Svarstymai apie mano suinteresuotumą, kad „Gazprom" privatizuotų „Rytų skirstomuosius tinklus" – niekuo neparemti gandai, trečiadienį Lietuvos televizijos diskusijų laidoje „Spaudos klubas“ tvirtino buvęs Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Albinas Januška.
„Iškilus gandui, kad galiu dirbti Vyriausybėje, kažkas parašė ir įspėjo, kad jeigu A. Januška ateis į Vyriausybę ar dar kur nors, „Gazprom“ bus prileistas prie „Rytų skirstomųjų tinklų" privatizacijos. Noriu pasakyti, kad ir koks įtakingas tas Januška būtų, jis nespręs šio klausimo. Ir jeigu „Rytų skirstomieji tinklai" bus privatizuoti, Vyriausybė nuspręs, kaip ir kokiomis sąlygomis ta privatizacija vyks“, – sakė A. Januška.
Pats A. Januška tikino manąs, kad tai turėtų būti vakarų investicija. Be to, buvęs URM sekretorius taip pat akcentavo, kad „Ne Januška privatizavo Kauno elektrinę, tai padaryti leido Kauno savivaldybė. Ir ne Januška privatizavo „Lietuvos dujas“.
Trečiadienį po apsilankymo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) labai lakoniškai žurnalistams kalbėjęs apie savo santykius su dujų magnatu „Dujotekanos“ prezidentu Rimandu Stoniu, A. Januška televizijos laidoje pakartojo, kad visos kalbos jam kelia šypseną ir jis nesuprantąs, kodėl smerkiamas jo bendravimas su verslininkais, jeigu tas bendravimas buvo jo pareiga.
„Dar kartą deklaruoju, kad nepriklausau nuo dujų, nes šildausi malkomis ir elektra. O šiaip manau, kad visos legaliai dirbančios įmonės ir visi asmenys turi teisę susitikti su valstybės pareigūnais ir politikais. Susitikti su verslo atstovais buvo mano prievolė ir pareiga“, – kalbėjo A. Januška.
Atsiprašęs už ironiją jis pabrėžė, kad be jos apie savo tariamus ryšius su R. Stoniu ir tariamą spaudimą svarbioms valstybės institucijoms kalbėti negali. Tačiau detalizuoti, kas konkrečiai jį sieja su „Dujotekanos“ prezidentu atsisakė gindamasis tais pačiais argumentais kaip ir po apsilankymo NSGK: esą viską, ką žino apie galimas verslo įtakas nacionaliniam saugumui aiškia išdėstė komisijos nariams. Todėl dabar esą ta informacija – uždaro posėdžio nuosavybė.
Buvusio aukšto URM pareigūno tvirtinimu, teiginiai esą jis atsistatydino dėl to, kad yra susijęs su Breste žuvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno Vytauto Pociūno išsiuntimu į Baltarusiją ar kitais jam primetamais dalykais yra niekiniai.
„Man primeta, kad aš atsistatydinau dėl tų reikalų, kad aš susietas su V. Pociūno išsiuntimu. Tikrai nesu su tuo susijęs ir mano atsistatydinimas su tuo nebuvo susijęs. Juk aiškinau atsistatydinimo priežastis: dėl įvairių aplinkybių, kurios nebepriklausė nuo manęs, aš toliau sėkmingai dirbti negalėjau“, – sakė A. Januška.
Savo ruožtu laidoje dalyvavęs Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius pažymėjo, kad tai, ką bendro NSGK atliekamas tyrimas su R. Stoniu, atsakyti gali tik VSD ir NSGK, pabaigęs tyrimą.
„Nežinau, ką žino VSD ir NSGK ir kodėl dėl R. Stonio kilo tokia įtampa. Jeigu bendravimas su R. Stoniu buvo toks kaip mūsų (konservatorių – Alfa.lt), nematau jokių bėdų. Bet matau kitų aspektų: kas buvo padaryta VSD vadovo, kai šis tyrimas vyko ir kai buvo paklausta dėl informacijos, kurią turi sukaupęs Saugumo departamentas apie R. Stonį, A. Janušką, ar apie kažką kitą. Staiga prasidėjo VSD pareigūnų nušalinimai nuo pareigų“, – stebėjosi konservatorių lyderis.
Alfa.lt primena, kad prieš kurį laiką spaudoje rašyta, esą vieša paslaptis A. Januškos artimi ryšiai su R. Stoniu, kurio veikla, kaip teigiama, artimai susijusi su Rusijos koncernu „Gazprom“.
Teiga, kad R. Stonio veikla negalėjo nedominti rūgpjūčio mėnesį žuvusio saugumo pareigūno V. Pociūno valdybos, todėl esą iškilo grėsmė, kad bus išsiaiškintos ir žmonių, remiančių R. Stonį Lietuvoje, pavardės.
Tvirtinama, kad V. Pociūnas žinojo apie intensyvius R. Stonio kontaktus su A. Januška ir VSD sekretoriumi Dariumi Jurgelevičiumi, žadėjo tam tikrą informaciją žiniasklaidoje paskelbti šį rudenį.
Žiniasklaidoje rašyta, kad į Baltarusiją V. Pociūnas galėjo būti išsiųstas specialiai. Svarstoma tikimybė, kad Gardine V. Pociūnas atsidūrė dėl parengtos pažymos apie projektą „2K“ bei domėjimosi „Mažeikių naftos“ peripetijomis.
Rašyti komentarą