Paieška
Orai ºC
Horoskopai
Astromanija

„Velnio nuotakos" kūrėjai jaučia kipšo kišamus pirštus (FOTOGALERIJA)

Susimąstęs Pinčiukas (Marijonas Mikutavičius) (Žilvino Pekarsko nuotr. | Alfa.lt)Žiūrėti nuotraukų galeriją
Keisti teksto dydįAa+Aa-

"Pažiūrėk, pažiūrėk, kaip man gera, kas čia daros. Pažiūrėk, pažiūrėk – svaigsta galva!“ Tokiais jaudulio ir entuziazmo šūksniais susirinkti žiūrovus spalio 7 d. „Siemens“ arenoje vilioja „Velnio nuotakos“ atgaivintoja, šio miuziklo projekto vadovė Nijolė Ruzgienė. Iki grandiozinio renginio likus mažiau nei dviem savaitėms, „Alfa.lt“ iš darbų siautulio trumpam ištraukė miuziklo krikštamotę ir pakamantinėjo apie tą velniavą, kuri po trijų metų pertraukos greitai užvirs uždaroje erdvėje.

Miuziklo „Velnio nuotaka“ projekto vadovė į pokalbį vėluoja pusvalandį. Įbėgusi nuoširdžiai mušasi į krūtinę ir kaip pasiteisinimą traukia iš kišenės baltos medžiagos atraižą – užtruko rinkdama dekoracijai tinkamą audinį. Vaišinantis stipria žaliąja arbata, „Alfa.lt“ smalsumas paleidžiamas į laisvę (nepamirštant kyštelėti nosies ir į užkulisius).

Prieš trejus metus naujai nušvitusi „Velnio nuotaka“ pasiteisino. Senoji karta prisiminė, naujoji noriai išmoko miuziklo dainų žodžius. Kaip ir kodėl nuspręsta po trejų metų pertraukos šį miuziklą „pakišti“ po „Siemens“ arenos stogu ir pakartoti?

Miuziklai domina visą pasaulį. Šis žanras vienu metu patenkina žmonių poreikį išgirsti geros muzikos, dainų, pamatyti šokių, įspūdingų reginių. Londone, Paryžiuje, Niujorke miuziklai „Katės“, „Jėzus Kristus“, „Liūtas karalius“ ir kiti nuolat statomi, perstatomi, ir visada susirenka pilnos salės.

Kiekvienoje tautoje yra amžinų kūrinių. Ant tos lentynos, kur guli tautos aukso luitai, yra ir „Velnio nuotaka“. Vyresnė karta noriai žiūrėjo filmą, dabartinis jaunimas pamatė miuziklą šiais laikais ir taip pat jį pamilo. O juk muzika nepasikeitė! Aš šventai tikiu, kol gyva būsiu, man šį kūrinį reikės vis statyti. Būsimoms kartoms šis kūrinys taip pat patiks, nes tai mūsų tautos aukso fondas.

Kodėl po trejų metų? Jeigu praeis daugiau laiko, reikės daug ką pakeisti, iš naujo pastatyti. Treji metai – tai tas laikas, kai dar galima pakartoti tai, kas buvo. O nauja erdvė sukurs premjeros jausmą.

Prisimenant pirmąjį pastatymą – kas tie 15 tūkst. žiūrovų per Dainų šventę Vingio parke! Parkas didelis, scena didžiulė – kai kas pamatė, o kai kas tiesiog išgyveno dalyvavimo jausmą – juk kai kurie reginį stebėjo už pusės kilometro.

„Siemens“ arenoje miuziklas atrodys kaip koks koncentratas, kaip kokia moka – visi triukai, visi efektai bus matomi daug geriau.

Dalis tų 15 tūkst. žiūrovų, kurie jau stebėjo šį miuziklą, tikriausiai svarsto – ką nauja „Velnio nuotakoje“ pamatys šįkart. Kas juos turėtų privilioti vėl nusipirkti bilietus?

Pirmiausia jie pamatys visas senas geras vertybes. Čia erdvė mažesnė ir bus visai kitas jausmas. Net tie, kurie tada sėdėjo pirmose eilėse – tegul dabar atsisėda! Pro akis bus jodinėjama žirgais, važinėjama motociklais, ant galvų leisis angelai-velniai.

Šį kartą nebus orkestro. Visą vasarą gyvi instrumentai įrašinėjo šį didelį simfoninį kūrinį, kuriame groja 90 muzikantų! Arenoje muzikantams tiesiog neliko vietos – visą erdvę užims veiksmas. Čia iš tiesų bus daugiau teatro.

Vingio parke buvo didelė erdvė, joje svarbiausia buvo formos. O dabar dizainerė Jolanta Talaikytė su visa Modelių namų siuvėjų kariauna siuva naujus drabužius ir aktoriams, ir šokėjams, ir chorui. Beje, naujiena, kad choras, kuris pirmą kartą tik dainavo, dabar turės ne tik dainuoti, bet ir vaidinti.

Ar tiesa, kad žiūrovai išvys skraidantį žirgą?

Dėl uždaros erdvės teko atsisakyti balandžių, simbolizavusių Marcelės dūšios išėjimą į dangų. Neturėdami, kur išskristi, kankintųsi sutvėrimai. O skraidyti juk kažkas turi, tai paskraidinsime žirgą. (Juokiasi)

Renkant aktorius miuziklui buvo paskleista įvairių gandų. Vieni tikėjosi, kad Jurgą vaidins Erica Jennings, kiti pasigedo Kosto Smorigino. Kaip iš tiesų sekėsi surinkti komandą?

Visi, kuriems paskambinau po trejų metų, labai entuziastingai sutiko dalyvauti ir vėl. Komanda susirinko beveik 100 proc. Prisidėjo tik Giedrius Arbačiauskas vietoje Kosto Smorigino, kuris tiesiog yra be galo užsiėmęs žmogus ir niekaip nerado laisvo laiko repeticijoms.

Ganduose apie Ericai siūlomą Jurgos vaidmenį iš tiesų buvo dalis tiesos. I. Dirgėlaitė, sėkmingai įkūnijusi Jurgą anksčiau, buvo dingusi kaip į vandenį Suomijoje. O miuzikle „Meilė ir mirtis Veronoje“ pamatėme tobulą Dievo kūrinį – genialiąją Ericą. Tačiau vėliau I. Dirgėlaitė, išgirdusi apie miuziklo pakartojimą, parlėkė iš užsienio ir režisieriaus K. Jakšto sprendimu viena pagrindinių herojų nebuvo pakeista.

Iš viso renginyje su visais motociklininkais pasirodys apie 100 žmonių.

Jei trumpam praskleistume repeticijų salės užuolaidas, ką ten pamatytume?

Pamatytumėte daug prakaito...

Būtų nuobodu. Režisierius nesikeikia ir nerėkia. Keista. Paprastai visi būna išprotėję. Pamatytumėte mane, kuri nuolat visus tikrina, bet ir visais pasitiki. (Šypsosi)

Niekas čia neįsimylėjo, nesuardė ir nesukūrė naujų šeimų. Kokios meilės peripetijos vyksta? Sakau, ką matau: Marijonas (M. Mikutavičius) rėžia sparną apie Indrę (I. Dirgėlaitę), o jį patį visomis išgalėmis bando suvilioti Neringa (N. Čereškevičienė). Tačiau čia viskas pagal scenarijų! (Juokiasi)

Džiaugiuosi Keistuolių teatro kolektyvu – jis kaip koks laikrodis! Labai talentingi jauni ir vyresni aktoriai, kurie puikiai muzikuoja, dainuoja, šoka, vaidina – tikras darnus ansamblis.

Šiandien atėjote su medžiagos skiaute kišenėje, rinkote dekoracijų spalvas. Kokie dar buitiniai rūpesčiai slegia jūsų pečius?

Man tenka gausybė rūpesčių. Pavyzdžiui, Kalvarijų turguje prieš kelias savaites mačiau idealius batus Pinčiukui – dideli raudoni lakuoti sportbačiai. Vakar ten nuvažiavau, pusę turgaus perkračiau, išklausinėjau – pasirodo, prieš kelias dienas kažkokie tamsaus gymio vyrai tuos batus, pusę metų prastovėjusius ant prekystalio, nupirko! Niekad nebūčiau pamaniusi, kad juos kas gali pirkti. Bet va... dabar suku galvą, kuo pakeisti. Tikriausiai teks dažyti.

Dėl mažiausio sceninio rekvizito tenka sugaišti marias laiko. Reikėjo senų keptuvių – tai visus „blusturgius“ išnaršiau, kol vieną kitą aptikau.

Tikriausiai niekada nepamanytum, kad net paprasti pagaliai reikalauja tiek pastangų: juos reikia supjauti miške, išdžiovinti, žievę nulupti ir tik tada galima gabenti į sceną.

Ir vis dėlto artėjant renginiui tikriausiai didėja jaudulys. Dėl ko labiausiai nerimaujate?

Nerimauju, kad laiku iš filmavimo būtų paleisti kaskadininkai, raiteliai ir žirgai, nes jie dabar filmuojasi italų kuriamame filme.

Kai renginys vykdavo lauke, aš iki pamišimo bijodavau lietaus, nes tai buvo vienintelis mano priešas. Išgyvendavau, kad mūsų pastangos nesumirktų...

Tačiau ir dabar iki paskutinės akimirkos esu kaip ant adatų.

Mažiausiai bijau, kad žirgai gali pakelti uodegą ir priteršti. Tai būtų visiškai natūralus, nors ir neplanuotas efektas. (Juokiasi)

„Velnio nuotaka“ – mistiškas kūrinys. Statydama šį kūrinį jaučiate prikišus velniui nagus?

O kaip tu jų nejausi, kai pagrindinis vaidmuo yra Pinčiukas! Marijus yra tikras velniukas – kūnu, siela, viskuo. Ar jūs matėt, kokios jo akys buvo, kai jis dainavo „We are the winners“? Tikras žavingas Pinčiukas! Klausiau: „Kaip tu jautiesi dainuodamas, Mariuk?“ Sakė: „Nerealiai! Skrendi ir dainuoji – o tai dar ir visiems patinka“. (Šypsosi)

Velniška dvasia visą laiką lydi šį miuziklą. Sigitas Geda man sakė: „Jeigu susidėsi su šituo kūriniu, visą laiką tau dėsis kokia nors velniava, bus migla, sunkumai, neaiškumai, kurie paskutinę minutę išsispręs, ir paskutinę minutę viskas bus gerai“. Taip ir yra iš tikrųjų.

Pavyzdžiui, pasiunti žmogų nupirkti baltos medžiagos, o jis nuperka tamsiai baltos, beveik pilkos. Sako: „Bet ten ji buvo balta!“

Per pirmąjį „Velnio nuotakos“ pastatymą plačiai nuskambėjo Marijono „pridusimo“ istorija. Kaip pagrindinį miuziklo personažą saugosite šį kartą?

Tą istoriją išpūtė viena radijo stotis, pranešusi, kad bedainuojant Marijui taip pritrūko oro, kad jis net papilkavo. Na, kokios spalvos jis galėjo būti, jei prieš renginį grimuotoja jį pusę valandos pilkai dažė! Tačiau iš tikrųjų Marijonui buvo sunku dainuoti, nes jis vilkėjo hidrokostiumą, kurį pats ir išsirinko. Po pasirodymo jis buvo šlaputėlis, prakaitas bėgte bėgo. Šiemet tikrai į jokį naro kostiumą jo nebekišime. (Šypsosi)

Kokiais būdais stengiatės pergudrauti antgamtines būtybes ir prisivilioti sėkmę?

Per pirmąjį pastatymą Baltaragis nešė inkilą su ant jo pritvirtinta didele pasaga. Tai aš po renginio tyliai nusikabinau ją, įsidėjau į rankinę ir parsitempiau namo – vos panešiau! Laikiau paslėpus spintoje, o kai prasidėjo būsimo renginio repeticijos, atnešiau į areną ir pakabinau matomoje vietoje. Tikiu, kad ji laimę atneš dar kartą. Iš tiesų turiu čigoniško kraujo, todėl ir tikiu, kad viskas bus gerai. (Juokiasi)

Alfa.lt
Komentarai

Taip pat skaitykite:

Kauno menininkų namuose – solisto Beinario rečitalis

Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56) balandžio 22 d., antradienį, 18 val. Martyno Beinario rečitalis. Solistas – Martynas Beinaris (baritonas) VDU bakalauro IV kurso studentas (Prof. Vladimiro Prudnikovo klasė), koncertmeisterė – Giedrė Špečkauskaitė. Koncerto svečiai: Karolina Beinarytė-Palekauskienė (smuikas), Klementina Beinarytė-Dautartienė (smuikas), Gertrūda Beinarytė (altas), Areta Beinarytė (fortepijonas). Koncertą ves Gertrūda Beinarytė. Įėjimas nemokamas.

„CinAmono 3“ – naujoji džiazo karta

Šį ketvirtadienį ir vėl skambės gera muzika. Įsisukti į džiazo garsus kvies naujas džiazo projektas „CinAmono 3“. Pakalbinome šio ansamblio vedlę ir vienintelę damą Laura, kuri nedaugžodžiavo. Ir teisingai, geriau vieną kartą išgirsti, nei daug kartų skaityti.
Sveika Laura, pradžiai prisistatyk ir pristatyk savo kompanionus iš „CinAmono 3“.
„CinAmono 3“ nariai: dainininkė Laura Budreckytė, gitaristas Paulius Volkovas, kontrabosininkas Vytis Nivinskas.

Baltijos šalys siekia būti 2018 m. Londono knygų mugės garbės viešniomis

Balandžio 8–11 d. vykusioje Londono knygų mugėje buvo pristatytas nacionalinis lietuvių literatūros stendas bei aptartos tolimesnės Lietuvos perspektyvos šioje mugėje. Šių metų gegužės mėnesį Briuselyje susitiksiantys Baltijos šalių kultūros ministrai ketina pasirašyti memorandumą dėl dalyvavimo 2018 m. Londono knygų mugėje garbės viešnių – „Market Focus“ – teisėmis ir kartu koordinuoti Baltijos šalių literatūros pristatymo programą.

Velykų proga plačiajai auditorijai pristatomi Marcelijaus Martinaičio margučiai

Lietuvos dailės muziejus balandžio 17 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro parodą „Marcelijaus Martinaičio margučiai“ (veiks iki gegužės 18 d.). Parodoje eksponuojamą autorinę kolekciją Lietuvos dailės muziejui padovanojo poeto našlė dailėtyrininkė dr. Gražina Marija Martinaitienė.

Gražiausia pavasario šventė – su Smorigino dainomis

Balandžio 21-osios pavakarę, 16 val., VšĮ „Bardai LT“ kviečia Šv. Velykų antrąją dieną skirti teisingai muzikai ir atvykti į Kosto Smorigino autorinių dainų vakarą „Best Western“ viešbutyje (Konstitucijos pr. 14, Vilnius). Pastaruoju metu vos kelis kartus per metus koncertus sostinėje rengiantis žymusis bardas klausytojams dovanos naujausias dainas iš 2013 m. išleistos kompaktinės plokštelės „Albumas“ ir senus, jau klasika tapusius, kūrinius.

Kultūros dieną Vilniaus mažasis teatras duoklę atiduos motinoms

Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre yra dvi Motinos – įspūdingi dviejų išskirtinių aktorių – Eglės Gabrėnaitės ir Dalios Overaitės – sukurti vaidmenys. Tai – jaunųjų režisierių Kirilo Glušajevo spektaklis „Motina“ (Vasa Železnova) pagal M. Gorkį ir Pauliaus Ignatavičiaus „Kruvinos vestuvės“ pagal F. G. Lorcą. Kultūros dieną Vilniaus mažasis teatras kviečia atiduoti duoklę toms, nuo kurių viskas prasideda.