Paluckas – apie socdemus opozicijoje, savo autoritetą partijoje ir Skvernelio manevrus

Socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas įsitikinęs – socdemams koalicijoje su „valstiečiais“ toliau dirbti neverta ir partija turėtų rinktis konstruktyvios opozicijos kelią. Socdemų vadovas kritiškai vertina premjero Sauliaus Skvernelio bandymus jau dabar ieškoti paramos „valstiečių“ Vyriausybei kitose partijose, pabrėždamas, kad toks elgesys išplauna koalicijos esmę.

G. Paluckas interviu su Alfa.lt atskleidė, kodėl socdemai turėtų trauktis iš koalicijos, kokį socialdemokratų kelią jis mato toliau, ką mano apie S. Skvernelio bandymus rasti naujus sąjungininkus „valstiečiams“, 2G projektą, savo autoritetą partijoje ir santykius su socdemų veteranais.

Vasarą politinis gyvenimas yra apmiręs. Net patys Seimo nariai neslepia, kad keliauja po kitas šalis, ilsisi. O kokia yra Jūsų vasara? Ar darbinga?

Ši vasara, tiesą sakant, yra baisiai darbinga. Dėl to kenčia šeima ir poilsis yra tikrai nevisavertis, nes taip jau susiklostė aplinkybės, kad, nepaistant to, jog mieste atrodo, kad tas politinis aktyvumas yra mažesnis, bet mes turime kitas politines aktualijas. Renkasi skyriai, svarsto politinius klausimus, skyrių yra 60, tai pamėgint pervažiuot Lietuvą, o visi tikrai nori matyti pirmininką, išgirsti argumentaciją, yra ką veikti. Dar prie viso šito prisideda įvairios vasaros šventės, festivaliai, kur politiko priedermė yra ir nuo scenos pamojuoti, ir „ačiū“ pasakyti, taip, kad ši vasara yra ypatingai intensyvi.

Socialdemokratų skyriai balsuoja, išreiškia savo pozicijas, artėjant didžiajam sprendimui rudenį. Dabar kol kas didesnė dalis skyrių sako, kad koaliciją socialdemokratai turėtų palikti. Reaguodamas į tai, premjeras S. Skvernelis tikina, kad bus siūlymas partijai išeiti iš koalicijos. Kokia yra Jūsų prognozė?

reklama

Aš jaučiu atsakomybę už savo žodžius, nes esu partijos vadovas. Aš prognozėmis neužsiimu. Tai gali daryti visi iš šalies – ir konservatoriai, tai yra G. Landsbergis, tai daro, ir S. Skvernelis, net V. Pranckietis. Visi turi teisę spėlioti ir prognozuoti, bet šiuo atveju pats svarbiausias dalykas yra demokratinis procesas, diskusijų kultūra, aptarimas vieno svarbiausių klausimų. Paprastai, vadovaujantis tradicija, jis turėjo būti išspręstas už uždarų durų, susitarus galbūt partijos lyderiams ar vadovybei, bet aš tą partijos kultūrą noriu keisti ir demonstruoti partijos atvirumą.

Tai reiškia, kad Jūs savo pozicijos dėl socdemų buvimo ar nebuvimo koalicijoje kol kas neatskleidžiate?

Savo poziciją buvau atskleidęs, ir ne kartą. Aš tai vadinu racionaliu skepticizmu. Aš tikrai, važiuodamas per skyrius, dalinuosi savo nuostatomis ir tai darau labai aiškiai, tai yra dėstau argumentus, kokie yra privalumai ir kokie yra trūkumai.

Įvertinus pirmąjį mūsų bendros koalicinės veiklos sezoną, tuos pirmuosius šešis mėnesius, mes matome labai prastą mikroklimatą, mes matome prastus bendrus koalicinius veiklos rezultatus, tai yra pakankamai neproduktyvų darbą, socialdemokratų pasiūlymų ignoravimą, prioritetų nebuvimą. Tai, tiesą sakant, turi labai aiškų atgarsį visuomenėje.

Lūkesčiai, kurie buvo sužadinti rinkimų metu, ir tos vertybės arba tie pažadai nugulė į Vyriausybės programą. Šiandien mes turime tą įgyvendinimo etapą, ir tas įgyvendinimo etapas yra labai nesklandus. Galiu duoti keletą pavyzdžių.

Mes kalbėjome apie viešojo sektoriaus, kur dirba 220 tūkstančių žmonių, tai yra ir slaugytojai, ir gydytojai, ir mokytai, jų darbo užmokestį ir jo atšaldymą, nes dabar devynis metus bazinis algos dydis yra užšaldytas. Tai dabar nuo tų pažadų arba traukiamės, arba nėra apibrėžtumo. Mokytojų etatinis darbo užmokestis turėjo būti nuo rugsėjo 1 dienos šių metų, bet jis keliasi į kitus metus. Kalbant apie mokestinę pertvarką, mes vėlgi šnekėjome apie pertvarkymą kaip reformą, tai yra mažesnį apmokestinimą darbo jėgos ir didesnį perskirstymą kapitalui ir pajamoms iš kapitalo. Bet šiandien mes tų dalykų tiesiog nematome, o tai yra esminiai dalykai, siekiant kovoti su socialine atskirtimi, su galimybių nelygybe, su pajamų nelygybe.

Taip, kad tuos dalykus įvertinęs, aš tikrai labai skeptiškai vertinu tokios koalicijos tolesnes perspektyvas, bet mes esame rimta, didelė partija ir rinktumėmės bet kokiu atveju konstruktyvios opozicijos kelią. Tai reiškia, kad mes palaikytume teisingus ir gerus sprendimus, bet labai aiškiai ir atvirai nepalaikytume tų, kurie niekaip nesusiję su kairiąja darbotvarke ir socialdemokratų prioritetais.

Gintautas Paluckas

Bet keli partijos skyriai jau pareiškė nuomonę, kad galima būtų persiderėti koalicinę sutartį. Jūs vardijate įvarius pasiūlymus, iniciatyvas, kurios buvo užgožiamos, neįgyvendinamos. Gal jos galėtų nugulti naujoje koalicinėje sutartyje? Ar įsivaizduojate tokį kelią?

Aš tikrai nesu to biurokratizmo šalininkas. Derėkimės, susiderėkime, žiūrėkime to koalicinio formato ir panašiai? Aš labai realiai vertinu bendro darbo specifiką. Aš jau atmetu viską, kas buvo iki šiol, visus tuos šešis mėnesius, pasiekimus ir netektis, bet paskutinis epizodas – mokesčių pertvarka. Socialdemokratai pateikė simboliškai dešimt konkrečių pasiūlymų – tiek dėl PVM lengvatos šildymui, tiek dėl progresinių mokesčių, tiek dėl „Sodros“ lubų ir grindų, tiek dėl vaikų pinigų ir t. t. Ir tiesiog į didžiąją dalį tų pasiūlymų yra atsakymas „ne“ arba jokio atsakymo. Tai nereikia kažko surašinėti, kažkokių sudėtingų sutarčių, kad suprastumei, jog galbūt skiriasi pasaulėžiūra iš esmės. Jeigu skiriasi, tai tvarkoje – mes galime susitarti dėl kai kurių dalykų ir būdami konstruktyvioje opozicijoje, nes prisiimti atsakomybę už viską, kam mes nepritarime ir manome, kad tai yra klaidinga politika, nėra jokios būtinybės.

reklama

O kaip Jūs vertinate socialdemokratų frakcijos Seime poziciją, kur didžioji dalis narių norėtų, jog partija liktų koalicijoje? Ar tai nėra priešprieša Jums?

Tai yra normali diskusijų kultūra. Aš raginu atvirai kalbėtis, nes man labai nepatinka įvairūs „pokiliminiai“, kameriniai uždarose patalpėlėse, pirtelėse susitarimai, derinimai. Tai yra tiesiog nesveika pačiai organizacijai, taigi sveikinu atvirą diskusiją ir argumentaciją, tačiau kartais tas instrumentinis formalizmas užgožia bendrą matymą.

Taip, mes kalbėjome su frakcija ir tikrai buvo akcentuota, kad per pirmus šešis veiklos mėnesius buvo pakeisti 122 teisės aktai, bet tų pakeitimų naudą visuomenė pajuto? O galbūt atvirkščiai yra? Gal dar labiau nepatenkinta dėl kai kurių perteklinių apribojimų yra? Tai štai koks yra tikras politinis vertinimas tų procesų. Instrumentiniu vertinimu, tai darbo Seimas padarė labai daug – 122 teisės aktai pakeisti, kai tuo tarpu Didžiosios Britanijos parlamentas per metus 30 teisės aktų priima. Bet instrumentinis formalusis ir realusis požiūriai yra visiškai skirtingi. Realaus pokyčio, reformų neįvyko. Aukštojo mokslo sistemos reforma yra tik Seimo nutarimas, Darbo kodekso pakeitimų mes dar pažiūrėsime, kokie rezultatai bus, nes pataisytas jis buvo tik kosmetiškai.

Kalbant apie nuomonių išsiskyrimą, buvę socialdemokratų partijos vadovai A. Butkevičius, G. Kirkilas ir Č. Juršėnas išplatino viešą laišką bendražygiams, kuriame pareiškė, kad nėra pagrindo socdemams trauktis iš koalicijos. Ar šių patyrusių politikos veteranų nuomonė nepakeis skyrių pozicijų kita linkme?

Po viešo laiško vyko ne vienas skyrių susirinkimas ir tarybos priėmė sprendimus dėl traukimosi iš koalicijos, bet tai yra gera teisinga praktika, tai yra argumentų dvikova, tai yra sveikintinas dalykas, nes negali nutylėti kažko ir tikėtis, kad žmonės nežinos ir priims sprendimą. Tai būtų klaidingas kelias, tai būtų žmonių klaidinimas. Tuo tarpu dabar yra pateikiama informacija, požiūriai ir argumentai iš visų pusių.

Aš, be abejo, su didžiąja dalimi laiške išdėstytų argumentų nesutinku. Ypač kai kurios dalys labai keistai skamba, tarkime, apie 2G projektą, kurio nėra, jis neegzistuoja. Bet galbūt turėdami 2K ir kitų galbūt projektų patirties patyrę buvę partijos pirmininkai žino, apie ką šneka.

Nuomonių išsiskyrimas dažnai yra susijęs su jautimu visuomenės nuotaikos, ar visuomenė jaučia, kad koalicija dirba jų naudai, ar keičiasi tie įsiskaudėję dalykai, problemos, ar ne. Iš vidaus kartais atrodo, kai dalyvauji intensyviai frakcijos veikloje, neišlendi iš komitetų, tai tu tiek daug dirbti, o pokyčių mažai, bet taip kartais būna. Todėl tas požiūris ar matymas viso paveikslo, atsitraukus šiek tiek, jis yra sveikas ir reikalingas. Tai yra mano privalumas, nes man iš kitos upės pusės matosi kartais tikrai visiškai kitaip.

2G projektas, apie kurį užsiminė buvę partijos vadovai: turbūt daug kam gali atrodyti, kad čia kalbama apie du politikus – Jus ir konservatorių vadovą Gabrielių Landsbergį. Ar buvo norėta perspėti apie Jūsų galimą bendradarbiavimą?

Aš nežinau, ką jie turėjo galvoje. Valdybos posėdis bus, tai aš paklausiu tiek Gedimino (Kirkilo – Alfa.lt), tiek Algirdo (Butkevičiaus – Alfa.lt). Bet, tiesą sakant, tai yra keistokas išvedžiojimas, nes tam nėra pagrindo. Nėra bendradarbiavimo tarp konservatorių ir socialdemokratų ta prasme, kad galėtų iš to gimti kažkoks darinys. To nebuvo ir nėra.

G. Paluckas ir G. Landsbergis

reklama

Grįžtant prie socialdemokratų frakcijos Seime, tai panašu, kad yra tokių ženklų, jog socdemai, nors partija nutartų trauktis iš valdančiosios daugumos, neoficialiai toliau remtų „valstiečių“ Vyriausybę. Kaip būtų vertinami tokie partijos narių veiksmai?

Taip samprotauti ir taip kalbėti gali tik tie, kas visiškai nesupranta, kaip veikia partija, nežino statuto ir gilių socialdemokratų partijos tradicijų. Čia yra samprotavimas, siekiant įnešti tam tikros sumaišties, o gal net ir pagąsdinti, kad žiūrėkite, tai nieko neišspręs, jie kaip buvo, taip ir bus prie „valstiečių“.

Kas tai skleidžia, kas tai nešioja, man nėra labai įdomu, bet galiu pažymėti keletą dalykų. Priimtas sprendimas, koks jis bebūtų, bus taikomas visiems partijos nariams – ir pirmininkui, ir frakcijai, ir atskiram frakcijos nariui. Frakcijos bendradarbiavimas su „valstiečiais-žaliaisiais“, jeigu mes būtume konstruktyvioje opozicijoje, būtų apibrėžtas partijos sprendimais, ar tai būtų, kaip G. Kirkilas iškėlęs, memorandumo idėja, tai yra apsibrėžiant, kokie Jūsų aktualiausi darbai šiam politiniam sezonui, kokie mūsų prioritetai ir pamėginkime tokiu formatu judėti, ar svarbiausių darbų sąrašas galbūt būtų atnaujinamas kiekvienais metais. Galimas toks dalykas. Galimas darbas ir klausimo prie klausimo – „step by step“. Jei yra aktualus politinis klausimas, tai susirenka partijos prezidiumas, svarsto kartu su frakcija, priima sprendimą ir frakcija jo laikosi. Taip, kad kažkokios saviveiklos, skilimai, „pokiliminiai“ žaidimai yra nelabai realūs.

Nors socdemai dar sprendžia savo likimą koalicijoje, premjeras S. Skvernelis neslepia, kad jau tariasi dėl paramos „valstiečių“ Vyriausybei su konservatoriais, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, liberalais, „tvarkiečiais“. Kaip Jūs vertinate tokius veiksmus?

Premjeras vadovaujasi savo politine intuicija ir, mano galva, jis teisingai daro, kad stengiasi užtikrinti paramą savo Vyriausybei. Premjeras nėra „valstiečių-žaliųjų“ partijos narys, pirmiausia, ir matydamas savo Vyriausybės programą, jos įgyvendinimo greitį, jis stengiasi tą paramą susirinkti. Jis tai darė ir anksčiau, kalbėdamas, bendraudamas su konservatoriais ir gaudamas jų paramą raštu mainais į kito klausimo sprendimą. Taip, kad čia absoliučiai nėra nieko naujo. Gali būti, kad premjeras mano ir yra įsitikinęs, kad koalicija subyrės, tai dėl šitų priežasčių jis šiuos žingsnius ir daro.

Vyriausybės vadovas, stengdamasis užtikrinti paramą Vyriausybei, daugumą kažkokią lipdyti, veikia racionaliai. Aš neturiu jam jokių priekaištų kaip Vyriausybės vadovui. Tuo tarpu kaip koalicijos partneriai (šiais savo veiksmais – Alfa.lt) pačios koalicijos nestiprina ir netvirtina. Tie visi mėginimai medžioti paramą išorėje klausimams, o ne ieškoti sutarimo, konsensuso viduje, niekada geruoju nesibaigia, nes kyla didelė pagunda tą metodą – susitarti išorėje su lengviau sukalbamais, neturinčiais nuomonės ar tiesiog pritariančiais tam klausimui – taikyti dažniau ir dažniau. Ir tai automatiškai išplauna koalicinės sutarties esmę. Koalicinės sutarties esmė yra veikti kartu, ieškoti konsensuso, o jo neradus, klausimas nėra forsuojamas, stumiamas.

Mūsų skirtingų šaltinių duomenimis, prieš 2–3 savaites tam tikru formatu buvo organizuojami pasitarimai, siekiant, kad konservatoriai užimtų Jūsų, socialdemokratų, vietą koalicijoje. Tiesa, premjeras tai neigia. Bet ar Jūs tikėtumėte, kad tokie susitarimai galėjo būti organizuoti?

Tokios informacijos mes tikrai neturime, nežinome, ar tokie susitarimai galimi. Teoriškai tokie susitarimai yra galimi, nes aš tik priminsiu, kad „valstiečiai-žalieji“ pirmąjį derybų, konsultacijų raundą pradėjo su konservatoriais, ir tik nepavykus pasiekti susitarimo ar, tiesą sakant, kategoriškai apsižodžiavus, buvo pradėti pokalbiai su mumis. Todėl mėginimas susitarti su konservatoriais manęs visiškai nestebintų.

Gabrielius Landsbergis ir Saulius Skvernelis

Jūsų manymu, kaip galėtų sektis dirbti „valstiečių“ ir konservatorių koalicijai?

reklama

Kol kas jie daugeliu klausimų tikrai suranda sutarimą. Prisiminkime tą patį Darbo kodeksą – tikrai konservatoriai be vieno ar kito frakcijos nario mielai palaikė Darbo kodeksą. Prisiminkime pakankamai radikalius alkoholio draudimus. Mūsų pateikti pataisymai, švelninimai kai kurių draudimų nesulaukė pritarimo ne tik iš „valstiečių“, bet ir iš konservatorių. Pastarųjų balsais buvo užtikrinti dideli tų draudimų paragrafai.

Ar Jūs nesijaučiate šokdinami „valstiečių“, kurie nelaukia partijos sprendimo dėl koalicijos ir jau dabar ieško kitų paramos, svaidosi pareiškimais?

Politika yra toks žanras, kai yra provokuojama, kai stengiamasi išmušti iš pusiausvyros, dažnai spaudžiama per emocijas, bet aš visada kartoju, kad emocijos politikoje yra prabanga, kurią ne kiekvienas gali sau leisti. Šiuo atveju mes emociškai nevertiname jokių pareiškimų, jokių ultimatumų. Mes matome racionaliai, kokie procesai vyksta, ir juos įvertinę žiūrime, ar toliau kartu galime judėti, ar ne.

Politikos apžvalgininkai, politologai dažnai sako, kad Jūs esate palaikomas socialdemokratų partijos „apačių“, bet ne elito. Ar pats jaučiate, kad jau įgijote autoritetą partijoje?

Autoritetas yra tokia abstrakti sąvoka. Kaip jis turi atrodyti? Kur tą varnelę uždėti, kad jau esi pripažįstamas? Aš manau, kad autoritetas susideda iš kelių dalykų, tai yra gebėjimas pasiekti politinius tikslus, pirmiausia, partijos viduje. Lyderystė reikalauja tam tikrų pastangų – ir emocinių, ir laiko sąnaudų papildomų, – bet pasiekti deklaruojamus tikslus kiekvienas lyderis privalo. Kaip tai yra daroma? Ar su „apačių“ parama, tai yra plati demokratija? Ar tai yra elitizmas, susitarus viršuje ir nuleidus visiems, uždėjus dangtį? Tai yra pasirinkimo reikalas.

Aš esu demokratiškas lyderis ir – aš neslėpsiu – man patinka dalyvauti diskusijose, argumentuoti, pasitikrinti save, savo argumentų tvirtumą. Man labai nepatinka ir stengiuosi eliminuoti iš partijos veiklos tą elitistinį požiūrį. Taip, toks įprotis, tokia kultūrinė tradicija organizacijoje galiojo ir kai kas šiandien to pasiilgsta. Kodėl pirmininkas neprisiima atsakomybės? Pirmininkas visada prisiima atsakomybę. Jeigu mes norime gyvos partijos, diskutuojančios, idėjas generuojančios partijos, turi būti įtraukimas kuo platesnio žmonių rato į sprendimų priėmimą. Jeigu žmonės yra reikalingi tik rinkimų metų lankstinukams dalinti, tai tokia partija nebus gyva, bus 20-ies žmonių elitas, kurie nuolat suksis rinkimų sąrašuose ir virs savo sultyse, savo pasaulėžiūroje. Mano įsivaizdavimu, partija turi būti kitokia, ir aš nesiekiu kažkokio elito palaikymo. Aš siekiu pritarimo demokratinės daugumos vienam ar kitam siūlymui. Tai čia dėl to autoriteto aš tikrai visiškai neišgyvenu.

Kokie Jūsų santykiai su buvusiu partijos pirmininkus A. Butkevičiumi?

Santykiai yra puikūs ir natūralūs. Aš iš karto pasakiau, dar formuodamas vadovybę ir kviesdamas pavaduotojus, kad man nereikia pritarėjų, o man reikia patarėjų, kai kada man reikia oponentų tam, kad aš galėčiau pasverti savo argumentus.

Gintautas Paluckas

Politologas Lauras Bielinis yra teigęs, kad jei socialdemokratai nepasitrauks iš valdančiosios koalicijos, tai G. Paluckas turėtų atsistatydinti iš partijos pirmininko posto, kadangi Jūs nuolat abejojate koalicija su „valstiečiais“. Ar Jūs atsistatydintumėte?

reklama

Čia ir yra du lyderystės modeliai, kuriuos mėginu paaiškinti. Yra elitistinis – aš manau, Jūs paklūstate, o jeigu nepaklūstate, vadinasi, esate man nelojalūs ir aš turiu trauktis. Bet yra demokratinis lyderystės metodas, būdas. Priimtas sprendimas, koks jis bebūtų, jis bus visiems. Aš nenoriu primesti savo nuomonės niekam absoliučiai. Turiu ją, ja dalinuosi, bet tai niekaip nesuponuoja, kad partijai, partijos skyriams nepritarus mano pozicijai, aš turėčiau pasitraukti. Tai galbūt tada, jeigu priimtų partija mano nuomonę, frakcija turėtų pasitraukti? Šito klausimo niekas nekelia? Tai yra nelogiška.

Artėjant rudens sesijai, artėja ir vieno iš Jūsų kolegų, suspendavusių narystę partijoje, M. Basčio likimo klausimas. Kaip, Jūsų nuomone, bus sprendžiamas šis klausimas, jei reikės balsuoti dėl šio politiko pašalinimo iš parlamento?

Čia yra ne galvojimo klausimas. Reikia sulaukti Konstitucinio Teismo išvados. Jeigu šis klausimas pasieks Seimo salę, kur reikės balsuoti, yra pasakę tiesiai šviesiai tiek kol kas mūsų partneriai „valstiečiai-žalieji“, tiek konservatoriai, tiek kiti, kad balsuos už M. Basčio pašalinimą iš Seimo, todėl šiuo metu yra aktuali tik Konstitucinio Teismo išvada. Visa kita yra jau apibrėžta ir nuspręsta, mano galva.

Bet taip ir neaišku, kaip dėl M. Basčio balsuotų socdemų frakcija.

Socialdemokratų frakcijos balsavimas ar indėlis šiuo klausimu būtų absoliučiai neaktualus. Jeigu bus Konstitucinio Teismo išvada nepalanki M. Basčiui, frakcija dalyvaus balsavime ir frakcija dalyvaus laisvai balsavime, tai yra mes išankstinės nuomonės frakcijoje neformuosime. Yra žmonių, kurie šventai įsitikinę, jog M. Basčio veiksmai po priesaikos šios kadencijos neduoda jokio pagrindo įtarti jį kuo nors – nelojalumu Lietuvai ar panašiai. Kiti – atvirkščiai. Jie įsitikinę, kad vis tik tos susiklosčiusios aplinkybės turėtų nulemti M. Basčio apsisprendimą trauktis iš Seimo. Bet dėl šios priežasties balsavimas bus laisvas, slaptas ir jame socialdemokratai dalyvaus.

Dar vienas aktualus klausimas – dėl 2019 m. prezidento rinkimų. Anksčiau Jūs prasitarėte žiniasklaidai, kad partijoje kalbama apie V. Blinkevičiūtę, V. P. Andriukaitį, L. Linkevičių, bet L. Linkevičius sakė nekandidatuosiantis. Ar apie kurį nors iš šių asmenų vis dar kalbama partijoje?

Kalbama, ir bus kalbama iki kitų metų pavasario, kai mes jau rimtai apie tai pakalbėsime ir pasirinksime savo kandidatą. Mes esame turbūt vienintelė partija, kuri turėjo kandidatus į prezidentus visuose prezidento rinkimuose, taip, kad mes tos tradicijos nenorėtume sulaužyti. Tos pavardės, kurios minimos, nėra vienintelės, jų yra ir daugiau, bet apie jas anksti šnekėti, nes, matyt, ir nacionalinio žinomumo galbūt kai kam trūksta arba jis nėra pakankamas. Bet dėl šito mes apsispręsime kitų metų pavasarį tam, kad galėtume turėti laiko rinkiminei kampanijai.

O gal turite savo favoritą šiuo klausimu?

Ne, mes šitoje vietoje elgsimės pagal statutą ir demokratiškai. Skyriai kels kandidatus ir atitinkamai mes pasižiūrėsime, kiek jų bus. Jeigu jų bus daugiau negu vienas, tai bus bendras balsavimas, reitingavimas.

Dėkoju už pokalbį.