Kai pilietis tampa pastumdėliu ant šaškių lentos

Arkadijus Vinokuras (© Edvard Blaževič | Alfa.lt)

Ne vieną ir ne du kartus kilo klausimas, kur glūdi šiandieninės koalicijos partnerių, LVŽS ir LSDP, konflikto priežastys. Atsakymas – konfliktas užprogramuotas kilti tarp partijų, neturinčių jokios ideologijos. Todėl vyksta kova ne ideologiniais pagrindais, bet už asmeninius ar grupinius interesus. Eilinis žmogus tokioje kovoje tampa pastumdėliu ant šaškių lentos.

Šį mano pastebėjimą vienareikšmiškai iliustruoja kova už ir prieš urėdijų reformą. Premjeras Saulius Skvernelis, pavyzdžiui, buvo nusiteikęs kategoriškai prieš PVM lengvatą šildymui. Premjeras, lyg koks Nikita Chruščiovas, užsispyręs kartojo „niet, niet, niet, „niekada!“.

Dauguma sunkiai suduriančių galą su galu piliečių pradėjo skaičiuoti paskutinius centus bei pirktis atpigusį validolį. Bet premjero pozicija pasikeitė, kai LSDP pasipriešino urėdijų reformai, nors patys galėjo ją įgyvendinti bent per pastaruosius ketverius metus valdžioje. Tada, lyg koks žaltys į dienos šviesą, iššliaužė konservatoriai ir pasiūlė sandorį, prašnekę socdeminiu žargonu „svarbiausia žmogus“, tuo pat pasisakydami už cetralizuotą urėdijų valdymą. TS-LKD iškelta sąlyga – vyriausybė pritars PVM lengvatai šildymui.

Premjeras S. Skvernelis tuojau apsidžiaugė ir, įvardijęs urėdijų reformą strateginiu valstybės tikslu, tuojau pamiršo savo „niet niet niet“ bei išgąsdintus iki mirties piliečius. Ir apskritai, kuo čia dėti kažkokie piliečiai? Juk svarbiausia – profesionalai ir stipri centralizuota valstybė. O štai pilietis kvailai manė, kad strateginis valstybės tikslas – ne urėdijų reforma, o tos valstybės žmogus, be kurio neįmanoma jokia valstybė.

„Geresnį“ pavyzdį, kaip eilinis žmogus tampa pastumdėliu ciniškuose politiniuose žaidimuose be taisyklių, šiandien sunkiai surasi. Todėl ir krinta LVŽS akcijos visuomenėje. Tačiau „valstiečiams“ geriau išleisti 30 tūkst. tiražu kažkokios veikėjos niekam neįdomių atviravimų knygą, taip nukreipiant dėmesį nuo ideologinio savo partijos neįgalumo.

Dar vienas partijos be ideologijos pavyzdys yra LSDP. Jos amžina – nuo sovietų laikų – nomenklatūra Seime, kuri niekada nebuvo jokiais socialdemokratais, eilinį kartą įrodė, kad jie yra patys tikriausi liberalai. Socdemų frakcija puolė priešintis urėdijų valdymo centralizavimui, nors stipri centralizuota valstybė kaip tik yra socialistų arkliukas.

LSDP teigia, kad būtina decentralizuoti valdžią per regionų politiką, leisti urėdams patiems spręsti, kas ir kaip, tuo pat neprarandant mažiausiai 4000 darbo vietų urėdijose. Jie siūlo mažinti urėdijų kiekį iki 25-30 urėdijų, paliekant visą sprendimų ir prekybos mediena laisvę urėdams.

Šioje vietoje iškyla „nereikšminga“ detalė: LSDP reikalinga parodyti, esą ir jiems svarbiausia žmogus – kitaip jiems po žaliavalstiečių skvernu ateis politinis galas. Sprendžiant iš naujausių reitingų, jie nukritę (arba pakilę) iki 9 proc.

Kad LSDP gresia prarasti ir simpatijas partijai, ir savo socdeminio identiteto likučius, viešai perspėjau LSDP vadovus, kai buvo sprendžiama, eiti į koalicijoje su LVŽS, ar ne. Buvau kategoriškai prieš koaliciją su žaliavalstiečiais, kurie nėra jokie žali ir jokie valstiečiai.

Šiandien jau buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, eilinį kartą keisdamas nuomonę, aimanuoja, esą jis suklydo, todėl laikas baigti šokti polką su Ramūnu Karbauskiu.

Kaip sprendžia šią problemą naujasis LSDP pirmininkas? Gintautas Paluckas suvokia, kad koalicija su R. Karbauskiu yra virvė ant LSDP politinio kaklo, todėl siekia panaikinti koaliciją. Tačiau LSDP frakcija Seime atsakė, kad tam dar ne laikas. Jai geriau tempti gumą kiek įmanoma ilgiau. Juk pasitraukus į opoziciją, kai kam teks prarasti savo neblogai apmokamas vietas Seimo komitetuose.

Frakcija sako, kad dar ne laikas, nes juk nėra lengva atprasti nuo buvimo valdžioje adatos. Todėl LSDP frakcija ir visa partija už tą menamą valdžią moka didžiausią įmanomą kainą – neva iš baimės išnykti opozicijoje. Tačiau ši baimė nėra pagrįsta.

Ar įtikins juos G. Paluckas? Problema tai, kad naujasis partijos vadovas dar neturi politinio svorio ir įtakos. Vienas lauke – ne karys. Deja, jo komanda yra ideologiškai niekinė ir intelektualiai nedarbinga. Ar girdėjote, ar skaitėte nors vieną jo komandos nario pasisakymą, ką jie mano apie LSDP ateitį, politinį identitetą? Apie rūsčią kovą su švogerizmu ir korupcija partijos valdomose parapijose? Apie pasitikėjimo partija atgaivinimo programą? Visiška tyla.

Tiesa, buvo įdarbinta buvusi žurnalistė, kuri pagal visas laukinio liberalizmo normas pasiūlė kenčiantiems nuo politikų ir biurokratų savivalės piliečiams šiukštu nesikreipti į žiniasklaidą, potekstėje išvadindama juos skundikais. Mat jie patys turi drąsiai imtis iniciatyvos kovoti prieš priespaudą.

Buvusi žurnalistė pamiršo, kad regionuose savivaldybes valdo vienas kitas karaliukas ar karalaitė, užčiaupiantis burną vietinei spaudai. Neįtiksi – eik lauk, kur akys mato. Keista, vos žurnalistas tampa politiku, ir žiniasklaida jau verčiama baubu.

Kitaip tariant, LSDP pirmininkas tradiciškai vėl kviečia į pagalbą viešuosius ryšius, siekdamas užtušuoti ideologinę tuštumą ir, galimai, lyderystės neįgalumą.

Manau, kad G. Palucko, kaip tikro partijos lyderio, laikas turėtų ateiti, LSDP pasitraukus į opoziciją. Kaip tik buvimas opozicijoje priverčia bet kokią partiją konsoliduotis apie naują lyderį, vienijant partiją.

Matyt, LSDP frakcijos nariai Seime šito nesuvokia arba tiesiog ignoruoja patį pirmininką. Tai ir G. Palucko problema. Jo komanda dar nepateikė visuomenei rimtos pasitikėjimo partija atgaivinimo programos. Nepateikė kovos su švogerizmu ir korupcija partijos valdomuose savivaldybėse gairių.

LSDP statute vis dar nėra nei žodžio apie kovą su nukrypimu nuo LSDP ideologijos, kaip ir LSDP Etikos ir procedūrų komisijos vaidmenį šiame kontekste. Štai kodėl LSDP Šiaulių skyriaus 70 narių trenkė durimis. Tai – ne prisitaikėlių Druskininkų mero Ričardo Malinausko ir Co išėjimas iš partijos. Šį kartą išėjo jauni žmonės, nenorintys atsisakyti socialdemokratinių idėjų. Bent jau taip skamba jų pareiškimas.

Kol prisistatančios klasikinėmis Lietuvos politinės partijos nesusidraugaus su savo esminėmis ideologijomis, tol eilinis pilietis nesijaus saugus jas už jas balsuodamas. Juk bet kurią akimirką tokia partija ar partijos gali sudaryti ir eilinį kartą sudaro ciniškus sandėrius virš ją rinkusio piliečio galvos. Tai yra kaip tik tai, ką ir padarė LŽVS su TS-LKD.

Lietuvos socialdemokratams belieka kaltinti tik patiems save, nes ši partija, deja, iš bendro konteksto neiškrenta. Taip „Svarbiausias žmogus!“ tampa eiliniu demokratija nusivylusiu emigrantu, ieškančiu prieglobsčio svetur. Deja.

Autorius yra LSDP narys.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: