Naujos lietuvių kalbos komisijos rinkimai: pirmininko klausimas lieka neaiškus

Eugenijus Jovaiša
Eugenijus Jovaiša
© Dmitrijus Radlinskas

Trečiadienį susirinkęs Seimo Švietimo ir mokslo komitetas renka naują Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) sudėtį. Įvairios mokslo įstaigos, universitetai, menininkų sąjungos pateikė 30 kandidatūrų, iš kurių komitetas renka 16 naujų komisijos narių.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetą sudaro 11 narių, kurie šiandien balsavo dėl naujos VLKK sudėties. Visi pritarė, kad komisiją turėtų sudaryti buvusi jos pirmininkė Daiva Vaišnienė, taip pat Vilija Dailydienė, Daiva Daugirdienė, Bonifacas Stundžia, Andrius Utka, Rasuolė Vladarskienė ir Vilma Zubaitienė.

Po pirmojo balsavimo paaiškėjo, kad 10 kandidatų surinko vienodą balsų skaičių, tačiau komisijai iš jų reikėjo išrinkti tik 9, kurie taptų VLKK nariais. Po antrojo balsavimo komisijos nariais tapo Daiva Aliukaitė, Audrys Antanaitis, Albina Auksoriūtė, Laimuntas Jonušys, Jūratė Katinaitė, Rūta Kazlauskaitė, Lina Murinienė, Vidas Valskys ir Jolanta Vaskelienė.

Nauja kalbos politika

Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra atskinga už kalbos politiką šalyje. „Mūsų kalba nuolat keičiasi, nori ar nenori. Mes turime gausybę naujadarų terminų ir kitais pavidalais, kalba keičiasi ir jų reikia. VLKK turi žiūrėti, kad pokyčiai neišardytų kalbos stuburo, struktūros“, – sakė E. Jovaiša.

reklama

Bene daugiausiai aistrų keliantis kalbos politikos klausimas yra nelietuviškų rašmenų naudojimas tapatybės dokumentuose. Vasaros pradžioje tuometinė VLKK išanalizavusi klausimą pateikė rekomendacijas, jog „q“, „w“, „x“ raidės gali būti naudojamos dokumentuose kartu su vien lietuviškais rašmenimis parašytais asmenvardžiais. Naujos sudėties komisija šias išvadas galėtų atmesti.

„Aš aiškiai parodžiau, ką turi padaryti komisija, nes ne aš tai parodžiau, o tai parodė Konstitucinis Teismas 2014 metų nutarime, kuo ir kaip turėtų vadovautis. Taigi, mes prašome kalbinio įvertinimo, o ne politinio“, – sakė E. Jovaiša.

Jis teigė, kad buvusi VLKK nepadarė to, ko prašė Konstitucinis Teismas – neišaiškino ar nelietuviškų raidžių rašymas turės pasekmių lietuvių kalbos struktūrai, savitumui ir išlikimui.

Vis tik, kaip pažymėjo ligšiol komisijai vadovavusi Daiva Vaišnienė, šis klausimas nėra vienintelis VLKK darbotvarkėje: „Jeigu komisija susirinks svarstyti tik vieno – asmenvardžių klausimo, tai ji yra neveiksni.“ O pačios komisijos egzistavimas, anot D. Vaišnienės yra būtinas, mat nelikus VLKK taptų neaišku, kas sprendžia kalbos politikos klausimus.

Pirmininko dar teks palaukti

Komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša pateikė staigmeną pareiškęs, kad šiandien nebus renkamas naujas VLKK vadovas. „Komitetas mano, kad, išrinkus sąstatą, jį reikėtų detaliau panagrinėti. Tam reikia laiko“, – teigia E. Jovaiša.

Šis klausimas kėlė daug aistrų pasklidus žiniai, kad komiteto pirmininku gali būti išrinktas buvęs konservatorių frakcijos narys Valentinas Stundys, kuris pakeistų ligšiolinę vadovę Daivą Vaišnienę. Esą šis tautininkiškų pažiūrų politikas griautų siūlymus leisti asmens tapatybės dokumentuose naudoti nelietuviškus rašmenis. Tiesa, po komisijos narių rinkimų paaiškėjo, jog V. Stundys mandato negavo.

reklama

Svarbiausia būsimojo pirmininko savybe E. Jovaiša įvardijo objektyvumą: „kuris dirbtų savo darbą, darytų tai, ką pavedė įstatymas ar kiti specialūs potvarkiai.“ Pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimai turėtų įvykti ateinančiame Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje artimiausiomis savaitėmis.

Kandidatai skirtingi

Nemaža dalis naujosios VLKK sudėties, kurią dar turi patvirtinti Seimas, yra pasikeitusi. Tačiau komiteto pirmininko E. Jovaišos teigimu, komisijoje liekantys dirbti senbuviai užtikrins sklandų darbo perdavimą.

„Dauguma narių yra tie kalbos kūrėjai, kurių labai reikia. Viskas priklausys nuo to, kaip mes galėsime dirbti, kiek laiko jie galės skirti komisijai nuo savo pagrindinio darbo“, – sakė D. Vaišnienė.

Tuo tarpu Švietimo ir mokslo komiteto narė D. Šakalienė nuogąstavo, jog kai kurie kandidatai nėra lituanistikos specialistai, mat formalių reikalavimų, kas gali tapti VLKK nariais nėra. Politikė išreiškė viltį kad jos pateiktos įstatymo pataisos dėl VLKK narių rinkimo sulauks pritarimo. Šios pataisos tiksliau apibrėžtų, kokios įstaigos ir organizacijos gali siūlyti kandidatus tapti komisijos nariais. „Tai turėtų būti organizacijos, tiesiogiai susijusios su lituanistikos klausimais“, – sakė liberalų frakcijos narė. Tiesa, po balsavimo paaiškėjo, jog ne filologijos, gamtos mokslų srities specialistai į komisijos sudėtį nepateko.

Prieš balsavimą nė vienas iš kandidatų nepanoro detaliau prisistatyti, išreikšti nuomonę apie darbą komisijoje. Balsavimas dėl naujų lietuvių kalbos politiką formuojančios komisijos narių vyko slapta.

Rinkiminę komisiją, kuri balsuos Švietimo ir mokslo komiteto narių balsus sudarė Seimo nariai Gintaras Steponavičius, Mantas Adomėnas ir Arūnas Gumuliauskas.