Kas, jei ne Grybauskaitė: kam pereitų valstybės vairas ekstremalioje situacijoje?

D. Grybauskaitė
D. Grybauskaitė
© Fotodiena.lt

Žinia, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė per karines pratybas „Zapad“ bus išvykusi iš Lietuvos, įplieskė diskusiją, kas nutiktų Lietuvoje, jei prezidentas negalėtų atlikti savo pareigų.

Seimo pirmininko vyresnioji patarėja Dalia Vencevičienė Alfa.lt patvirtino, kad „Zapad 2017“ pratybų metu parlamento vadovas Viktoras Pranckietis bus Lietuvoje. Karinių pratybų metu šalyje taip pat teigė liksiantis ir premjeras Saulius Skvernelis.

Tuo metu prezidentė D. Grybauskaitė „Zapad“ pratybų metu ketina išvykti į JAV. Ten šalies vadovė dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos sesijoje, Niujorke.

Šalies vadovė praėjusią savaitę atsikirto kai kurių politikų nuostabai, kad ji per pratybas „Zapad“ išvyks už Atlanto.

„Tik nereikia mūsų gąsdinti ir tik nereikia patiems gąsdintis. Tai čia būtų tiems politikams, nes būtent toks tikslas „Zapad“ pratybų yra mus išgąsdinti, parodyti ir sunaikinti mūsų valią gintis, kad mes būtume paralyžiuoti ir negalėtume valstybėje nieko daryti“, – žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

reklama

Lietuvos karinės žvalgybos teigimu, labai tikėtina, kad pratybų „Zapad“ scenarijuje bus numatytas ginkluotas konfliktas su NATO. Dalis mokymų rajonų bus greta Lietuvos valstybės sienos, todėl Lietuvos pareigūnai neatmeta incidentų ir provokacijų tikimybės.

Prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė paaiškino, kad panikuoti dėl šalies vadovės išvykos į JAV karinių pratybų „Zapad“ metu nėra pagrindo. Anot jos, grėsmės lygis, artėjant karinėms pratyboms, išlieka stabilus, o D. Grybauskaitė, esant reikalui, bus visada pasiekiama.

D. Ulbinaitės teigimu, prezidentė JT Generalinėje Asamblėjoje vykstančiuose debatuose sakys kalbą, o, pasikeitus grėsmių dėl karinių pratybų vertinimui, keistųsi ir veiksmų, ir prezidentės planai.

Dalia Grybauskaitė

Šalies vadovu išlieka ir išvykęs svetur

Lietuvos Konstitucija numato, kad prezidentą, laikinai išvykusį į užsienį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo pirmininkas. Konstitucija numato, kad jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti prezidento įgaliojimų.

Alfa.lt kalbintas Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius pakartojo prezidentės patarėjos D. Ulbinaitės mintį, kad D. Grybauskaitės išvyka į JAV karinių pratybų „Zapad“ metu dar nereiškia, kad prezidentė negali eiti savo pareigų.

„Seimo pirmininkas prezidentą gali laikinai pavaduoti tik tada, kai prezidentas išvykęs arba serga ir dėl to negali atlikti savo pareigų. Jeigu prezidentas išvykęs į užsienį, tai jis išvyksta kaip valstybės vadovas, vykdydamas savo pareigas, ir šita konstitucinė norma netaikoma. Prezidentas lieka prezidentu, Seimo pirmininkas nieko nepavaduoja, jis lieka Seimo pirmininku“, – pažymėjo teisininkas.

Grybauskaitę galėtų pavaduoti tik vienas asmuo

Lietuvos Konstitucija taip pat numato ir kraštutinesnį atvejį, kai asmuo, išrinktas šalies prezidentu, šių pareigų toliau eiti negali. Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina Seimo pirmininkas. Šiuo atveju parlamento vadovas netenka savo įgaliojimų Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. Kaip nurodoma Konstitucijoje, išvardytais atvejais Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti prezidento rinkimus, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius.

reklama

Nepriklausomos Lietuvos istorijos puslapiuose galėtume rasti tik vieną atvejį, kai prezidento pareigas laikinai ėjo Seimo pirmininkas. Tai nutiko, kai 2004 m., po apkaltos procedūros, iš prezidento pareigų buvo pašalintas Rolandas Paksas. Tąkart laikinuoju prezidentu buvo paskirtas tuometis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Tais pačiais metais jis grįžo į Seimo pirmininko postą, kai prezidentu perrinktas Valdas Adamkus.

Taigi, kitaip tariant, jei D. Grybauskaitė toliau negalėtų eiti savo pareigų, vienintelis prezidento funkcijas šiuo atveju galėtų atlikti dabartinis parlamento pirmininkas V. Pranckietis. Tačiau kaip būtų elgiamasi, jei atlikti savo funkcijų negalėtų nei šalies prezidentas, nei Seimo pirmininkas?

Buvusio KT teisėjo V. Sinkevičiaus teigimu, Konstitucijoje ir įstatymuose visų galimų atvejų aptarti neįmanoma, taigi tokiose ekstremaliose situacijose reikėtų tiesiog racionaliai ieškoti kitų išeičių.

„Tarkime, prezidentas pateko į eismo įvykį ir yra komos būsenos, kitaip tariant, serga ir dėl to negali laikinai vykdyti, atlikti savo pareigų, tai tuo laiku laikinai pavaduoja Seimo pirmininkas.

Jeigu prezidentas negali eiti savo pareigų, eina Seimo pirmininkas ir jis žūva avarijoje, tai kas būtų? Eitų pareigas Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas. Seimas surastų sprendimą – išrinktų naują Seimo pirmininką tą pačią akimirką, ir viskas“, – komentavo MRU profesorius.

Dalia Grybauskaitė ir Viktoras Pranckietis

Įspėjo apie pavojingą akligatvį

Konstitucija numato, kad Lietuvos prezidentas yra ne tik faktinis šalies vadovas, bet vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Alfa.lt kalbintas kitas konstitucinės teisės žinovas, buvęs Teisės instituto direktorius Petras Ragauskas teigė, kad nors ir Lietuvos prezidentas yra ginkluotųjų pajėgų vadas, tačiau už šią sritį taip pat atsakingi Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas.

Teisininkas akcentavo, kad būtent Lietuvos prezidentas, pagal Konstituciją, ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui.

P. Ragausko teigimu, šie sprendimus prezidentas galėtų priimti ir būdamas ne Lietuvoje, tačiau teisininkas įspėjo, kad realybėje gali kilti įvairių neeilinių, ekstremalių situacijų, kurios įstatymuose nėra apibrėžtos.

reklama

„Tarkime, kad priešai puola ir kažkokiu būdu – nežinau, ar tai techniškai įmanoma – Lietuvą visiškai atjungia nuo bet kokių komunikacijų ir komunikuoti su užsienyje esančiu prezidentu yra absoliučiai neįmanoma. Ar tokiu atveju galima sakyti, kad prezidentas negali vykdyti savo funkcijų? Nežinau, sudėtingas klausimas. Tokiu atveju prezidentas savo funkcijų Lietuvos teritorijoje ir Lietuvos kariuomenės atžvilgiu vykdyti techniškai nėra pajėgus, bet apskritai jis funkcijas, kaip pareigūnas, tarsi vykdyti gali arba mes neturime informacijos, kad jis negalėtų to daryti.

Tokia situacija iš tikrųjų būtų labai kebli ir tikrai būtų gerai, jeigu mūsų specialistai ir teisininkai pabandytų rasti atsakymus į šituos klausimus, nes kai staigiai reikėtų daryti kažkokius veiksmus, tai nebūtų laikas aiškintis, ką galima daryti, ko negalima – reikėtų tiesiog veikti“, – svarstė P. Ragauskas.

Teisininko manymu, tokioje keblioje situacijoje atsakomybę tektų prisiimti Seimo pirmininkui, kitaip tariant, sprendimus dėl atsako į ginkluotą agresiją turėtų priimti parlamento vadovas.

„Jeigu traktuosime, kad prezidento negebėjimas duoti įsakymų kariuomenei tokioje situacijoje, nors mes žinome, kad jis yra visiškai laisvas, jam viskas tvarkoje užsienyje, tarkime, Niujorke, Jungtinėse Tautose, jei prieš penkias minutes žinojome, kad viskas jam tvarkoje, bet šią minutę prezidentas negali duoti įsakymų, tai galbūt pagal būtino reikalingumo principą Seimo pirmininkas galėtų bent kurį laiką, kol ryšys nebūtų atkurtas, vykdyti prezidento galių veiksmus“, – aiškino konstitucionalistas.