Socialdemokratų ir „valstiečių“ pykčiai: pamažu kvimpa priešlaikiniais rinkimais?

Valdančiosios koalicijos pasitarimas (© Edvard Blaževič | Alfa.lt)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų bei socialdemokratų vadovybės jau kurį laiką tarpusavyje nesutaria bemaž visais svarbiausiais politiniais klausimais. Socdemų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas šią savaitę, po to, kai „valstiečiai“ su konservatoriais be socialdemokratų palaikymo Seime priėmė vadinamąją urėdijų reformą, teigė, kad formalus valdančiosios koalicijos egzistavimas neturi prasmės, o Sauliaus Skvernelio Vyriausybė veikia mažumos sąlygomis.

Socialdemokratų lyderio pareiškimą išprovokavo tai, kad LVŽS ir konservatorių vadovai antradienį sutarė, jog parems urėdijų pertvarką mainais į valdžios pažadą grąžinti šildymo lengvatą. Visgi galutinį sprendimą dėl socialdemokratų likimo valdančiojoje daugumoje su „valstiečiais“ G. Paluckas žada priimti rudenį, kai bus svarstomas kitų metų biudžetas ir mokesčių sistemos pakeitimai, tačiau jau dabartiniai nesutarimai dėl urėdijų reformos signalizuoja, kad socdemų ateitis su „valstiečiais“ gali būti nesusijusi.

Politologas Algis Krupavičius portalui Alfa.lt teigė, kad jei socialdemokratai ir „valstiečiai“ tarpusavyje nesusikalba dėl urėdijų, tai vargu ar jie ras sutarimą rudenį ir dėl valstybės biudžeto bei premjero Sauliaus Skvernelio žadamos mokesčių pertvarkos.

„Jei socialdemokratai neras bendros kalbos su „valstiečiais“, jiems gali nelikti jokios išeities. Visiškai akivaizdu, kad nors pasitraukimas sukeltų problemų, tačiau dabartiniai nekalbadieniai niekur taip pat neveda. Valdančioji dauguma sudaroma dėl kokių nors bendrų tikslų ir sprendimų, tad jei socdemams iš tikro atrodo, kad ji nefunkcionali, ją gali tekti nutraukti“, – sakė pašnekovas.

Tačiau „valstiečių“ ir socialdemokratų skyrybos nebūtinai įstumtų valstybę į jau dvi kadencijas iš eilės nematytą politinę krizę – galimi bent keli tolesni valdančiųjų raidos scenarijai.

Pirmas scenarijus – mažumos Vyriausybė

Socialdemokratams palikti valdančiąją daugumą nebūtų itin skausminga. Pirmiausia bent jau partijos lyderis G. Paluckas atvirai signalizuoja, kad „valstiečiai“ neatsižvelgia į socdemų interesus Seime.

Antra, šioje Seime kadencijoje rimtų reputacijos smūgių patyrė tiek tokie socialdemokratų senbuviai kaip Mindaugas Bastys ir Artūras Skardžius, kurių pirmajam mestas šešėlis dėl valstybės išdavimo, o antrajam dėl supainiotų interesų, tiek ilgalaikės socialdemokratų tvirtovės – „Lietuvos geležinkeliai“ bei urėdijų sistema.


Trečia, socialdemokratų pozicijos Vyriausybėje nėra stiprios – jie kontroliuoja vidaus politikos ginčams mažai aktualią Užsienio reikalų ministeriją, Teisingumo ministeriją, kurios ministrei priekaištų negali pats G. Paluckas, ir Ūkio ministeriją, kurios ministru yra G. Paluckui partijos vadovo rinkimus pralaimėjęs Mindaugas Sinkevičius.

Tad pasitraukimas iš valdančiosios daugumos socialdemokratams nebūtų itin skausmingas, kadangi jie ir šiuo metu iš buvimo joje mažai išlošia. Kita vertus, siekdami šio tikslo, socdemai turi atrasti tam palankų momentą, kad nebūtų apkaltinti įsižeidimu ir susireikšminimu. Rudenį, svarstant mokestinius pakeitimus ir kitų metų biudžetą, gali atsirasti gera proga pasipiktinti tikru ar tariamu „valstiečių“ siūlomų reformų socialiniu nejautrumu.

Vargu ar mažumos Vyriausybė būtų itin nenaudinga ir „valstiečiams“. Būdami Seimo mažuma jie galėtų ieškoti naujų politinių sąjungininkų ir nebepriklausyti tik nuo socialdemokratų malonės. Opozicinės konservatorių partijos lyderis jau rodė, kad gali paremti S. Skvernelio siūlomas reformas, o panašia sąjungininke mainais už, pavyzdžiui, vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose liberalizavimą, galėtų tapti ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Tuo metu, politologo A. Krupavičiaus manymu, S. Skvernelio mažumos Vyriausybės scenarijus visgi nežadėtų nieko gero. Visų pirma tai reikštų bet kokių didesnių pertvarkų ir reformų įšaldymą, kadangi ministrų kabinetui reikėtų iš naujo susiderėti dėl kiekvieno svarbesnio politinio dokumento.

„Dabar labiausiai tikėtinas scenarijus, pasitraukus socialdemokratams, – mažumos Vyriausybės, tačiau su tuo yra viena esminė problema. Tokia Vyriausybė negalėtų priimti jokių ilgalaikių ir prieštaravimus keliančių sprendimų, nes jie būtų visiškai priklausomi nuo opozicijos geros valios ir darbotvarkės diktavimo. Mažumos Vyriausybė reikštų nominalios, o ne realios valdžios egzistavimą“, – kalbėjo politologas.

Antras scenarijus – Skvernelis plius Landsbergis minus Karbauskis

Socialdemokratams pasitraukus iš valdančiosios daugumos subyrėti gali ir patys „valstiečiai“. Nuolatinė sąjungininkų paieškos būtinybė skatintų išcentrines tendencijas pačioje „valstiečių“ parlamento frakcijoje, kurios didžioji dalis narių nėra partijos nariai ir kurių lojalumas yra užtikrinamas Ramūno Karbauskio gebėjimu užtikrinti frakcijos dominavimą Seime.

Tačiau jei „valstiečių“ populiarumas dėl nesugebėjimo tesėti pažadų rinkėjams ims smukti, daugeliui šios frakcijos narių taps akivaizdu, kad jų laukia 2006–2008 m.valdžiusios socialdemokrato Gedimino Kirkilo mažumos Vyriausybės likimas. Tokiu atveju galima būtų svarstyti apie naujos valdančiosios daugumos suformavimą, kurią galėtų sudaryti Gabrieliaus Landsbergio konservatoriai, Gintauto Palucko socialdemokratai ir R. Karbauskį metęs S. Skvernelis su savo šalininkų „valstiečių“ gretose būriu.


Tokį scenarijų mažai tikėtiną daro tai, kad jo išsipildymo atveju valdančioji dauguma būtų taip pat nevieninga ir veikiausiai nesutartų dėl jokių svarbesnių reformų. Politologo A. Krupavičiaus manymu, politinių jėgų buvimas valdžioje nieko nedarant niekaip nepadėtų joms prieš 2020-ųjų Seimo rinkimus. Tad tikėtinas scenarijus yra rengti pirmalaikius Seimo rinkimus.

„Įprastai mažumos Vyriausybės nebūna ilgaamžės, o šįkart iki kitų Seimo rinkimų vis dar yra apie treji metai, tad vargu ar taip sudaryta valdžia galėtų tiek laiko išsilaikyti. Tada greičiausiai reikėtų laukti kokio nors vaivorykštės scenarijaus arba dar viena galimybė – gali būti pasiryžta eiti į priešlaikinius rinkimus“, – teigė pašnekovas.

Trečias scenarijus – pirmalaikiai rinkimai

Konstitucijos 58 straipsnis teigia, kad pirmalaikius rinkimus gali 3/5 balsų paskelbti pats Seimas arba tai gali padaryti prezidentė Vyriausybės siūlymu, jei Seimas pastarajai pareiškė nepasitikėjimą. Prezidentas taip pat gali skelbti tokius rinkimus, jei Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl Vyriausybės programos arba dusyk iš eilės per 60 dienų jai nepritarė, tačiau tai šiuo metu nėra aktualu.

Pirmalaikių rinkimų paskelbimo tikėtinumas priklauso nuo to, kokiose pozicijose tuo metu bus pagrindinės Seimo politinės jėgos. Valstiečių ir žaliųjų sąjungai priešlaikiniai rinkimai greičiausiai būtų nenaudingi, nes vargu ar jų metu jie sugebėtų dar sykį laimėti apie 60 parlamentarų mandatų. Kol kas „valstiečiai“ iš esmės neįvykdė jokių rimtesnių savo elektorato materialinę padėtį gerinančių reformų, tačiau kartu sulaukė daug kritikos dėl pokyčių paviršutiniškumo ir draudimais grįstos politikos.


Tai nereiškia, kad LVŽS negalėtų darsyk laimėti rinkimų, tačiau jų rezultatas, ko gero, būtų prastesnis. „Valstiečiams“ padėti galėtų nebent tai, jei jiems pavyktų pakartoti Rolando Pakso legendą ir parodyti rinkėjams, kad tradicinės politinės jėgos tikrai ar tariamai siekė su jomis susidoroti bei bet kuria kaina pašalinti iš valdžios.

Tuo metu socialdemokratams pirmalaikiai rinkimai gali būti naudingi vien dėl to, kad tai padėtų naujam partijos pirmininkui G. Paluckui laimėti Seimo nario kėdę ir senuosius jam nelojalius socialdemokratus pakeisti naujais savo aplinkos žmonėmis. Iš kitos pusės ankstesnis lyderis A. Butkevičius gali tikėtis, kad nesėkmingų rinkimų atveju G. Palucką pavyktų priversti apleisti neseniai laimėtą partijos vadovo kėdę.

Konservatoriai pirmalaikių rinkimų atveju veikiausiai nepraloštų, nes rinkėjams būtų sunku kaltinti opozicijoje buvusią partiją už valdančiosios daugumos nesugebėjimą susikalbėti tarpusavyje. Be to, nauji rinkimai suteiktų konservatoriams pretekstą vėl dalyvauti formuojant valdžią, ką po praėjusių metų G. Landsbergio ir R. Karbauskio tarpusavio demaršų gali būti sunku padaryti esant dabartinei Seimo sudėčiai.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite:

Populiariausios naujienos

Susijusios naujienos