1-2 proc. gyventojų.
Vegetarai tvirtina, kad kitokie valgymo įpročiai sustiprina jų sveikatą. Jie įsitikinę, kad valgant mėsą organizme susidaro toksinių medžiagų, kurios nuodija ląsteles ir daro žmogų dirglesnį bei piktesnį. Be to, jų nuomone, valgyti gyvus organizmus ir komerciškai auginti gyvulius – neetiška.
Tačiau medikai įspėja, kad, prieš pasirenkant vegetarinę mitybą, reikia labai gerai apgalvoti visus pliusus ir minusus, pasikonsultuoti su gydytoju, kruopščiai apgalvoti kasdienį valgiaraštį ir vartoti maisto papildus.
Į sveikatą - ne visada
Kaip dienraščiui „Klaipėda“ pasakojo Valgymo sutrikimų centro gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė, žmonėms, tvirtai apsisprendusiems tapti vegetarais, reikėtų atidžiai rinktis produktus ir valgyti kuo įvairesnį maistą. Įvairus valgiaraštis gali padėti išvengti daugelio vegetarų tykančių ligų.
A. Jauniškytės teigimu, mėsos atsisakiusio žmogaus organizmui pradeda stigti pagrindinių mikroelementų: geležies, cinko ir vario. Tada ima varginti silpnumas, lūžinėja nagai, slenka plaukai, sausėja oda. Atsisakius jūros produktų, kiaušinių, lėčiau gyja žaizdos, gali atsirasti odos pažeidimų. Nevartojantiems pieno ir jo produktų ima trūkti kalcio, o dėl jo trūkumo susergama osteoporoze – kaulų retėjimu.
Augalinės kilmės maistas visiškai neturi ir labai svarbaus vitamino B12.
Geležies deficitas atsiranda po 4 mėnesių nuo vegetariško maitinimosi pradžios, kai išeikvojamos organizme esančios geležies atsargos. Tuomet padidėja rizika susirgti mažakraujyste. Nors augaliniame maiste geležies gali būti net daugiau, ji blogiau pasisavinama.
Iš savo mitybos raciono pašalinę žuvį, vegetarai netenka gerai pasisavinamų baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų ir polisočiųjų riebalinių rūgščių, kurios labai svarbios norint apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei hipertonijos.
Padeda papildai
Pasak dietologės, daugeliu atvejų vegetarams skiriami maisto papildai. Jie padeda kompensuoti kai kurias medžiagas, kurių ilgainiui ima trūkti organizme.
„Gerai suplanuota vegetariška dieta, įvairūs priedai gali aprūpinti organizmą reikiamomis maistinėmis medžiagomis, – teigė A. Jauniškytė. – Tačiau iki šiol nėra įrodyta, kad vegetariška mityba tikrai yra pranašesnė ir lemia gerą sveikatą“.
Pradedantiems vegetarams dietologė siūlė išanalizuoti, kurie augaliniai produktai turi tokių pat medžiagų, kaip ir produktai, kurių atsisakoma. Būtent jais privalu praturtinti kasdienį valgiaraštį.
Pasak A. Jauniškytės, visiškai atsisakius mėsos, puikus pakaitalas – geležies ir baltymų turtingos sojų pupelės. Iš raciono išbraukus pieną ir jo produktus, reikėtų valgyti daug pupų, žirnių, riešutų, daigintų kviečių, sojų varškės, gerti sojų pieną arba kalcio su vitaminu B papildus.
Vegetariškos mitybos šalininkai turi vartoti vitamino B12 praturtintą sojų pieną, košes. Į racioną būtina įtraukti ir riešutinį sviestą, džiovintus vaisius, duoną, grūdų patiekalus, saikingai – saldumynus ir riebalus. Vegetarams reikėtų nuolat vartoti vitaminą C ir geležies preparatus, tačiau svarbiausia – tinkamai subalansuoti maistą.
A. Jauniškytė tvirtino, kad vegetaro racionas taip pat gali būti visavertis. Tačiau tai įmanoma tik tuomet, jeigu suvalgoma labai daug vegetariško maisto, maistingų medžiagų trūkumas kompensuojamas maisto papildais arba vartojamas tik vegetarams skirtas augalinis maistas, kurio Lietuvoje įsigyti sudėtinga.
Diskusijos nesiliauja
Lietuvos vegetarų sąjungos prezidentė Ksavera Vaištarienė „Klaipėdai“ teigė, kad susidomėjimas vegetarizmu, kaip madingu gyvenimo būdu, jau atslūgo.
„Tačiau netikiu, kad kada nors liausis karštos diskusijos apie tai, ar verta atsisakyti mėsos. Juolab kad abi pusės pateikia ganėtinai svarių argumentų, kodėl reikia valgyti ar atsisakyti mėsos, – sakė ji. – Lietuvoje žmonės dažnai renkasi vegetarizmą dėl sveikatos, kai ligos nebegali įveikti jokie vaistai. O užsieniečiai dažniausiai atsisako valgyti mėsą dėl etinių sumetimų, norėdami išsaugoti gyvūnus, protestuodami prieš jų žudymą“.
Anot K. Vaištarienės, niekas negali paneigti, kad vegetariška mityba gydo daugybę ligų, tačiau ir Lietuvoje daugėja žmonių, kurie atsisako valgyti mėsą, žuvį, kiaušinius bei pieno produktus vien dėl įsitikinimų.
Pasak jos, žmonės tampa vegetarais dėl dvasingumo reikalavimų, filosofijos, sveikatos ar dėl susirūpinimo gamta. Dalis vegetarų tokią mitybą pasirenka „dėl sveikatos“. Vegetarų paprastai mažesnė kūno masė, mažesnis cholesterolio kiekis ir kraujospūdis, nei žmonių, valgančių įvairų maistą. Vegetarai 20 procentų rečiau miršta nuo išeminės širdies ligos, palyginti su nevegetarais.
Mėsos valgymą K. Vaištarienė pateisintų tik vienu atveju – jei tai būtų būtina žmogui išgyventi.
Vegetarai – energingesni?
Pasaulyje kasmet atliekama keli šimtai mokslinių ir medicininių tyrimų, analizuojančių vegetarinės mitybos privalumus ir trūkumus.
Yra atlikta įvairių ištvermės ir jėgos testų, tikrinančių skirtingai besimaitinančių žmonių fizinį pajėgumą. Ne kartą pasitvirtino faktas, kad vegetarai toli gražu nėra silpnesni už mėsos nevengiančius sportininkus.
Daug visuomenės dėmesio sulaukė gydytojos G. Šatalovos 1988-aisiais atliktas eksperimentas.
Grupė vegetarų sėkmingai įveikė 500 km žygį pėščiomis todėl, jog maitinosi vien tik mažai baltymų bei mažai kalorijų turinčiu augaliniu maistu.
Šiame žygyje dalyvavę gerai treniruoti sportininkai, kurie maitinosi labai kaloringu maistu ir suvartodavo po dešimt litrų vandens per parą, iš grupės iškrito jau po 134-ojo kilometro.
„U.S. department of agriculture“ ir „The American Dietetic Association“, kurios reguliuoja pasaulio medicinines dietas, rekomenduoja vegetarinę dietą gydantis nuo daugelio ligų.
Studijos parodė, kad vegetarų imuninė sistema yra kur kas stipresnė nei mėsėdžių, ir kad mėsėdžiai dvigubai dažniau miršta nuo širdies ligų, 60 proc. dažniau miršta nuo vėžio ir 30 proc. dažniau nuo visų kitų ligų.
Mėsos ir kitų gyvulinių produktų vartojimas yra tiesiogiai siejamas su diabetu, artroze, osteoporoze, arterijų tromboze, nutukimu, astma ir impotencija.
Atlikta keletas gerai parengtų mokslinių tyrimų, kurie įrodė, kad po tabako ir alkoholio mėsos vartojimas yra didžiausia mirtingumo priežastis Vakarų Europoje, Jungtinėse Valstijose, Australijoje ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse.
Gina gyvūnų teises
Neformali jaunimo iniciatyvinė grupė „Gerbk gyvūnų teises!“ Lietuvoje kuria internetinį tinklalapį www.animalrights.lt, kuriame visuomenę informuoja apie vegetarizmo idėjas bei apie mėsos, pieno, kailio, odos pramonių užkulisius ir supažindina su gyvūnų teisių aktualijomis.
Savo pavardžių neviešinantys žmonės kasdien dirba tam, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su vegetarizmo idėjomis. Internetinėje svetainėje pateikiama šimtai faktų, žinomų žmonių citatų, publikacijų bei mokslinių tyrimų apie vegetarizmą.
„Nors yra daugybė filosofinių, mokslinių veikalų, vegetarizmą vertinančių kaip žmogui tinkamą mitybos ir gyvenimo būdą, nesunkiai galima rasti ir gausybę straipsnių, propaguojančių mėsos valgymą. Kad ir kokią poziciją pasirinktų asmuo, jis gali rasti įvairiausių šaltinių savo nuomonei pagrįsti, todėl bandyti rasti vieną, teisingiausią, labiausiai moksliškai argumentuotą atsakymą nėra prasmės. Vegetarizmas yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas“, – teigiama tinklalapyje.
Seksualiausi vegetarai
Siekiant populiarinti vegetarizmo idėjas, pasaulyje kasmet renkami seksualiausi vegetarai.
Bene aktyviausiai veikianti organizacija „Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais“ (PETA) kasmet internete kviečia balsuoti už seksualiausias įžymybes, kurios maitinasi vegetariškai.
Pernai seksualiausiu vegetaru buvo pripažintas 47 metų dainininkas Princeas. Vegetariškas idėjas jis populiarina ir savo dainose. Albume „Rave Un2 the Joy Fantastic“ jis naudoja Mohando Gandhi citatą: „Mano įsitikinimu, ėriuko gyvybė yra nė kiek ne mažiau vertinga negu žmogaus.“
Seksualiausia vegetarė moteris pernai tapo televizijos programos „Veronica Mars“, rodomos per amerikiečių televizijos tinklą UPN, žvaigždė Kristen Bell.
„Man visuomet buvo sudėtinga atskirti mylimus gyvūnus, pavyzdžiui, kates ir šunis, nuo tų, kurie buvo mano lėkštėje, ir man niekad nerūpėjo mėsos skonis. Aš visada mėgau Briuselio kopūstus“, – teigė K. Bell.
Rašyti komentarą