VRK sostų karai: kovoje dėl vietos po saule ir pinigų dalybose – keisti politiniai žaidimai

Svaidymasis žaibais Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) nesibaigė net ir baigiantis ilgamečio jos vadovo Zenono Vaigausko erai šioje institucijoje. Nors VRK vairą jau perėmė buvusi Z. Vaigausko pavaduotoja Laura Matjošaitytė, ne visi (jau buvę) VRK nariai nori susitaikyti su tuo, kaip viskas vyko prie Vaigausko.

Kaip rodo naujienų portalo Alfa.lt surinkta informacija, jei ne interesų kovos ir netgi galimai nešvarūs žaidimai, primenantys „Sostų karų“ scenarijų, galbūt šiandien VRK diriguotų ne jau minėtoji L. Matjošaitytė.

Vidinės problemos

Naujienų portalas Alfa.lt jau rašė apie tai, kad VRK po praėjusių metų Seimo rinkimų sulaukė kritikos lavinos dėl neveikiančių IT sistemų, dėl ko Z. Vaigausko pusėn atskriejo raginimų atsistatydinti ir taip užbaigti savo 23 metų erą VRK vadovo poste.

Era po amžinojo Vaigausko: kokias išvadas padarė VRK ir užsitęsęs skandalų šleifas

reklama

Atsakydama į Alfa.lt paklausimą VRK prasitarė, kad dėl kilusių problemų per pastaruosius Seimo rinkimus galima iš dalies kaltinti ir „vidines problemas“, o tiksliau – vieną jau buvusį VRK narį Joną Udrį. Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad buvęs VRK viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas J. Udris pradėjo dirbti vienos iš konkurso dalyvių (ūkio subjektų grupės, susidedančios iš UAB „Algoritmų sistemos“ ir „Scytl Secure Electronic Voting“, – aut. past.) atstovu.

Rengiant viešųjų pirkimų (tiek nutraukto, tiek įvykusio) dokumentus, jis dalyvavo tame procese, buvo nagrinėtas Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje, kuri nenustatė, kad VRK Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

„Tačiau tenka pastebėti tai, kad VRK narys visgi rūpinosi vienos iš teikti paslaugas pretenduojančios organizacijos interesais ir sukėlė pasekmes. Dėl pirmojo viešojo pirkimo nutraukimo, antrojo pirkimo metu teikiamų skundų ir įvykusių teisminių procesų buvo užvilkintos pirkimų procedūros, sutarčių pasirašymas, taip sutrumpintas paslaugų suteikimui skirtas laikotarpis“, – buvo rašoma VRK atsakyme.

Keista priešistorė

Po minėtos Alfa.lt publikacijos su žurnalistu susisiekęs pats J. Udris pateikė savo komentarą dėl šio VRK atsakymo, skirto naujienų portalui. Visgi įdomybės prasidėjo dar tuomet, kai naujienų portalas, gavęs atsakymus iš VRK, paklausė, kas juos parengė. Pirmą kartą buvo gautas patvirtinimas, kad Alfa.lt laiškas gautas ir bus pateiktas atsakymas, tačiau jokio atsakymo nesulaukta.

Po kelių dienų, antrą kartą paklausus, kas parengė VRK atsakymus, pagaliau buvo gautas VRK atsakymas, kad „atsakymai į Jūsų pateiktus klausimus buvo suderinti su tuometiniu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Zenonu Vaigausku“.

Kyla klausimas, kodėl į tokį elementarų klausimą, kai atsiunčiamas oficialus paklausimas, atsakymo negalima pateikti iškart, o ir norint jį gauti tenka kone išsireikalauti. Dar daugiau klaustukų sukėlė tai, kad J. Udris VRK taip pat pasiteiravo, kas parengė atsakymus ir ar būtų galima gauti oficialaus atsakymo kopiją, kadangi jis pats yra minimas atsakyme.

Tačiau pats J. Udris jokio oficialaus atsakymo taip pat nesulaukė. Vėlgi kyla klausimas, kodėl VRK pradėjo žaisti tokius keistus žaidimus ir slapukauti. O pasirodo, kad visoje šioje istorijoje galima įžvelgti ir interesų kovų bei asmeniškumų.

Situacija paaštrėjo po Seimo rinkimų

Santykiai tarp J. Udrio ir Z. Vaigausko ėmė braškėti dar vykdant Alfa.lt aprašytus VRK IT sistemos viešuosius pirkimus. Tačiau į konfliktą žibalo buvo įpilta po Seimo rinkimų, kai dėl įvairių įvykusių nesklandumų Z. Vaigauskui imtos rodyti išėjimo durys.

reklama

Tuomet tapo aišku, kad ilgamečio VRK vadovo era eina į pabaigą ir kažkam teks perimti jo pareigas. „Ėjo kalba, kas atsakingas, ir prasidėjo kalbos, kad galbūt čia reikia Vaigauskui atsistatydinti. Tuo metu, kada prasideda tos šnekos apie Vaigausko atsistatydinimą, aš gaunu iš VTEK, kad mano vardu yra surašytas anoniminis skundas. <...> Buvo tas pats skundas, tik vienas surašytas prezidentūrai, kitas VTEK: į prezidentūrą buvo toks labiau literatūrinis, į VTEK – formalus. Bet jie yra akivaizdžiai surašyti to paties žmogaus“, – Alfa.lt pasakojo J. Udris.

Koks to tikslas? „Aš žmogaus (kuris parašė skundą – aut. past) neįtariu, bet interesus jaučiu. Interesas labai paprastas, kad tuo metu, jeigu ėjo kalba apie Vaigausko atsistatydinimą, kažkam būtų reikėję eiti pareigas vietoj jo. Ir tuo metu aš buvau vienas iš galimų kandidatų eiti pareigas. Tai jeigu tuo metu yra iškelta mano byla VTEK, aš iš karto esu eliminuojamas iš tų kandidatų“, – savo svarstymus dėstė jau buvęs VRK narys.

Nors Valstybinė tarnybinės etikos komisija (VTEK) gruodžio 22 dieną surengė posėdį ir vienbalsiai nusprendė, kad J. Udris jokio įstatymo nepažeidė, naujojo VRK vadovo rinkimų traukinys praktiškai jau buvo nuvažiavęs. „Tai aš manau, kad šitoj vietoj, kas tą skundą būtų surašęs, ten to skundo tikslas būtent buvo man neleisti užimti VRK pirmininko pozicijos“, – pabrėžė J. Udris.

Taigi, nors Z. Vaigauskas dar buvo VRK vadovo poste, vienas iš galimų kandidatų jį pakeisti buvo eliminuotas. Nors ir nėra aišku, kas yra skundo autorius, negalima atmesti, jog tai galėjo būti kitas pretendentas į šiltą VRK pirmininko kėdę.

Susikirto dėl dotacijų

Ryškus potėpis Z. Vaigausko karjeroje padarytas ir pačioje jo karjeros VRK pabaigoje, kai po įvykusių Seimo rinkimų buvo skirstomos valstybinės dotacijos politinėms partijoms.

Ankstesnė praktika rodo, kad dotacijos partijoms paskiriamos remiantis ankstesnių rinkimų rezultatais: 2012 metais skiriamos dotacijos pagal 2008 metų Seimo rinkimų rezultatus, 2008 metais – pagal 2004 metų rinkimų rezultatus ir t. t.

Pagal ankstesnę tendenciją, 2016 metais dotacijos partijoms turėjo būtų skirstomos ne pagal tų, o pagal 2012 metų Seimo rinkimų rezultatus. Būtent tokį variantą palaikė didžioji dalis VRK, tačiau tam aršiai pasipriešino ne kas kitas, o Z. Vaigauskas, kuris tuomet negailėjo aštrių replikų su jo nuomone nesutikusiai VRK komisijai.

„Teisiškai atsirado prielaidos balsuoti dėl dotacijos spalio 5–6 dieną, tada turėjome visas teisines prielaidas skirstyti tuos pinigus. <...> Iš principo šiais metais teisiškai niekas nepasikeitė. Išskyrus vieną tokią neesminę teisinę aplinkybę, kad negalėjom skirstyti (dotacijų – aut. past.) vasarą. Dabar dėl formalios aplinkybės, kad mums reikėjo sulaukti Teisingumo ministerijos rašto dėl politinių partijų atitikimo įstatymams, gavom raštą spalio 5 dieną berods ir tada galėjome skirstyti dotacijas. Bet buvo iš pirmininko pusės spaudimas laukti ilgiau, kad skirstom jau po Seimo rinkimų naujai išrinktam Seimui“, – pasakojo J. Udris.

2016 metų lapkričio 9 dieną įvyko VRK posėdis, kurio metu buvo balsuojama dėl minėtų dotacijų paskirstymo. Z. Vaigauskas per posėdį teigė, kad kai kurie komisijos nariai, nesutikdami su jo nuomone, tokiu būdu nepaiso rinkėjų valios ir atstovauja kai kurių partijų interesams ir priima savanaudiškus sprendimus. Visgi, pareikalautas pagrįsti savo žodžius, Z. Vaigauskas posėdžio metu to nepadarė.

reklama

„Mes iš principo siūlėm kompromisinį variantą, t. y. dotacijas dalinti. Aš tuo metu palaikiau Arno Neverausko, „darbiečio“, siūlymą skelti dotaciją: keturi mėnesiai skaičiuojam pagal 2012 metų rezultatus ir du mėnesius galim skaičiuoti pagal naujus rezultatus. Visiems iš principo tiko, išskyrus Vaigauską. <...> Prasidėjo didelis spaudimas iš Vaigausko pusės, kad čia ne, negalima šitaip, arba taip, arba taip. Jeigu taip arba taip, tuomet pasirinkom tą variantą, kuris mums labiau tiko pagal tai, kas buvo siūloma“, – aiškino J. Udris.

Liudijo ne VRK pusėje

Nubalsavus skirstyti dotacijas pagal 2012 metų Seimo rinkimų rezultatus, Z. Vaigauskas buvo itin nepatenkintas, o vėliau, kai Liberalų sąjūdžio ir „valstiečių“ partijos tokį VRK sprendimą apskundė teismui, nes galimai dotacijos buvo paskirstytos netinkamai, buvęs VRK pirmininkas liudijo ne VRK, o partijų pusėje.

VRK dauguma savo balsavimą grindė tuo, jog naujai išrinktas parlamentas tuo metu dar nebuvo įgijęs savo įgaliojimų, todėl dotacijos turi būti skirstomos pagal 2012 metų rezultatus.

Nieko keisto, kad šis VRK sprendimas nepatiko Liberalų sąjūdžiui ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), kadangi minėtos partijos prarado galimybę gausiau papildyti partijų biudžetus: „valstiečiai“ negavo 440 tūkst. eurų, liberalai – 66 tūkst. eurų.

Teismas tuomet pripažino, kad dotacijos visgi turėjo būti „skeliamos“, t. y. būtent tokį sprendimą siūlė VRK, tačiau Z. Vaigauskas tam aktyviai priešinosi. Buvęs VRK pirmininkas tvirtino, jog toks sprendimas prieštarauja rinkėjų valiai, o kadangi jis pateikė atskirą nuomonę, jam teko liudyti ne kaip VRK atstovui.

„Lapkričio pradžioje skirstėme, bet didžioji dauguma komisijos narių nubalsavo, kad būtų skirstoma pagal 2012 metų rinkimų rezultatus. Komisiją labai spaudė „darbiečiai“ ir Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai). Šie sakė, kad jų teisėti lūkesčiai gali būti pažeisti, nes jie tikėjosi gauti dotaciją. Pradžioje komisija buvo nutarusi vienaip, bet vėliau kelių narių nuomonės pakito ir dauguma nutarė balsuoti už tai, kad dotacijos būtų skirstomos pagal 2012 metų rezultatus“, – „Lietuvos žinioms“ tuomet pasakojo Z. Vaigauskas.

Visgi teismas buvo VRK daugumos pusėje, kuri savo sprendimą grindė politinių partijų įstatymu. „O toliau byloj teismo sprendime parašyta, kad, teismo nuomone, mes turėjom skelt dotaciją, bet pagal įstatymą to daryt negalim, dėl to šitą įstatymo spragą gali ištaisyti tik Konstitucinis Teismas ir už tai pas jį pasikreipta. Kitaip tariant, mūsų pasiūlymą teismas iš principo, kurį mes svarstėm, bet nebalsavom dėl jo, teismas būtent tokiu keliu nuėjo sakydamas, kad tą pusmetį, kai vyksta Seimo rinkimai, dotaciją reikia skaidyti“, – detalizavo J. Udris.

Sulaukė keršto?

Naujienų portalas Alfa.lt primena, kad trečiadienį J. Udris kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo etikos ir procedūrų komisiją su prašymu įvertinti Seimo nario Povilo Urbšio elgesį. J. Udrio teigimu, minėto Seimo nario vieši pasisakymai neatitinka tikrovės ir padarė žalos dalykinei reputacijai bei karjeros galimybėms.

reklama

Pasak J. Udrio, šis Seimo nario buvo viešai apkaltintas, kad darė poveikį jau buvusiam VRK pirmininkui Z. Vaigauskui. Kyla klausimų, ar tai nebuvo „valstiečių“ frakcijai priklausančio Seimo nario kerštas už balsavimą dėl dotacijų politinėms partijoms, kuris buvo nepalankus LVŽS.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P. Urbšys birželio 22 dieną, pristatydamas komiteto išvadą dėl Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ projekto, teigė: „Dar norėčiau supažindinti su komiteto nuomone dėl Teisininkų draugijos siūlomo kandidato gerbiamo J. Udrio, nes iškilo faktų, susijusių su jo darbu privačioje įmonėje, kuri dalyvavo konkurse dėl VRK informacijų sistemos plėtros ir jos informacijos tvarkymo paslaugų pirkimo.

<...> mano duomenimis, jis asmeniškai darė įtaką Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui, kad vis dėlto būtų organizuotas antras konkursas, neva dalyvavimas vieno dalyvio neleistų pasirinkti pigiausios paslaugos. Bet galutinis rezultatas – kai buvo organizuojamas antras konkursas, tai ten buvo tik du dalyviai: vienas dalyvis – tas pirmasis, o kitas dalyvis – būtent tos įmonės, kurios konsultantu buvo VRK narys.“

J. Udrio nuomone, ši išsakyta faktais nepagrįsta nuomonė tapo iš esmės pagrindiniu argumentu Seimui neskirti jo VRK nariu.

VRK užkulisių tęsinio laukite kitame Alfa.lt straipsnyje