Nuskendo vyras ir vaikas – emocinę paramą greičiausiai suteiks praeiviai

Pajūryje nepavyko išgelbėti skendusio vaiko ir jo tėvo (© „Facebook“)

Lietuvoje nerasi psichikos sveikatos specialisto, kuris galėtų atvykti padėti moteriai, kurios akyse ką tik nuskendo vyras ir sūnus. Neseniai Palangoje nuskendus vaikui ir jį gelbėti bandžiusiam tėvui, šalia buvęs liudininkas tapo bene vieninteliu žmogumi, mėginusiu pasirūpinti du šeimos narius praradusios moters emocine būkle. Budinčių specialistų nėra, o apie galimybę nuvykti į artimiausią ligoninę, psichikos sveikatos centrą ir konsultaciją gauti nemokamai, ne visi žino.

Pasirūpinti psichiatrine-psichologine pagalba turėtų „greitoji“

Palangoje nuskendusių vaiko ir vyro netekusiai moteriai greičiausiai teks pačiai susiimti ir kreiptis į emocinę pagalbą teikiančius specialistus – arba tai jai padės padaryti artimieji. Ištikus krizei, greitos psichikos sveikatos specialistų pagalbos, kaip teigė laikinu pagalbininku tapęs praeivis, ji negavo.

„Psichologinė pagalba. Sakyčiau, jie dirba blogiau už policiją, bet negaliu – psichologinės pagalbos tiesiog nėra. Aš vėl buvau naivus, patikėjęs socialiniais pranešimais apie visokias įmanomas pagalbas smurto, savižudybių ir kitokiais atvejais“, – savo paskyroje rašė nelaimės liudininku tapęs vyras.

Norėdamas padėti ištiktai šoko moteriai, jis kreipėsi į policininkus – šie atsakė, kad etatinė psichologė dirba tik iki 17 valandos. Medikai patikino suleidę raminamųjų vaistų ir galintys, jeigu reikės, procedūrą pakartoti.

„Nepasiduodu, žiūrim visagalį internetą – OPA, pasirodo, Klaipėdos krašte yra psichologinė pagalba visą parą. Vis dėlto tik pasirodė... Jie aptarnauja tik Klaipėdos regiono gyventojus ir niekuo negali padėti. Po ilgų derybų vis dėlto bando ieškoti sprendimo. Sprendimas yra – operatorė dar pasiaiškins ir GALBŪT rytoj moteris galėtų su jais susisiekti dėl registracijos. WAIT, koks rytoj, kokia registracija – taigi pagalba visą parą? Ogi pasirodo ne – visą parą dirba tik registratūra, o psichologai „šiandien jau atidirbo“, – stebėjosi įvykio liudininkas.

Specialistai sako, kad ką tik didelį emocinį sukrėtimą patyrusį žmogų, jeigu jam reikia rimtesnės pagalbos, galima vežti į artimiausią ligoninę ar psichikos sveikatos centrą. Tuo gali pasirūpinti greitoji medicinos pagalba.

Tokia pagalba turėtų būti suteikta skubos tvarka. Artimiausia gydymo įstaiga – Palangos asmens sveikatos priežiūros centras, jeigu ši tuo metu nedirbo, galima buvo moterį nuvežti į Klaipėdos ligoninę.

„Be galo skaudu girdėti tokias istorijas, kai nutikus nelaimei žmogus negauna jam reikiamos pagalbos. Kalbant apie šią situaciją, mama tikrai buvo šoke, kaip kad būtų kiekvienas, ištiktas tokios tragedijos. Tuo metu žmogui reikalingas palaikymas, emocinė parama, tačiau reikia nepamiršti, kad ir kiekvieno reakcija gali būti labai individuali, tad ir taktika suteikiant pagalbą turi būti individuali“, – sakė Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė.

Ką tik šeimos narių netekusios moters būklę, pasak jos, turėjo įvertinti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, tai ir buvo padaryta. Nustatę, kad žmogui reikalinga skubi psichiatrinė-psichologinė pagalba, turėjo pasiūlyti nuvežti į Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialą, kuris dirba visą parą. „Būtinoji pagalba teikiama nepriklausomai nuo to, iš kokio rajono ar miesto yra atvykęs asmuo, ir kuriame yra Krizių intervencijos centras. Specialistai būtų pakonsultavę pacientę, padėję, pastebėję, patarę, kur ji galėtų kreiptis ateityje, o prireikus paguldę į ligoninę“, – galimus veiksmus įvardijo O. Davidonienė.

Šiuo metu šalyje veikia 5 krizių intervencijos centrai, galintys suteikti pagalbą esant tokioms situacijoms. Tačiau juos kuruojanti Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad paslaugų prieinamumas dar nėra pakankamai geras.

„Dėl nepakankamų žmogiškųjų resursų ne visuose psichikos sveikatos centruose šiuo metu paslaugas teikia pilna komanda – trūksta ne tik psichologo teikiamų paslaugų, bet ir vaikų ir paauglių psichiatro.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigose papildomai steigiami 45,5 psichologų etatai, šiam procesui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto skirta 869 tūkst. eurų. Be to, pacientams ir jų artimiesiems sudaryta galimybė kreiptis į psichologą be gydytojo siuntimo“, – sakė O. Davidonienė.

Kalbėtis su psichologu – tik po paros ar dviejų

Lietuvoje nėra skubiai krizės ištiktų žmonių psichikos sveikata besirūpinančių, į įvykio vietą atvykstančių, specialistų. Nevyriausybinė organizacija Krizių įveikimo centras turi mobilias komandas, kurios gali būti siunčiamos į organizacijas, patyrusias krizes – taip teikiama pagalba didesnei grupei žmonių.

„Deja, nėra tokio specialisto, kuris budėtų visą parą ir atvyktų į įvykio vietą, tam, kad padėtų žmogui. Kad patyręs krizę žmogus neliktų vienas ir būtų juo pasirūpinta, buvo galima kreiptis į ligoninę, kur visa parą dirba specialistų komanda.

Klaipėdos Psichikos sveikatos cente psichologas suteiks nemokamą pagalbą tik darbo dienomis ir darbo valandomis nuo 8 iki 20 val. Taip pat nemokamą emocinę paramą galima gauti pasiskambinus į „Vilties liniją“ numeriu 116 123. Linija dirba kasdien visą parą“, – paaiškino Klaipėdos psichikos sveikatos centro „Vilties linijos“ koordinatorė, psichologė Violeta Kniukštienė.

Vis dėlto psichologas greitąja pagalba tapti neturėtų – turi praeiti šiek tiek laiko. „Dažnai žmonės tikisi, kad psichologas, kaip greitoji pagalba, sumažins skausmą. Bet, deja, taip nėra. Pirmas 24-48 valandas po įvykio žmogus būna ūmioje būsenoje, šoke, neigime, pernelyg didelėje jausmų sumaištyje ir nepajėgus priimti psichologo pagalbos.

Pirmomis paromis po įvykio krizę išgyvenusiam žmogui reikalinga paprasta žmogiška atjauta, palaikymas ir pasirūpinimas jo fiziniais ir emociniais poreikiais. Tokiu metu svarbu pabūti kartu, nepalikti jo vieno su savo skausmu. Tokią emocinę paramą papratai žmogui suteikia jo artimieji.

Praėjus parai ar dviem, patyrusiam sukrėtimą žmogui patartina kreiptis į psichologą.

„Darbas su psichologu sumažina krizinio išgyvenimo intensyvumą. Vienam žmogui kur kas sunkiau išgyventi krizę, nei su specialisto pagalba. Dažnai žmonės linkę bėgti nuo savo sunkių jausmų arba bando juos slopinti, o tai paprastai sunkina krizės įveikimą. Psichologas padeda žmogui išgyventi kilusią jausmų sumaištį, sudaro galimybes išreikšti ir priimti visus krizėje kilusius jausmus“, – pastebėjo V. Kniukštienė.

Patyrusiems krizę reikia „vedlio“

Jeigu šalia nelaimę, emocinį sukrėtimą patyrusio žmogus yra bent vienas neabejingas įvykio liudininkas, kuriam laikui jis gali puikiausiai pavaduoti specialistą.

„Tikrai apmaudu, kad didelę netektį patyrusiai moteriai nebuvo suteikta reikiama pagalba.

Tokiais atvejais žmogui šoko būsenoje reikalinga emocinė parama. Ją suteikti gali nebūtinai psichologas. Taip pat svarbu, kad šalia būtų „vedlys“, kuris paaiškintų, kas ir kada toliau vyks, padėtų pasirūpinti materialiais, buitiniais dalykais – daiktais, maistu, vandeniu, pasirūpintų pranešti artimiesiems, kad žmogus neliktų vienas“, – paprastą veiksmų planą pasiūlė viešosios įstaigos „Krizių įveikimo centras“ vadovė, psichologė Simona Glodenienė.

Ji sakė negalinti atsakyti, kokie yra reagavimo algoritmai vidaus reikalų sistemoje, ar yra numatyta ir kokia pagalba šoko būsenoje esantiems artimiesiems, ar skubios pagalbos tarnybų darbuotojai yra apmokyti.

„Nežinau, kaip veikia psichologinės pagalbos sistema Klaipėdos krašte, tačiau Vilniuje galima kreiptis be išankstinio užsirašymo į Centro polikliniką, taip pat ir naktį bei savaitgaliais. Mūsų Krizių įveikimo centre pagalbą galima gauti darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. be užsirašymo“, – sakė S. Glodenienė.

Pavasarį Krizių įveikimo centro komanda ir kiti specialistai dalyvavo į Lietuvą atvykusio profesoriaus Jeffrey T. Mitchell mokymuose apie pagalbą po kritinių įvykių organizacijose. „Tie patys pagalbos principai taikomi ir pavieniams žmonėms po kritinių įvykių“, – pastebėjo nevyriausybinės organizacijos atstovė, mananti, kad prasmingiausia teikti skubią emocinę pagalbą būtų apmokyti greitojo reagavimo tarnybų darbuotojus.

Krizių intervencijos centrai – penkiuose didžiuosiuose miestuose

Sveikatos apsaugos ministerija yra sudariusi darbo grupę, kuri rengia pasiūlymus, kaip optimizuoti pirminių psichikos sveikatos centrų veiklą, skatinti juose dirbančius specialistus pradėti teikti daugiau ir įvairesnių paslaugų. Pasak ministerijos atstovų, yra rengiama ir sveikatos (klinikinio) psichologo medicinos norma, ieškoma teisinių bei finansinių galimybių apmokėti psichologo konsultacijas bei psichologinę pagalbą (psichokorekciją) iš PSDF lėšų.

Šiuo metu žmonės, kuriems prireikia skubios psichologo pagalbos, kreiptis gali į psichikos sveikatos centrą, Krizių intervencijų centrą – tokie veikia penkiuose didžiuose miestuose.

Lietuvoje prieš kelis mėnesius buvo pristatyta mobilioji programėlė, skirta psichikos sveikatai gerinti –„Pagalba sau“. Šioje programėlėje yra interaktyvus žemėlapis, kuriame rodo visus arčiausiai esančius pagalbos centrus. Taip pat nurodyti pagalbos numeriai.

Įstaigų, kuriose teikiama psichologinė pagalba, sąrašą galite rasti čia.

Emocinės ir psichologinės pagalbos numeriai:

Psichologinės pagalbos tarnyba

Telefono numeris

Darbo laikas

Jaunimo linija*
Budi savanoriai konsultantai

8 800 28888

I-VII
visą parą

Vaikų linija*

Budi savanoriai konsultantai, profesionalai

116 111

I-VII
11:00 - 21:00

Vilties linija*

Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai

116 123

I-VII
visą parą

Pagalbos moterims linija*

Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai

8 800 66366

I-VII
visą parą

Linija Doverija*

(rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai

8 800 77277

II–VI

16.00–20.00

Krizių įveikimo centras*

Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt). *Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.

8 640 51555

I–V

16.00–20.00

VI

12.00–16.00)

Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrius

(8-5) 275 75 64

I-VII
visą parą



Alfa.lt

Taip pat skaitykite: