Skydliaukė – kuo organizmui ji tokia svarbi?

Skydliaukės tikrinimas (© Flickr)

Kuo organizmui iš tiesų tokia svarbi skydliaukė, kad jai sunegalavus žmones apima apatija arba nerimas, daugelis skundžiasi širdimi, moterys – ginekologinėmis ligomis? Anot VU ligoninės Santaros klinikų Endokrinologijos centro vadovės doc. Žydrūnės Visockienės, be skydliaukės hormonų apskritai neįmanoma gyventi – nei vaikas gali normaliai augti ir vystytis, nei suaugęs žmogus funkcionuoti.

Moterys serga dažniau

Šeimos gydytojai neretai žmogaus pervargimo simptomus priskiria skydliaukei ir siunčia pas endokrinologą konsultuotis. Kita vyraujanti nuomonė, kad jei moteris jautri ir emocinga, jos skydliaukė blogai veikia. Neretai moterys endokrinologui skundžiasi: „Kai susijaudinu, man kaklą smaugia!“ Tačiau endokrinologas veikiausiai nepatvirtins skydliaukės funkcijos sutrikimo. „Kad smaugtų, skydliaukė turi būti didžiulė, išvešėjusi. Be to, spaudimas būtų nuolatinis, o ne pasireiškiantis apėmus emocijoms ar patiriant įtampą“, – aiškina Ž. Visockienė. Ar iš tiesų skydliaukės negalavimai turi moterišką veidą? Anot Endokrinologijos centro vadovės, skydliaukės ligomis, net ir tikromis, o ne įsivaizduojamomis, dažniau serga moterys negu vyrai. Įvairių šaltinių duomenimis, skydliaukės veikla moterims sutrinka keturis kartus dažniau negu vyrams.

Dirba ar miega?

Neretai žmogui sunku susivokti, kokia jo skydliaukė – aktyvi ar mieguista, todėl docentė Ž. Visockienė apibūdina, kuo skiriasi hipertireozė nuo hipotireozės. Hipertireozė yra būklė, kai skydliaukė gamina daugiau hormonų, negu jų iš tikrųjų reikia. Dėl to greitėja medžiagų ir energijos apykaita, o tai pasireiškia padažnėjusiu širdies plakimu arba net širdies ritmo sutrikimu, prieširdžių virpėjimu, jis ypač būdingas vyresniems žmonėms. Gali didėti sistolinis, vadinamasis „viršutinis“, kraujo spaudimas, o diastolinis, „apatinis“, sumažėti, todėl kraujospūdžio rodmenų skirtumas paprastai būna didesnis. Žmogus ima daugiau prakaituoti, nes skydliaukės hormonai greitina energijos gamybą, ji yra išspinduliuojama šiluma.

Dėl hipertireozės atsiranda bendras silpnumas, fizinio krūvio netoleravimas, svorio mažėjimas, rankų drebėjimas, padidėjęs jautrumas, nervingumas, sutrinka miegas. „Išvardyti aktyvios skydliaukės požymiai yra labai ryškūs, tačiau kai kada liga vystosi palaipsniui, todėl žmogus tiesiog prisitaiko prie pamažu atsirandančių simptomų ir neišsyk pajunta savijautos skirtumą. Senjorui aktyvi skydliaukė galbūt išsiduos tik širdies ritmo sutrikimais“, – sako gydytoja endokrinologė.

Užtat kai skydliaukės funkcija sulėtėja – atsiranda hipotireozė, viskas vyksta priešingai. Kadangi hormonų gaminama per mažai, viskas organizme rimsta: atsiranda vangumas, mieguistumas, pamažu gali didėti kūno svoris, nes sulėtėja medžiagų apykaita. Prisideda vidurių užkietėjimas, sausėja oda, lūžinėja plaukai, gali atsirasti patinimų. Hipotireozė paprastai vystosi labai palengva, todėl žmonės gali ilgai nepastebėti simptomų.

Ligoninė

Perdėta hormonų baimė

Kaip diagnozuojami skydliaukės sutrikimai? „Visada vertiname skydliaukės funkciją atlikdami skydliaukės hormonų tyrimą. Skydliaukės funkcijos atrankai tiriamas tirotropinis hormonas, TTH – skydliaukę stimuliuojantis hormonas. Jei jis yra normalus, tolesni funkcijos tyrimai netikslingi, jei nenormalus, būtina ištirti periferinį skydliaukės hormoną – laisvąjį tiroksiną. Sutrikusios funkcijos priežasčiai išsiaiškinti atliekami papildomi specifiniai kraujo tyrimai, echoskopija, gali būti skiriami radiologiniai tyrimai ar skydliaukės scintigrafija. Šių ambulatorinėje grandyje atliekamų tyrimų tikslas yra išsiaiškinti ne tik skydliaukės funkciją, bet ir struktūrą“, – aiškina docentė Ž. Visockienė.

Neretai moterys, sergančios hipotireoze ir turinčios visą gyvenimą vartoti hormoną tiroksiną, bando apsieiti be jo arba pripuolamai jį vartoja. „Žmogus be skydliaukės hormonų negali būti sveikas. Jei hormonų trūksta, vadinasi, juos reikia vartoti. Atsižvelgiant į hipotireozės priežastį, gydymo taktika gali šiek tiek skirtis, bet nesiskiria vaistas: visada skiriamas skydliaukės hormonas tiroksinas. Dažnai pacientai išsigąsta: „Hormonas? Aš jo negersiu!“ Tai yra absoliučiai klaidingas požiūris. Kai žmogui kasa neveikia ir jis serga I tipo cukriniu diabetu, niekas nediskutuoja, kad jį reikia gydyti insulinu. Čia situacija analogiška: nėra skydliaukės, nes ji pašalinta ar gamina per mažai hormonų, vadinasi, juos reikia vartoti“, – nepalieka jokio pasirinkimo savigydai gydytoja Ž. Visockienė.

Skydliaukės hormono vartojimo taktika yra tokia: kiekvieną rytą tiroksino tabletę reikia išgerti prieš pusvalandį iki valgio, būtinai užgeriant vandeniu. Po pusės valandos galima pusryčiauti. Jei pacientas elgiasi netvarkingai, hormonas geriamas pavalgius, sutrinka jo pasisavinimas ir gydytojui tampa sunku parinkti tinkamą dozę, todėl gydymo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo paties paciento.

Paciento atsakomybė

Jei hipotireozės priežastis yra lėtinis autoimuninis tiroiditas, gydymas gali būti pradėtas nuo mažos tiroksino dozės. Paskui ji bus didinama, nes skydliaukės funkcija silpsta pamažu. Žmonės ima piktintis, kad hormono reikia vis daugiau. „Jei pacientas žinotų, kad gerą ligos kontrolę atspindi pasiektas tikslinis TTH kiekis, galėtų pats įvertinti, ar skiriama hormono dozė yra adekvati. Skydliaukės hormono tiroksino svarbą įrodo ir tai, jog visi naujagimiai Lietuvoje tiriami dėl įgimtos hipotireozės. Jei vaikutis gimė be skydliaukės ir jam iškart nebus paskirtas tiroksinas, jis nei vystysis, nei augs normaliai“, – docentė Ž. Visockienė perspėja, kad labai svarbu laikytis rekomenduoto gydymo, todėl pacientas turi bendradarbiauti su gydytoju. Skydliaukės hormonų poreikis gali siekti iki 2,1 mikrogramo tiroksino vienam kilogramui kūno masės. Jei moteris sveria apie 60 kilogramų, jai gali būti skirta 125–130 mikrogramų tiroksino, bet ši dozė pasiekiama pamažu – iš pradžių gali pakakti 25, vėliau 50 ar 75 mikrogramų. Būtina atsiminti, kad dalies skydliaukės hormono aktyvumo netenkama, kai jis geriamas netvarkingai. Pasitaiko ir atsparumo hormono poveikiui – tada dozė irgi didinama.

Neperlenkti lazdos su jodu

Jau senokai šalies rinkoje esanti joduotoji druska yra patikimas šaltinis apsirūpinti jodu, todėl teigti, kad normaliai besimaitinantys gyventojai patiria jodo deficitą, tikrai negalima. Ir specialių rekomendacijų, kaip maitintis saugant skydliaukę, taip pat nėra ko laukti. Tik­rai neįmanoma suvalgyti tiek jūrų dumblių ar kitų jūrų gėrybių, kad pakenktume ar pagelbėtume skydliaukei. Vis dėlto gydytoja endokrinologė Ž. Visockienė pabrėžia, kad kartais jodas, kurio yra maiste ir kai kuriuose vaistuose, gali skatinti skydliaukės funkcijos sutrikimus. Tai pasakytina ir apie kordaroną, kuriuo gydomas širdies ritmo sutrikimas. Jei kardiologas skiria vaistą kordaroną, kuriame daug jodo, pacientas turi žinoti, kad jam privalu reguliariai tirtis skydliaukės funkciją. Tik taip galima pastebėti, reaguoja ar nereaguoja skydliaukė į gaunamą jodą. Jodas gali ir aktyvinti skydliaukės veiklą, ir ją sumažinti.

Joduota druska

Kartais žmonės nuo neva smaugiančios skydliaukės sugalvoja pavartoti jodo papildų ar tepti jodu kaklą. Jodas susigeria. Kadangi jis yra pagrindinis substratas skydliaukės hormonų sintezei, gali suaktyvinti skydliaukės veiklą. Kai minimalių pakitimų skyd­liaukėje yra ir prieš pradedant vartoti jodą, galima paskatinti ir skydliaukės funkcijos sumažėjimą. Aiškindama jodo papildų įtaką, docentė remiasi JAV gyventojų duomenimis. Amerikiečiai vartoja labai daug maisto papildų. Tyrimai įrodė, kad žmonės, ilgai vartoję jodo papildus, vėliau dažniau sirgo skydliaukės funkcijos nepakankamumu negu tie, kurie tokių papildų nevartojo. „Tam tikrais gyvenimo etapais – nėštumo laikotarpiu ar paauglystėje – jodo poreikis padidėja, tada jo skiriama papildomai. Visais kitais atvejais, kai jodo papildai vartojami be jokios aiškios priežasties, galima organizmui padaryti daugiau žalos negu naudos“, – perspėja Endokrinologijos centro vadovė.

Jūra neišgydys

Sveikai skydliaukei tikrai joks sezonas neturi įtakos. Vasarą sunkiau tiems pacientams, kurių skydliaukė aktyvi, nes organizmas ir taip gamina daug hormonų, generuoja daug šilumos, o dar karšta. Nėščios ar maitinančios moterys, kurios patiria santykinį jodo deficitą, paaugliai ar žmonės, gyvenantys endeminėje jodo deficito zonoje, vasarą prie jūros prisikvėpuoja jodo ir gali pasijusti geriau. Deja, docentė Ž. Visockienė priversta nuvilti pernelyg didelių lūkesčių dėl jūros naudos turinčius pacientus. Jei žmogus serga skydliaukės liga, jūra neišgydys ir jokiu būdu prie jos semiantis gerų emocijų negalima nutraukti paskirtų vaistų vartojimo. Kitaip negu anksčiau, endokrinologai sergant hipertireoze pataria vengti saulės, nes dėl medikamentų vartojimo galima fotosensibilizacija – atsiranda odos pakitimų. Kai skydliaukė veikia aktyviai, dėl vasaros atostogų režimo būtina pasitarti su gydytoju.

Šeimininkė

Taip pat skaitykite:

Populiariausios naujienos

Susijusios naujienos