Darbo birža: įsidarbinti padeda ar trukdo?

Tokį klausimą kelia verslininkai, kurie skundžiasi, kad, paprašę darbuotojų, atsakymą iš Darbo biržos gauna po metų. O bedarbiai esą taip įsitraukę į įvairius mokymus, kad net neturi laiko dirbti.

Biržos sąrašuose – 134 tūkstančiai bedarbių, tačiau neapleidžia įspūdis, kad dažnas iš jos tikisi pinigų, o ne darbo. Verslininkai apie Darbo biržas pasakoja neįtikėtinų dalykų. Štai Verslo darbdavių konfederacija apklausė savo narius, kokių darbuotojų jiems trūksta, ir kreipėsi į biržą, bet atsakymo sulaukė po metų, kai patys jau buvo seniai radę reikiamus darbuotojus.

„Darbo birža – įkaitė savo pradėtų projektų, ypač ES projektų. Matom, kad dėka to, kad tuose projektuose nėra tiek tų bedarbių ir neįmanoma skaitliškai pasiekti užsibrėžtų rezultatų, kai kurie dalykai darosi taip, kad įmonė, turėdama darbo vietą, ieškodama žmogaus, jai siūloma palaukti 2 savaites, kol tas žmogus pabaigs kursus, nors jis dirbti galėtų pradėti jau rytoj“, – instituciją kritikuoja Darbdavių konfederacijos direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis.

Kritikuojamas ir Darbo biržos rūpestis jaunimu – tarp bedarbių jaunų žmonių tik 5,5 procento, tačiau birža pluša, ieškodama jiems darbo, vykdo daugybe projektų ir mokymų, kuriuos apmoka Europos Sąjunga. „Kai bandom spręst problemą, kurios nėra, sunkiai sekasi. Yra pavyzdžių, kad įmonės ieško tų žmonių, bet jie sėdi mokymuose vietoj to, kad realiai galėtų eiti dirbti į įmonę“, – sako V. Levickis.

Kad su Darbo birža reikia kažką daryti, jau pripažįsta ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Eglė Radišauskienė, viceministrė, sako, kad įstaigai seniai laikas persitvarkyti – ji esą paseno ir dirba kitais metodais, nei reikalinga darbo rinkai. Pertvarka, pasak viceministrės, yra jau ruošiama – ketinama sujungti atskirus Darbo biržos padalinius, sumažinti darbuotojų, o likusiems bus liepta daugiau bendrauti su darbdaviais ir tenkinti jų poreikius. „Yra steigiami specializuoti poskyriai, kurie dirbs ir su darbdaviais, nes jei nėra darbo vietų, nėra ką pasiūlyti ir žmonės – sukasi tik toje Darbo biržoje“, – teigia E. Radišauskienė.

Visgi pati Darbo birža ginasi, kad jai metami priekaištai yra pagrįsti ne visada. Esą atvejai, kai neatsakoma verslininkams ar kai bedarbiai taip smarkiai dalyvauja mokymuose ar perkvalifikavimo kursuose, kad net neturi laiko dirbti, yra vienetiniai. „Nėra pririšta prie skaičių ar terminų, kad mes turim būtinai kažkokius rodiklius pasiekt ir kažką padaryt. Skirtas finansavimas tų žmonių įliejimui į darbo rinką“, – pakomentavo Lietuvos Darbo biržos vadovė Ligita Valalytė.

Trečdalis bedarbių – neturintys aukštojo išsilavinimo, todėl esą ir tinkamų darbuotojų rasti sunku, mat juos pirma reikia apmokyti ir perkvalifikuoti. Darbdaviai sako, kad tą patį gali padaryti patys, savo įmonėse ir už savus pinigus.

LNK

Taip pat skaitykite: