Didėjantis atsparumas antibiotikams lemia dešimtis tūkstančių žmonių mirčių Europoje

Vištidė Rumunijoje
Vištidė Rumunijoje
© SCANPIX
Alfa.lt
2017-09-13 12:05

Šiandien vykusioje konferencijoje sveikatos politikos, medicinos ir verslo atstovai diskutavo apie Europoje ir pasaulyje vis aktualėjančią problemą – didėjantį bakterijų atsparumą antibiotikams. Mirčių skaičiai, kuriuos lemia ši priežastis – pribloškiantys: pernai Europoje dėl to mirė 25 tūkst. žmonių, spėjama, kad nesiimant tinkamų priemonių problemai stabdyti 2050 m. šis skaičius pasieks 10 mln. visame pasaulyje ir tai taps dažnesne mirties priežastimi nei vėžys.

„Atsparumas antibiotikams yra kompleksinė problema, kurią spręsti turi visi. Tam būtinas žmonių švietimas apie antibiotikų vartojimo kiekius bei pokyčiai gyvulininkystės versluose. Galime pasidžiaugti, kad ir mūsų šalyje vis daugiau gyvūnų augintojų suvokia problemos mąstą ir tampa atsakingesni ir imasi priemonių keisti požiūrį į gyvulių auginimą.

Atsiranda įmonių, stipriai sumažinusių antibiotikų naudojimą ūkinių gyvūnų gydymui ar ligų profilaktikai. Tuo jie prisideda, kad mūsų aplinkoje plačiai paplitę bakterijos neturėtų galimybės įgauti atsparumo ir kadaise baisių ligų padėję atsikratyti antimikrobiniai preparatai kuo ilgiau išliktų efektyvūs”, – teigia Vidmantas Paulauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

3 mln. eurų investicijų auginimui be antibiotikų

„Kelias, kurį reikėjo nueiti, kad galėtume daugiau nei 80 proc. vištų užauginti visiškai nenaudodami antibiotikų ir gauti VMVT leidimą šviežią produkciją žymėti ženklu „Užauginta be antibiotikų” – iš tiesų ilgas. Vien per praėjusius metus į aukščiausius standartus atitinkančios aplinkos sukūrimą vištų fermose investavome 3 milijonus eurų, kasmet skiriame papildomai dar po pusę milijono eurų pagerintam paukščių lesalui. Dėl šių investicijųmūsų vištos auga sveikos, nesuserga ir jų nereikia gydyti antibiotikais”, – aiškina Andrius Pranckevičius, PF „Kekavos vištų fabrikas”, valdybos pirmininkas.

reklama

Pasak A. Pranckevičiaus, sprendimas siekti auginti visas vištas be antibiotikų buvo priimtas ne be reikalo. „Kuo toliau, tuo daugiau žmonių ima rūpintis sveika mityba ir kreipia daug dėmesio į tai, ką vartoja. Šiemet atlikto tyrimo duomenimis, net 67% respondentų teigė manantys, kad vištiena, užauginta su antibiotikais, nėra kokybiška. Tai mums, kaip vištienos gamintojams, yra aiškus signalas imtis priemonių keisti vištų auginimo sąlygas”.

300 proc. viršija rekomendacijas

Nepaisant to, kad apie atsparumą antibiotikams daug kalbama instituciniame lygmenyje, visuomenė apie tai žino nedaug – būtinas aktyvus žmonių švietimas.

„Paprastais žodžiais aiškinant, šis atsparumas reiškia, kad sergant ir gydantis antibiotikais, pastarieji nepadeda pasveikti, ir būtent tai lemia didelius skaičius mirčių Europoje ir pasaulyje”, – aiškina prof. Dr. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamų ligų ir AIDS centro direktorius, Mykolo Romerio universiteto profesorius.

Pasak S. Čaplinsko, didžiausias rūpestis, susijęs su šia tema, yra nerimas dėl zoonozių – žmonėms ir gyvuliams bendrų ligų – ir jas sukeliančių bakterijų atsparumo antibiotikams. Šių ligų infekcijų sukėlėjai, kurie yra atsparūs antibiotikams, gali būti perduodami žmonėms tiesiogiai arba per maistą, ir apsunkinti žmonių gydymą. Europos šalių pranešimuose kaip atsparios kai kuriems svarbiems antibiotikams pažymimos dvi zoonozės – salmoneliozė ir kampilobakteriozė.

Auginti be antibiotikų nelengva, bet įmanoma

VMVT duomenimis, vien per 2015 m. Lietuvoje žemės ūkyje sunaudota 11,9 t antibiotikų, 2016 m. – jau 13 t. Skaičiai ir toliau auga. Pagal proporcijas daugiausia antibiotikų naudoja vištų augintojai. Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais paukštienos augintojai iš viso sunaudojo net 46 proc. visų sunaudotų antibiotikų per metus.

„Gyvulininkystės verslai sprendžiant atsparumo antibiotikams problemą atlieka itin svarbų vaidmenį – visas pasaulis turėtų imti pavyzdį iš bendrovių, kurios palaipsniui visiškai atsisako antibiotikų auginant gyvulius. Pavyzdžiui, šalims, kuriose buvo imtasi veiksmų siekiant sumažinti, pakeisti ir permąstyti antimikrobinių medžiagų naudojimą gyvūnams, būdingas mažesnis atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir jo mažėjimo tendencijos.

Faktas, kad tai nėra lengva ir reikalauja daug investicijų ir pastangų – mat reikia užtikrinti, kad augimo metu gyvuliai nesusirgtų. Bet pavyzdžių, kad tai įmanoma, toli ieškoti nereikia – Norvegija pirmoji visiškai uždraudė antibiotikų naudojimą gyvulininkystėje, jos pavyzdžiu seka ir kiti”, – sako S. Čaplinskas.