Socialdemokratinė gegužinė

Arkadijus Vinokuras
Arkadijus Vinokuras
© Edvard Blaževič

Didžiojo Danieliaus Dolskio daina „Gegužinė“ (komiškas vaizdelis) puikiai iliustruoja tai, kas vyksta šiandien Lietuvos socialdemokratų partijoje. Trylika frakcijos narių mano, anot D. Dolskio, kad Gintauts Paluckas „Jaunas žmogus biški glušas/taigi reikia ir ant dūšios“. O daugiau nei pusė socialdemokratų partijos skyrių, norinčių palikti gegužinę, savo ruožtu atšauna: „Lig dvylikės menkas ūpas, kožnam buterbrodai rūpi/ Ir valstybinis kitimas po truputį augti ima“.

Pagaliau ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius griebiasi neprofesionalaus fokuso: jo užsakyti „Spinter“ tyrimai su 8 proc. paklaida (!) skelbia, jog LSDP rėmėjai, net 66 proc., nori, kad socdemai liktų koalicijoje su karbauskininkais. Kad tie LSDP „rėmėjai“ nieko bendro neturi su pačių partijos narių – tų, siekiančių atgaivinti mirštantį jos kūną – nuomone, nė motais.

D. Dolskis ir dėl šio ministro gegužinės triuko turi ką pasakyti: „Ot, Šėtone, tau tai duosiu! Ko tu lendi prie manosios?!/ Ir pakėlęs buteliuką atsitraukia, galvą suka“. Ta „manoji“ yra nekas kita, kaip koalicija su karbauskininkais.

Dabar, aiškina protingi politologai, socdemų frakcija su „Spinter“ tyrimų išvadomis įgavo galingą argumentą prieš G. Palucką ir partijos narių daugumos nuomonę palikti koaliciją. Taip pat bandoma suvesti kovą dėl socialdemokratų partijos išlikimo ir šansų opozicijoje susigrąžinti partijos dvasią į primityvią kovą dėl ambicijų: „O vėliau blogiau jau daros – ima skraidžioti gitaros/ O tarp jų su triukšmu pinas mylimos ir mandolinos“.

Žiniasklaidos ekpertai tuojau pritaria: liks partija koalicijoje, G. Paluckui nieko nebelieka, kaip tik dingti iš horizonto, tai yra, iš LSDP pirmininko pareigų. Primityvu, trumparegiška, kolegos. Turint tokius patarėjus, priešų nereikia.

reklama

Šioje vietoje neturima galvoje Gedimino Kirkilo, to paties, kuris inicijavo memorandumą – sutartį su karbauskininkais. Dabar kaip ir pritilo, švelnina paties sukeltą triukšmą, nes susivokė, kad Seimo socdemų frakcija ne tik priklauso kažkokiai partijai, bet ir ta kažkokia partija turi statutą suteikiantį teisę partijos tarybai atšaukti bet kokią koaliciją. Jau nešnekant apie pagarbą partinei drausmei ir narių nuomonei. Tai patvirtina ir LSDP Statuto grupei, kurios sprendimą iliustruoja D. Dolskio „Gegužinės“ tekstas, bei G. Kirkilui potekstėje keliamas klausimas: „Pamėginki tu, prūsoke, tu nė nusispjaut nemoki!/ O iš kur tu sužinojai, kad ana (koalicija) tikrai tavoji?“

Įtampa partijoje, regis, kaista ne dienom, bet valandom. Valdžios netekimas baugina lyg arielkos trūkumas alkoholiką. Galvoje tai kelia sumaištį: „Kai gerai jau įdienoja, kožnas daros netvarkoje,/ Kožnas darosi malonus, pas kiekvieną naujas tonas.“. TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis, matydamas, kas toje gegužinėje vyksta, visai protingai paskelbė, kad jo partija tai jau tikrai neis į koaliciją su LVŽS. O kam, jeigu, išsigryninęs konstruktyvioje opozicijoje, jis įgavo daug daugiau valdžios svertų, nei socdemai būdami koalcijoje. Kitaip tariant, jie netapo klapčiukais.

G. Landsbergis netrunka pasigirti bei šiek tiek įdurti į skaudžią vietą socdemams: „Gavome paramą šilumos kainų mažinimui, tokiu panašiu būdu ketiname bendradarbiauti, jei tokios situacijos susikurtų, jei būtų rimta kalba apie mokesčių reformą, nuosekli ir rimta diskusija apie švietimo reformą – mes esame pasirengę tose diskusijose dalyvauti, pateikti savo siūlymus ir ieškoti bendrų galimybių tuos reikalingus įstatymus priimti“.

Tai štai, tas nevidonas konservatorių partijos lyderis nevyniodamas žodžių į vatą jau skelbia nabašnikui (koalicijai) galą D. Dolskio balsu: „Čia už vieną, čia už kitą dabar parašysim kvitą./ Ir po naujos ofenzyvos draugas guli nebegyvas“.

Taigi, trylika iš devyniolikos socdemų frakcijos narių niekaip nesugeba atsikratyti priklausomybės nei nuo menamos valdžios, nei nuo menamos įtakos karbauskininkams. Premjeras Saulius Skvernelis jau net nebebando prognozuoti neprognozuojamų socdemų gegužinės baigties rezultatų. Paklaustas Lrytas.lt, ar mano, kad socialdemokratai paliks valdančiąją koaliciją, jis atsakė trumpai drūtai: „Aš nieko nemanau“.

Ką gi čia manysi, kai 1930-ųjų metų Lietuvos estrados pradininkas Danielius Dolskis jau viską buvo pasakęs savo ne tik komiškoje, bet ir toliaregiškoje dainuškoje „Gegužinė“. Cituoju: „Gegužinė laukti lieka, trys negyvi, viens palieka./ O tos kelios mylimosios ilgai vaikščioja be nosių.“. Dainušką galite pasiklausyti čia:

Geros darbo savaitės!

Autorius yra LSDP narys.

reklama