Prasideda „Zapad 2017“: svarbiausi Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų skaičiai

Rusijos kariai per karines žaidynes Omske
Rusijos kariai per karines žaidynes Omske
© SCANPIX

Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2017“ dar tik prasideda, tačiau jau sukėlė daug aistrų ir nesutarimų. Daugiausia nerimo – Baltijos šalyse, kurių kaimynystėje vyksta, ekspertų teigimu, didžiausios Rusijos pratybos nuo Šaltojo karo pabaigos.

Naujienų portalas Alfa.lt pristato svarbiausius skaičius, apibūdinančius Rusijos ir Baltarusijos bendrai rengiamas pratybas ir aplinką, kurioje jos vyks.

Zapad 2017: Rusija kelia įtampą Baltijos šalyse

3

Tiek priešininkų, remiantis oficialiu pratybų scenarijumi, turės Rusijos ir Baltarusijos pajėgos. Šiemet jie bus išgalvoti – jais taps neegzistuojančios valstybės Lubenija, Vesbarija ir Veišnorija.

reklama


Lubenija, kaip rodo žiniasklaidai pristatyti žemėlapiai, apima Šiaurės Lenkiją ir dalį Pietvakarių Lietuvos (Suvalkijos ir Dzūkijos). Tai reiškia, kad šiai „valstybei“ priklauso visas vadinamasis Suvalkų koridorius – žemės tarp Rusijai priklausančios Kaliningrado srities ir Kremliaus sąjungininkės Baltarusijos, kurias galimo karinio konflikto atveju būtų sudėtinga ginti NATO pajėgoms.

Vesbarija – tai likusi Lietuvos dalis kartu su vakarine ir pietrytine Latvijos dalimis (Kuršu, Žiemgala, Latgala). Tai reiškia, kad Vesbarijos teritorija iš dviejų pusių, ties Kaliningrado ir Pskovo sritimis, ribojasi su Rusija ir gali būti iš ten puolama.

Tuo metu Veišnorija yra bene įdomiausia „Zapad 2017“ naujovė, nes ji pagal pratybų scenarijų užima dalį dabartinės Baltarusijos teritorijos – šiaurines ir vakarines Gardino, Minsko bei Vitebsko sričių žemes. Maža to, Veišnorijos teritorija iš esmės sutampa su žemėmis, kur gyvena daugiausia Baltarusijos katalikų – o atitinkamai ir lenkų tautinei mažumai save priskiriančių žmonių. O štai Veišnorijos pavadinimas, bent iš pažiūros, užsimena apie baltišką-lietuvišką įsivaizduojamos valstybės ir jos gyventojų kilmę.

Paskelbus apie įsivaizduojamus Rusijos ir Baltarusijos priešininkus, socialiniuose tinkluose netrukus pasklido pajuokiamų komentarų banga. Ypač daug improvizuota būtent Veišnorijos (Vaišnorijos) tema – netrukus ji buvo aprūpinta valstybine vėliava, herbu, istorija, diplomatinių tarnybų paskyromis „Twitter“ tinkle. Paskaičiuota, kad Veišnorija turėtų arti 1,5 mln. gyventojų, o jos didžiausias miestas ir tikėtina sostinė būtų „karališkasis“ Gardinas.


Kol kas nežinia, kaip toli pasistūmės interneto pokštai, tačiau istorikas Aleksandras Paškevičius pastebėjo, kad anksčiau apskritai nebuvo vieno bendro pavadinimo Baltarusijos katalikiškajai daliai, todėl vietiniai esą juokaudami gali jį ir pasisavinti. Rašytojas Vincesius Mudrovas net įžvelgė „sąmoningą separatistinių nuotaikų šalyje kurstymą“. Politologas Pavelas Usovas, priešingai, pabrėžė, kad „Veišnorija – tai svajonė apie normalią šalį“, o kartu ir „žaidimas“, kurį žmonės dar ilgai galės žaisti.

4

reklama

Tiek metų praėjo nuo paskutiniųjų „Zapad“ pratybų. Rusija kasmet rotuoja didžiausias metų karines pratybas, rengdama jas vienoje iš pagrindinių strateginių krypčių.

Tokia tvarka nusistovėjo po 2009 metų, kai surengtose „Zapad“ pratybose, praėjus mažiau nei metams nuo Rusijos-Gruzijos karo, buvo imituojami rusų ir baltarusių karinių pajėgų veiksmai, malšinant Baltarusijos lenkų sukilimą, prieš tai smogus Lenkijai branduoliniu ginklu.

Oficialus 2013 metų pratybų scenarijus numatė, kad į Baltarusijos teritoriją pateko „ekstremistinės grupės ir banditų grupuotės, kurių tikslas – surengti teroristinių išpuolių ir destabilizuoti padėtį šalyje“. Jau kitais, 2014-ais, metais būtent tokį pratybose įsivaizduotą modelį Rusija pritaikė Ukrainoje, kurios karinės pajėgos nebuvo pasirengusios banditų „blokuoti ir naikinti“, kaip per „Zapad 2013“ mokėsi daryti Rusijos ir Baltarusijos daliniai.

2009 metais pratybas kartu su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka stebėjo tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, o 2013 metais – jau Vladimiras Putinas.

„Zapad 2013“ pratybų akimirkos

Vienu aspektu „Zapad 2017“ gerokai skiriasi nuo ankstesniųjų pratybų. Šiuo metu Rusija vis dar tebėra įsitraukusi į karinius konfliktus Ukrainoje ir Sirijoje, kurie abu didina įtampą santykiuose su Vakarais. Bendrai imant, šie santykiai yra bene prasčiausi nuo Šaltojo karo pabaigos, ką tik patvirtinta JAV ir ES taikomos sankcijos Rusijai. Tuo daugiau nerimo kelia pagrįsti spėjimai, kad Kremlius neatskleidžia visos tiesos apie „Zapad 2017“.

7

Tiek dienų truks „Zapad 2017“ pratybos. Oficiali pratybų pradžia – rugsėjo 14 diena, pabaiga – rugsėjo 20-oji.

Kaip nurodo Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) analitikas Kalevas Stoicescu, pasirengimas „Zapad 2017“ iš tiesų prasidėjo dar šių metų sausį. Iš viso buvo surengta net apie 40 įvairių karinių renginių, tokių kaip štabų kariniai žaidimai, rezervistų apmokymai, specialios taktinės desantinių ir specialiųjų pajėgų pratybos. Logistikos ir karinių oro pajėgų pratybos Baltarusijoje vyko rugpjūčio viduryje.

Aktyvioji „Zapad 2017“ fazė turėtų būti sudaryta iš dviejų etapų, kurias pirmiausia apibrėžia pratybų scenarijus. Pirmuoju etapu, nuo rugsėjo 14 iki 16 dienos, Rusijos ir Baltarusijos pajėgos turėtų „stabilizuoti situaciją“ ir „užbaigti pasirengimą“ atremti „galimą agresiją“ – tariamą „Vakarų šalių“ (Lubenijos, Vesbarijos ir Veišnorijos) kėsinimąsi pakeisti sąjunginių „Šiaurės šalių“ (Rusijos ir Baltarusijos) politinį režimą, prieš tai sukėlus neramumus ir pasiuntus per sieną „nelegalias formuotes“.

reklama

Antrajasis etapas, nuo rugsėjo 17 iki 20 dienos, turėtų apimti „pajėgų valdymą“ ir „agresijos atrėmimą“ bei „Sąjungos sienų apsaugą“. Pagal aprašymą, tai turėtų būti „gynybiniai ir kontrpuolamieji veiksma“, vykdomi „sparčiai kintančioje aplinkoje“. Vakarų ekspertai įtaria, kad pagrindinis dėmesys vis dėlto bus skiriamas puolimui, kaip ir per ankstesnes „gynybines“ pratybas.

„Zapad 2013“ pratybų akimirkos

200

Maždaug tiek žmonių dalyvavo rugsėjo 8 dienos protesto akcijoje Minske, nukreiptoje prieš „Zapad“ pratybas. Renginį organizavo Baltarusijos nacionalinis kongresas, vadovaujamas opozicijos lyderio Nikolajaus Statkevičiaus.

„Perspėjamojoje“ protesto akcijoje skambėjo tokie šūkiai, kaip „Rusija, eik namo!“, „Už taikią Baltarusiją“ ir „Tai mūsų šalis, čia nebus Rusijos“. Dalyviai Minske žygiavo nuo Spalio iki Pergalės aikštės. Susirėmimų su teisėsauga neužfiksuota.

„Noriu padėkoti tiems žmonėms, kurie penktadienį dvi valandas Minsko centre rodė savo ryžtą priešintis imperinėms grėsmėms. O taip pat ir tiems, kurie dalyvavo akcijose birželį ir liepą. Tik tokių žmonių dėka mūsų šalis gali likti nepriklausoma“, – vėliau televizijos kanalo „Belsat“ eteryje sakė N. Statkevičius, 2010 metų Baltarusijos prezidento rinkimuose, oficialiais duomenimis, surinkęs kiek daugiau nei 1 proc. rinkėjų balsų.

Baltarusių protestai prieš „Zapad 2017“

Dar vieną protesto akciją Baltarusijos opozicija, dažniausiai kritiškai pasisakanti apie artimus santykius su Rusija, planuoja surengti spalio 20 dieną.

4 600

Maždaug tiek karių šiuo metu, prieš prasidedant „Zapad“ pratyboms, sutelkta NATO priešakinėse pajėgose netoli Rusijos sienų. Keturios bataliono dydžio kovinės grupės dislokuotos Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

reklama

Rukloje (Lietuva) dislokuotai kovinei grupei vadovauja Vokietija (450 karių), be to, ją taip pat sudaro Nyderlandų (250), Norvegijos (200), Belgijos (100) ir Liuksemburgo (22) kariai.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybayskaitė rugpjūčio pabaigoje lankėsi Rukloje

Tapos (Estija) kovinei grupei vadovauja Didžioji Britanija, Adažių (Latvija) – Kanada, Ožyšo (Lenkija) – JAV.

NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje laikomas svarbia jų saugumo užtikrinimo priemone, tačiau nėra tiesiogiai siejamas su „Zapad“ pratybomis. „Jų buvimas aiškiai rodo, kad ataka prieš vieną Sąjungininką bus laikoma ataka prieš visą Aljansą“, – šių metų gegužę buvo teigiama oficialiame NATO pranešime spaudai.

Bendros trijų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) karinės pajėgos siekia maždaug 26 tūkst. karių. Daugiausiai (naujausiais KAM duomenimis, apie 15,5 tūkst.) karių turi Lietuva, neseniai atnaujinusi šaukimą į privalomąją karinę tarnybą ir siekianti gerokai išplėsti turimą karinį rezervą.

Įgyvendinant Valstybės ginkluotos gynybos koncepciją, iki 2021 metų Lietuvos kariuomenė siekia turėti apie 24 tūkst. karių. Kitų metų Lietuvos gynybos biudžetas turėtų pasiekti 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), tokiu būdu įgyvendinant įsipareigojimą NATO.

12 700

Toks yra oficialus pratybose dalyvaujančių Baltarusijos ir Rusijos karių skaičius. Be to, jose turėtų būti 370 šarvuotosios karinės technikos vienetų (įskaitant 200 tankų), 250 artilerijos pabūklų, 70 karo lėktuvų ir sraigtasparnių.

Baltarusijos gynybos ministras, generolas leitenantas Andrejus Ravkovas skaičius įvardijo liepos 17 dieną interviu Rusijos naujienų agentūrai TASS, pridūręs, kad pratybose dalyvaus vos apie 3 tūkst. Rusijos karių.

Tačiau tai tėra skaičiai, kiek karių turėtų dalyvauti „Zapad 2017“ pagrindinėse pratybose, vyksiančiose Baltarusijos teritorijoje. Bendras tuo pat metu ir Rusijos teritorijoje (Kaliningrado srityje ir likusioje Vakarų karinės apygardos dalyje) bei Baltijos jūroje vyksiančių karinių manevrų ir pratybų dalyvių skaičius oficialiai nėra įvardijamas.

reklama

„Zapad 2013“ pratybų akimirkos

Rusija ir Baltarusija stengiasi bent formaliai neviršyti 2011 metais pasirašyto Vienos dokumento numatytos viršutinės ribos – 13 tūkst. karių, kurią peržengus tektų kviesti visas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) valstybes nares stebėti pratybų, o kartu ir atsakinėti į klausimus, kam reikalingos tokio dydžio pratybos.

Įdomu tai, kad šiais metais bent Baltarusija demonstruoja didesnį nei įprasta atvirumą, į pratybas pakvietusi kaimyninių šalių stebėtojų. Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis rugpjūčio 26 dienos interviu naujienų agentūrai BNS tai susiejo su Minsko nerimu, kad pratybose dalyvaujantys rusų kariai vėliau gali nebeišvykti ir pasilikti Baltarusijos teritorijoje.

100 000

Tiek karių, Lietuvos ir Vokietijos atstovų teigimu, gali iš tiesų dalyvauti „Zapad“ pratybose.

Vasario 9-ąją Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad „koncentruojamos labai didelės pajėgos, demonstratyviai karui ruošiamasi su Vakarais“.

Daug triukšmo sukėlė pranešimai, kad pratybų laikotarpiui Rusija į Baltarusiją ketina pasiųsti 4 162 traukinio vagonus. Greitai buvo paskaičiuota, kad tiek gali pakakti pergabenti net apie 30 tūkst. kareivių. Ir tik vėliau Rusijos gynybos ministerija patikslino, kad kalba eina apie bendrą vagonų, keliausiančių pirmyn ir atgal, skaičių, taigi jų prireiksią bent dukart mažiau.

Ministras R. Karoblis, birželio pradžioje lankydamasis Vašingtone, pabrėžė, kad Lietuvos Vyriausybė vertina, kad „Zapad“ pratybose iš viso dalyvaus iki 100 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos karių.

Panašų tikėtiną skaičių įvardija ne vienas ekspertas, remdamasis „Zapad 2013“ pavyzdžiu, kai buvo akivaizdu, jog pratyboms prireikė gerokai – bent triskart – daugiau gyvosios jėgos, nei oficialiai skelbta. Tačiau visuotinio sutarimo nėra ir Vakaruose: „Jamestown“ fondo analitikas Rogeris McDermottas rugsėjo pradžioje pavadino dažniausiai minimą skaičių labai menkai tikėtinu.

Prasideda „Zapad 2017“ pratybos

Simonas Saradzhyanas, Harvardo Kennedy mokyklos Belferio mokslo ir tarptautinių reikalų centro vykdomo projekto „Rusija svarbi“ („Russia Matters“) steigėjas, rugsėjo 13 dienos straipsnyje „The Washington Post“ pabrėžė, kad net jei kalbos apie 100 tūkst. „Zapad“ dalyvių būtų tiesa, tai net nebūtų „didžiausias visų laikų Rusijos karinis žaidimas“.

Pasak S. Saradzhyano, 2016 metais pratybose „Kavkaz“ („Kaukazas“) dalyvavo apie 120 tūkst., o 2014 metais pratybose „Vostok“ („Rytai“) – rekordiškai daug, 155 tūkst., Rusijos karių.

Analitikas pabrėžė, kad didesnis Rusijos veiksmų skaidrumas „Zapad“ pratybų kontekste raminamai veiktų jos kaimynus, tačiau kartu nurodė, kad „didesnis skaidrumas neeliminuotų šanso, kad gali kilti konfliktas tarp Rusijos ir NATO bei jo partnerių“, nes jį didinantys pamatiniai nesutarimai dėl NATO plėtros posovietinėje erdvėje (Rusijos rūpestis) bei Rusijos karinės galios naudojimo prieš kaimynines šalis (NATO rūpestis).

400 000

Tiek karių Rusija, bent oficialiai, yra dislokavusi Vakarų karinėje apygardoje – tiesioginėje NATO kaimynystėje. Tai sudaro maždaug 40 proc. viso Rusijos karinio personalo.

Dažniausiai sutariama, kad tikrasis Vakarų karinės apygardos karių skaičius gali siekti maždaug 300 tūkst. Papildomos nežinios šiuo klausimu įneša Rusijos kariuomenėje ne vienerius metus vykdomos reformos.

Palyginimui, Lenkija, stipriausia iš su Rusija besiribojančių NATO šalių, šiuo metu iš viso turi apie 110 tūkst. karių („Global Firepower“, 2017).

Prasideda „Zapad 2017“ pratybos

Prasideda „Zapad 2017“: svarbiausi Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų skaičiai

Rusijos kariai per karines žaidynes Omske
+19