Rinktinės darbai įsibėgėja: kodėl Adomaičio siekis koncentruotis į lyderius nėra geras sprendimas?

Jonas Valančiūnas (© Fotodiena.lt)

Po draugiško turnyro Klaipėdoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis teigė, kad atėjo laikas ne duoti progų krepšininkams, galintiems prasimušti į galutinį dvyliktuką, o rinktinės lyderiams.

Iš pažiūros strategas mąsto teisingai – neverta mąstyti apie žaidėjus, kurie aikštę tematys po kelias minutes per rungtynes, o verta atkreipti dėmesį į krepšininkus, galinčius tempti komandą sunkiomis akimirkomis.

Vis dėlto istoriškai Lietuvos rinktinė jau kurį laiką neturėjo ryškaus lyderio, o kai iniciatyvos per daug imdavosi vienas krepšininkas, kentėdavo visa komanda. Žvelgiame į visus oficialius turnyrus, kuriuose Lietuvos rinktinė dalyvavo per pastaruosius kelerius metus.

2012 metų olimpinės žaidynės

Londone rinktinę ištiko visiškas fiasko – grupėje patirti skaudūs pralaimėjimai Prancūzijos bei Argentinos krepšininkams. Nors pasipriešinta JAV žvaigždynui, tačiau ketvirtfinalyje teko žaisti su tuomet dar galinga Rusijos rinktine, kuri išmetė mūsiškius iš turnyro.

Olimpiadoje dviženklį taškų skaičių vidutiniškai rinko tik du Lietuvos krepšininkai – Linas Kleiza (13,8 tšk.) ir Darius Songaila (11 tšk. ir net 80 proc. pataikymas per žaidimą). Dar 2 krepšininkai pelnė daugiau nei po 7 taškus per rungtynes.

Šiame turnyre Lietuva turėjo savų problemų – daug senstančių bei karjerą rinktinėje baigiančių krepšininkų, tarp kurių – jau minėtas D. Songaila, taip pat Šarūnas Jasikevičius ir Rimantas Kaukėnas.

Jonas Valančiūnas dar nebuvo pakankamai subrendęs kaip krepšininkas, kad galėtų solidžiai pasirodyti aukščiausiame lygyje, o ir tuomečio stratego, kuris nesugebėjo motyvuoti komandos ir paruošti plano artėjančioms rungtynėms – Kęstučio Kemzūros, – propaguojamas žaidimo braižas neatrodė tinkamas aukštaūgiui.

Robertas Javtokas, Jonas Valančiūnas ir Mindaugas Kuzminskas

2013 metų Europos krepšinio čempionatas

Čempionatas Slovėnijoje buvo pirmasis po ilgo laiko treniruoti rinktinės sugrįžusio Jono Kazlausko išbandymas. Labai sėkmingai pasirodę Lietuvos krepšininkai namo parsivežė sidabro medalius.

Vis dėlto, panašu, J. Kazlauskas neturėjo pakankamai laiko įdiegti savo krepšinio filosofiją, todėl visą dėmesį sutelkė į gynybą. Rezultatas – prastas puolimas, kurį iliustruoja, kad komanda pagal pelnytus taškus iš 24 ekipų užėmė tik 12 vietą, o rezultatyviausi žaidėjai Mantas Kalnietis ir L. Kleiza abu metė mažiau nei 45 proc. taiklumu.

Žaidžiama buvo lėtu tempu, tačiau deriniai nebuvo skirti tik minėtiems lyderiams, o labiau visai komandai. Susižaidimo trūkumas neleido tinkamai perprasti trenerio norų, todėl ir tinkamai išpildyti derinių. Nepaisant to, buvo galima matyti nemažai komandinio žaidimo elementų bei vienybę, kurios rinktinė nedemonstravo nuo 2010 pasaulio krepšinio čempionato.

2014 metų pasaulio krepšinio čempionatas

Daugelis Lietuvos krepšinio gerbėjų tikriausiai vis dar prisimena skausmingą čempionatą Ispanijoje. Puikiai rungtyniavusi rinktinė pusfinalyje susitiko su NBA žvaigždėmis iš JAV, o mažajame finale po atkaklios kovos 93:95 nusileido Prancūzijos krepšininkams.

Vis dėlto retas pasakytų, kad šiame čempionate Lietuvai teko verstis be tikro įžaidėjo. Adas Juškevičius ir Renaldas Seibutis daugiausia vadovavo puolimui, todėl J. Kazlauskas buvo priverstas kliautis kibia gynyba ir komandiniu žaidimu.

Būtent 2014 metais buvo labiausiai jaučiama komandinė dvasia – prieš rungtynes nežinodavome, kas gali iššauti šįkart. Vieną kartą tai būdavo R. Seibutis, kitą – A. Juškevičius, tuomet ateidavo J. Mačiulio ar Pauliaus Jankūno eilė.

Vienintelis J. Valančiūnas vidutiniškai pelnydavo dviženklį taškų skaičių (po 14,4 tšk. per rungtynes), tačiau buvo dar net 5 žaidėjai, kurie įmesdavo po daugiau nei 7 taškus.

Su malonumu dauguma prisimename 2010 metų pasaulio krepšinio čempionatą, kai mūsiškius įveikė tik amerikiečiai. Krepšininkai iškovojo bronzos medalius, tačiau 2014 metų kartai paprasčiausiai pritrūko sėkmės (mažojo finalo pabaigoje ir traukiant burtus) arba tinkamo įžaidėjo, kad dabar žvelgtume į pasirodymą Ispanijoje kaip į didžiulę sėkmę.

Mantas Kalnietis ir Tomas Satoranskis

2015 metų Europos krepšinio čempionatas

Šiame turnyre buvo atrasta bene tobuliausia Lietuvos rinktinės sėkmės formulė – vyravo komandinis žaidimas, tačiau lemiamomis akimirkomis buvo galima remtis į Joną Mačiulį, kuris pataikė neįtikėtinai daug sudėtingų metimų ir ištempė komandą iki finalo.

Kaip ir Ispanijoje vykusiame pasaulio krepšinio čempionate, 2015 metais nebuvo vieno ryškaus lyderio. J. Valančiūnas, J. Mačiulis ir M. Kalnietis pelnydavo po daugiau nei 10 taškų, tačiau labai svarbus faktorius buvo pastarojo gebėjimas įtraukti visus komandos draugus į žaidimą, o tai suteikdavo jiems pasitikėjimo savimi ir noro dar stipriau kovoti dėl komandos sėkmės.

2016 metų olimpinės žaidynės

Paskutinė J. Kazlausko vasara su rinktine – geriausias pavyzdys, parodantis, kas nutinka, kai per daug bandoma kliautis lyderiais ar žaidėjais, kurie praeitais metais buvo lyderiai.

Kiekvieną ataką buvo bandoma surasti J. Mačiulį ir J. Valančiūną, tačiau ši strategija nepasiteisino jau nuo pat pradžių. Deja, strategas nesuprato arba nenorėjo ištaisyti savo klaidos ir toliau tęsė bevaisius bandymus statyti rinktinės žaidimą ant minėtų krepšininkų pečių.

Dėl šios priežasties daug kitų krepšininkų nesugebėjo tinkamai įsilieti į rinktinės žaidimą, krito jų pasitikėjimas savimi, o galiausiai taiklumas bei įdedamų pastangų kiekis. Komandos išgelbėti negalėjo net puikią formą demonstravęs M. Kalnietis, kuris vidutiniškai pelnydavo po 18 taškų ir atlikdavo po 7,5 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes.

Šių sprendimų pasekmė – dar vienas fiasko olimpinėse žaidynėse. Tai parodė, kad Lietuvos krepšinio rinktinei neverta ieškoti lyderių ar didžiąją dalį dėmesio skirti individualiems žaidėjams. Mūsų sėkmė visada buvo stipri komanda, kurios kiekvienas narys svarbus.

Belieka tikėtis, kad D. Adomaitis nekartos J. Kazlausko praeitų metų klaidos ir paruoš žaidimo planą, kuris maksimizuotų galimybes laimėti žaidžiant vieningai, o ne kliaujantis atskirais krepšininkais, turinčiais kiek daugiau talento nei kiti.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite:

Populiariausios naujienos

Susijusios naujienos