Žvalgybos naujienose – įtarimai dėl Kubos „akustinio ginklo“

JAV ambasada Kubos sostinėje Havanoje (© SCANPIX)

Skaitytojų dėmesiui – svarbiausių savaitės žvalgybos naujienų apžvalga.

Paslaptingi JAV diplomatų negalavimai

Viena įdomiausių savaitės naujienų – JAV žiniasklaidoje pasirodęs pasakojimas apie du rimtai sunegalavusius šalies ambasados Kuboje darbuotojus. Teigiama, kad jie galėjo patirti „kažkokių akustinių prietaisų“ poveikį.

Pasak CNN šaltinių JAV Valstybės departamente, mažiausiai du diplomatinės misijos darbuotojai turėjo grįžti į JAV gydytis. Baiminamasi, kad nepavyks visiškai atkurti jų klausos.

Teigiama, kad ambasados darbuotojams 2016 metų pabaigoje pasireiškė simptomai, panašūs į tuos, kurie būna smegenų sukrėtimo atveju. Į Havaną išsiųstas medikas neįstengė nustatyti negalavimo priežasčių, kaip ir aiškaus ryšio tarp dviejų skirtingose vietose dirbusių darbuotojų.

„Tai gali būti gana rimta, - cituoja CNN vieną iš šaltinių. - Mes bendradarbiavome su kubiečiais, kad išsiaiškintume, kas vyksta. Jie tikina nežiną, bet visa tai verčia būgštauti ir nerimauti“. Į tyrimą jau įsijungė ir Federalinis tyrimų biuras (FTB).

JAV diplomatai ir anksčiau skųsdavosi Kuboje susiduriantys su persekiojimu, ypač įsilaužimais į namus bei automobilius, dėl kurių įtardavo Havanos pareigūnus. Tačiau po to, kai 2015 metų vasarą buvo pilnai atkurti diplomatiniai JAV ir Kubos santykiai, tokie incidentai liovėsi.

JAV ambasada Kubos sostinėje Havanoje

JAV Valstybės departamento atstovė spaudai Heather Nauert trečiadienį pareiškė, kad ambasados darbuotojų patirti simptomai buvę įvairūs, todėl esą dar per anksti kategoriškai tvirtinti, kas atsakingas dėl neįprastos situacijos.

Vis dėlto H. Nauert pripažino, kad dviejų Kubos diplomatų išsiuntimas iš JAV šių metų gegužę yra susijęs su Vašingtono noru „atsakyti kubiečiams ir priminti jiems jų atsakomybę pagal Vienos konvenciją (dėl diplomatų apsaugos – Alfa.lt“.

Savaitei einant į pabaigą, paskelbta, kad su neįprastomis klausos problemomis susidūrė ir mažiausiai vienas Kanados diplomatas, dirbęs Havanoje.

Naujienų agentūros AP šaltinių teigimu, JAV pareigūnai rimtai svarsto versiją, kad diplomatai galėjo patirti ir trečiųjų šalių poveikį – be priimančios šalies Kubos žinios.

Jei vis dėlto pasitvirtintų teiginiai apie įtariamą Kubos „akustinio ginklo“ poveikį, tai gali turėti rimtų pasekmių JAV ir Kubos santykiams. JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra kritikavęs pirmtako Baracko Obamos neva pernelyg švelnią politiką Havanos atžvilgiu. Nuolaidų Kubai nenori ir daugelis gausios kubiečių imigrantų bendruomenės JAV narių.

Nedemokratiški Pietų Korėjos žvalgybos žaidimai

Slaptosios tarnybos ne vienoje šalyje sulaukia kaltinimų mėginant kištis į politiką. Pietų Korėjos gyventojai ką tik sulaukė patvirtinimo, kad taip ir buvo iš tikrųjų.

Atliktas tarnybinis tyrimas nustatė, kad Korėjos Respublikos Nacionalinė žvalgybos tarnyba (NŽT) mėgino paveikti 2012 metų šalies prezidento rinkimų baigtį konservatorių partijos kandidatės Park Geun-hye (Pak Giun He) naudai. Teigiama, kad buvo pasitelkti ne tik kibernetinės, bet ir psichologinės karybos specialistai, be to, liberalesnių pažiūrų kandidatai rinkimų išvakarėse buvo fiziškai sekami.

Teigiama, kad iš viso neįprastoje demokratinei šaliai operacijoje dalyvavo 30 atskirų NIS darbuotojų komandų. Svarbi atakų prieš Park Geun-hye dalis, kaip darosi įprasta pasauliniu mastu, buvo kūrimas netikrų paskyrų socialiniuose tinkluose, per kurias buvo skleidžiama dezinformacija.

Park Geun-hye galiausiai tapo Pietų Korėjos prezidente, tačiau šių metų kovą buvo pašalinta apkaltos keliu dėl naudojimosi tarnybine padėtimi artimos draugės naudai. Jos dar laukia teismas dėl kaltinimų korupcija, piktnaudžiavimu valdžia ir valstybės paslapčių nutekinimo.

Park Geun-hye

Jungtinės demokratų partijos atstovas, kairysis liberalas Moon Jae-inas (Mun Dže Inas), 2012 metais nedidele persvara pralaimėjęs Park Geun-hye, gegužės mėnesį šventė pergalę surengtuose priešlaikiniuose rinkimuose.

Naujausias skandalingas pranešimas apie NIS veiksmus – tik dar vienas akmuo į šalies žvalgybos daržą. Dar 2015 metais buvęs tarnybos vadovas Won Sei-hoonas buvo įkalintas dėl nurodymo pavaldiniams socialinėje žiniasklaidoje skleisti negatyvią informaciją apie liberalių pažiūrų politikus. Tiesa, vėliau bausmė buvo atšaukta po apeliacijos, todėl Won Sei-hoono laukia naujas teismo procesas.

Naujausias tyrimas parodė, kad NIS kiek mažesniu mastu konservatorių naudai siekė paveikti ir 2011 bei 2012 metais vykusių parlamento rinkimų baigtį.

Nieko nuostabaus, turint galvoje ilgai sklandžiusius įtarimus, kad vos tapęs prezidentu, Moon Jae-inas pažadėjo reformuoti NIS ir siekti, kad žvalgyba daugiau nebesikištų į šalies vidaus politiką. Šių metų birželį paskelbta apie NIS reorganizaciją – Vidaus žvalgybos departamento, skyrusio daug dėmesio įtariamų komunistų ir teroristų stebėsenai, vietoje įkurtas Kontržvalgybos departamentas. Be to, nuo šiol veikia ir atskiras Šiaurės Korėjos reikalų departamentas, kai anksčiau šiais jautriais klausimais rūpinosi bendras Užsienio ir Šiaurės Korėjos žvalgybos departamentas.

Šiaurės Korėją spaudžia ir amerikiečių žvalgyba

Šią savaitę daug žiniasklaidos dėmesio sulaukė JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas, kad į Šiaurės Korėjos branduolinius grasinimus Vašingtonas pasirengęs reaguoti „ugnimi ir įniršiu“. Valstybės sekretorius Rex Tillersonas, viešėdamas Pchenjano taikiniu paskelbtoje užjūrio teritorijoje Guame, paskubėjo visus nuraminti, kad saugumo padėtis nepasikeitė, todėl amerikiečiai esą gali miegoti ramiai.

Guamas

Šiaurės Korėja, nepaisydama prezidento D. Trumpo perspėjimo, ir toliau nesiliauja grasinti JAV. Tuo metu CNN kalbinti gynybos ekspertai pabrėžė, kad, nepaisant aštrios retorikos, JAV šiuo metu nėra pasirengusios surengti didelio masto karinės operacijos – jos esą reiktų laukti ne vieną savaitę, gal ir mėnesį. Šiaurės Korėjos vadovybė esą lygiai taip pat nenorėtų peržengti ribų ir išprovokuoti Vašingtono karinę reakciją, kuri greičiausiai baigtųsi jos nušalinimu.

Šiuo metu galima išskirti kelis svarbiausius Korėjos branduolinės krizės klausimus. Pirmasis - kaip JAV pareigūnams seksis užkulisinės derybos su Kinija ir Rusija dėl dar didesnio ekonominio spaudimo šiuo metu tarptautines sankcijas patiriančiai Šiaurės Korėjai. Dažniausiai sutariama, kad dėl didelės Pchenjano priklausomybės nuo Pekino būtent pastarasis turi galimybę pažaboti pavojingas Šiaurės korėjiečių ambicijas.

Antrasis svarbus klausimas – kiek patys amerikiečiai pasitiki savo galimybėmis sekti Šiaurės Korėjos balistinių raketų paleidimo sistemas ir, prireikus, jas prevenciškai sunaikinti.

Šiaurės Korėjos taikiklyje – JAV teritorija Guamas

Kaip praėjusį savaitgalį skelbė „National Interest“, Vašingtono palydovinė žvalgyba vis dėlto gali būti pajėgesnė, negu iki šiol manyta.

Jau po pirmojo Pchenjano tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) bandymo amerikiečių pareigūnai užtikrino tiksliai žinoję, iš kur ji bus paleista, ir nenuleidę akių. „Jungtinės Valstijos stebėjo raketą ant paleidimo įrenginio netoli Pukčango oro uosto maždaug 70 minučių iki jos paleidimo“.

Dar prieš antrąjį ICBM bandymą JAV žiniasklaidą pasiekė nutekinta informacija, kad Vašingtonas žino apie rengiamą raketos paleidimą. Populiariausia prognozė skelbė, kad bandymas bus surengtas liepos 27 dieną. Iš tiesų paleidimas įvyko liepos 28-ąją.

Šiaurės Korėja atliko dar vieną balistinės raketos bandymą

„National Interest“ teigimu, Pchenjano sprendimas paleisti raketą iš kalnuotos vietovės netoli Kinijos sienos gali būti susijęs su viltimi, kad šįkart jų pasiruošimų nepastebės JAV kariniai palydovai. Vis dėlto Ankitas Panda iš leidinio „The Diplomat“ teigė, kad ir šį kartą amerikiečių žvalgybai pavyko iš anksto identifikuoti tikslią paleidimo vietą.

Visa tai teikia vilčių, kad Šiaurės Korėjai nepavyktų užklupti JAV nepasiruošusių. Kartu tai reiškia, kad dvišalių santykių įtampai pasiekus aukščiausią tašką ir pagrįstai baiminantis, kad Pchenjanas vietoje grasinimų imsis agresyvių veiksmų, nutaikytų į Guamą, Havajus ar net žemyninę JAV dalį, Vašingtonas išlaikytų opciją smogti pirmas ir turimomis priemonėmis sunaikinti priešininko raketą – ar raketas. Rimta Šiaurės Korėjos silpnybė šiuo metu yra būtent tai, kad ji neturi daug ICBM ar, tuo labiau, branduolinių galvučių, o turimų raketų parengimas skrydžiui užtrunka, nes jam tenka pripildyti skystojo kuro.

Be to, JAV pareigūnai taip pat skelbia pasirengę realiu laiku stebėti Šiaurės Korėjos povandeninių laivų judėjimą ir prireikus reaguoti. Pchenjanas, manoma, šiuo metu dar tik plėtoja branduolinių raketų paleidimo iš povandeninių laivų technologiją.

„Mossad“ parama Libijos karo lauko vadui

Izraelio žvalgybos agentūra „Mossad“ slapta teikia paramą vieną iš Libijos pilietiniame konflikte dalyvaujančių karinių grupuočių, pažeisdama Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos 2011 metais paskelbtą ginklų embargą, teigia Londone įsikūręs leidinys arabų kalba „Al-Araby Al-Jadeed“.

Anksčiau šiais metais JT oficialiai su Libija susijusiais pažeidimais apkaltino Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus (JAE). Dabar „Al-Araby Al-Jadeed“ teigia, kad rytinėje Libijos dalyje įsitvirtinusiam karo lauko vadui, vadinamosios Libijos nacionalinės armijos (LNA) vadui Khalifai Haftarui padeda ir Izraelis.

Khalifa Haftaras

Pasak leidinio, pirmieji Izraelio pareigūnų susitikimai su „feldmaršalu“ Kh. Haftaru įvykę dar 2015 metais. Cituojamas anoniminis šaltinis, kuris esą užima aukštas pareigas LNA. Jo teigimu, mažiausiai vienas „Mossad“ ir LNA atstovų susitikimas įvykęs Jordanijoje, tarpininkaujant JAE. Izraelis sutikęs tiekti LNA karinę įrangą, įskaitant naktinio matymo prietaisus ir snaiperinius šautuvus.

Pranešimas apie bendradarbiavimą su Izraeliu nėra į naudą nei JAE, nei Kh. Haftarą palaikančiam Libijos rytiniam kaimynui Egiptui. Vakarinis Libijos kaimynas Alžyras, labiau linkęs palaikyti tarptautinės bendruomenės pripažįstamą vyriausybę Tripolyje, piktai reagavo į žinias apie Izraelio įsitraukimą.

Anksčiau buvo pasirodę žinių, kad Kh. Haftarą palaiko ir Rusija. Jis pats 2016 metų lapkritį lankėsi Maskvoje.

Ieškinys CŽA tardymo programos kūrėjams

Dviems amerikiečių psichologams, praėjusiame dešimtmetyje sukūrusiems slaptą JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) įtariamų teroristų tardymo programą, gali tekti paploninti pinigines. JAV Vašingtono valstijos teisėjas Justinas Quackenbushas pirmadienį priėmė svarstyti trijų kankinimus patyrusių asmenų vardu surašytą ieškinį.

Numatyta, kad teismo procesas Spokano mieste turėtų prasidėti rugsėjo 5 dieną. Ieškinyje teigiama, kad Jamesas Mitchellas ir Johnas „Bruce’as“ Jessenas yra atsakingi dėl jų sukurtos „sustiprinto tardymo“ programos neigiamo fizinio ir psichologinio poveikio.

Du ieškovai, Tanzanijos pilietis Suleimanas Abdullah Salimas ir Libijos pilietis Mohamedas Ahmedas Ben Soudas, teigia patyrę kankinimų slaptame CŽA kalėjime Afganistane 2003 metais. Šiuo metu jie yra laisvi ir gyvena savo gimtosiose šalyse. Trečiasis ieškovas, Afganistano pilietis Gul Rahmanas, 2002 metais patirtų kankinimų neišgyveno – kompensacija tektų jo artimiesiems.

CŽA būstinė Lenglyje (Virdžinija, JAV)

„Tai yra istorinė diena mūsų klientams ir visiems, kurie siekia atsakomybės už kankinimus, – sakė Amerikos pilietinių teisių sąjungos (ACLU) teisininkas Droras Ladinas, 2015-ųjų spalį surašęs pateikęs ieškinį trijų asmenų vardu. – Teismo sprendimas (svarstyti ieškinį – Alfa.lt) reiškia, kad asmenys, atsakingi už brutalią ir neteisėtą CŽA kankinimų programą, pirmą kartą susidurs su reikšminga teisine atsakomybe už tai, ką jie padarė. Mūsų klientai ilgai laukė teisingumo.“

Žiniasklaidos teigimu, psichologai J. Mitchellas ir J. Jessenas už savo paslaugas CŽA galėjo gauti 75-81 mln. JAV dolerių siekusį atlygį. Ieškovai tvirtina, kad dabar jie turėtų finansiškai atsakyti už dalyvavimą 2009 metais prezidento Baracko Obamos oficialiai uždarytoje programoje.

Nei S. A. Salimui, nei M. A. Ben Soudui nebuvo išduotos vizos atvykti į JAV, todėl jie parodymus duos nuotoliniu būdu.

Eksperimentavo su virusu – sulaukė arešto

Ukrainos teisėsauga pirmadienį sulaikė šios šalies pilietį Sergejų Neverovą, kuris kaltinamas paskleidęs liūdnai pagarsėjusį kompiuterinį virusą „Petya“ (dar žinomą kaip „Petya.A“ ir „NotPetya“).

Ukrainos pareigūnai teigia, kad 51-erių kompiuterių entuziastas internete paskelbė vaizdo įrašą, kuriame aiškino, kaip užkrėsti kompiuterį išpirkos reikalaujančia programa „Petya“, o taip pat paskelbė nuorodą, iš kur ją galima atsisiųsti.

Vis dėlto teisėsauga pripažįsta, kad nelaiko S. Neverovo nei „Petya“ viruso kūrėju, nei masinės kibernetinės atakos, prieš pusantro mėnesio užgriuvusios daugelio Ukrainos, Rusijos ir kitų Europos šalių kompiuterines sistemas, organizatoriumi. Pareigūnai teigia, kad dėl vyriškio veiksmų buvo infekuota mažiausiai 400 kompiuterių Ukrainoje.

S. Neverovo gynėjai teigia, kad jis veikė vedamas smalsumo, negavo finansinės naudos ir niekam nenorėjo pakenkti. Netgi priešingai – tame pačiame vaizdo įraše, užkliuvusiame Ukrainos teisėsaugai, jis perspėjo žiūrovus eksperimentuoti atsakingai.

„Žvalgybos naujienos“ išeina vasaros atostogų. Grįšime rugsėjo 3 dieną.

Alfa.lt

JAV ambasada Kubos sostinėje Havanoje
JAV ambasada Kubos sostinėje Havanoje
JAV ambasada Kubos sostinėje Havanoje
+6

Taip pat skaitykite: