Junckerio metinė kalba: vėjas Europos burėse ir dėmesys kibernetiniam saugumui

Jeanas Claude'as Junckeris
Jeanas Claude'as Junckeris
© SCANPIX

Europos Sąjunga (ES) jau penktus metus iš eilės yra ekonomikos atsigavimo kelyje, o jos ūkis pastaruoju metu auga sparčiau negu Jungtinėse Valstijose, trečiadienį metinėje kalboje Europos Parlamente (EP) pabrėžė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris.

„Europos burės vėl pagavo vėją. Dabar mes turime atvertą galimybių langą, tačiau jis nebus atviras amžinai“, – sakė J. C. Junckeris.

Jis nurodė, kad metinis ekonomikos augimas visoje ES viršija 2 proc., o euro zonoje siekia 2,2 proc.

„Praėjus 10 metų po to, kai smogė krizė, Europos ekonomika pagaliau atsistato“, – tvirtino EK pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad 8 mln. naujų darbo vietų nėra vien Komisijos nuopelnas, tačiau kartu pridūrė, kad jei tai būtų 8 mln. darbo vietų netektis, EK skirta kritika būtų arši.

reklama


Kalbėdamas apie laisvosios prekybos privalumus, J. C. Junckeris pabrėžė, kad „Europa turi saugoti savo interesus“.

„Prekyba nėra abstrakti. Tai yra darbo vietos, naujos galimybės ES bendrovėms, didelėms ir mažoms, – sakė EK pirmininkas. – Europa visada buvo patraukli vieta. Tačiau nuo praėjusių metų kitos šalys veržiasi čia, kad sudarytų prekybos susitarimus.“

EK pirmininkas sakė, kad didžiuojasi ES automobilių pramone, tačiau kartu užsiminė apie „Dieselgate“ skandalą, kuris jį esą šokiravęs. Vartotojai ateityje esą jokiu būdu negali būti apgaudinėjami, todėl būtini „pakeitimai“.

Panašus motyvas nuskambėjo ir kalbant apie rytinėse ES valstybėse narėse keliamą klausimą dėl prastesnės ten parduodamų žinomų prekės ženklų gaminių kokybės. Tokia padėtis esą negali toleruojama.

„Europa turi kvėpuoti tiek rytiniu, tiek ir vakariniu plaučiu – priešingu atveju kontinentas uždus“, – bendresnę pastabą ES vienybės klausimu išsakė J. C. Junckeris.

Savo kalboje J. C. Junckeris kaip vieną didžiausių problemų iškėlė kibernetinį saugumą, kuris esą gali kelti rimtą grėsmę ir demokratijai.

„Kibernetinės atakos nežino sienų ir nieko neaplenkia, – sakė EK pirmininkas. – Dėl to EK siūlo įkurti Europos kibernetinio saugumo agentūrą.“

Be kita ko, Komisijos vadovas pabrėžė, kad palaiko idėją, jog ES reikalingas bendras ekonomikos ir finansų ministro postas. Jo nuomone, šią funkciją galėtų atlikti vienas iš EK narių. Iki 2025 metų jis norėtų matyti sukurtą ir gana prieštaringai vertinamą Europos gynybos sąjungą.

Nepamiršo J. C. Junckeris įgelti ir į JAV prezidentui Donaldui Trumpui, nusprendusiam pasitraukti iš globalaus susitarimo dėl kovos su klimato kaita. Pasiskolinęs Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėją, EK pirmininkas sakė, kad „traukiantis Jungtinių Valstijų ambicijoms, Europa užtikrins, kad mes vėl padarysime savo planetą didžia“.

reklama

Daug plojimų salėje sulaukė J. C. Junckerio teiginys, kad Italija „išgelbėjo Europos garbę Viduržemio jūroje“, kur iki šios dienos gelbėjami iš Afrikos atvykstantys migrantai.

„Europa išliks solidarumo kontinentu, – teigė EK pirmininkas. – Tačiau man liūdna, kad ne visos ES narės rodo solidarumą pabėgėlių krizės akivaizdoje.“

„Mes turime bendras sienas, tačiau valstybės, kurios geografiškai yra pirmos eilėje, negali būti paliktos jas saugoti vienos“, – pridūrė J. C. Junckeris.

Komisijos vadovas pabrėžė, kad asmenys, bėgantys iš kitų šalių dėl patiriamo persekiojimo, turi ir ateityje gauti prieglobstį ES, ir pasidžiaugė, kad vien 2016 metais Bendrijos narės suteikė prieglobstį 720 tūkst. pabėgėlių.

J. C. Junckeris taip pat priminė, kad „Europa sensta“, todėl jai ateityje reikės ir legalios, kontroliuojamos imigracijos.

Griežtai J. C. Junckeris pasisakė apie santykius su Turkija, kuriems nemažą įtaką daro ir Ankaros vaidmuo suvaldant į ES traukiančių pabėgėlių ir migrantų srautus.

„Liaukitės vadinti mūsų valstybes nares ir jų vadovus fašistais ir naciais“, – reikalavo EK pirmininkas, pabrėžęs, kad dabartinė Turkija negali „artimiausioje ateityje“ tikėtis narystės ES.

Be kita ko, J. C. Junckeris paragino Turkiją paleisti jos kalėjimuose atsidūrusius Europos šalių žurnalistus, kaltinamus ryšiais su „teroristais“.

Per 62 minutes trukusį pasisakymą EK pirmininkas nė karto nepaminėjo Rusijos, Ukrainos ar ES Rytų partnerystės.