Žvalgybos naujienose – britų gėda dėl Kremliaus siunčiamų žudikų

MI6 štabas (© SCANPIX)

Skaitytojų dėmesiui – svarbiausių savaitės žvalgybos naujienų apžvalga.

Britų panosėje – Kremliaus žudomi žmonės?

JAV leidinys „BuzzFeed News“ po dvejus metus trukusio žurnalistinio tyrimo paskelbė didelį ir išsamų straipsnį apie tai, kaip Rusijos slaptųjų tarnybų agentai nebaudžiami siautėja Didžiojoje Britanijoje, žudydami Kremliaus priešininkus.

Žurnalistų teigimu, JAV žvalgybos agentūros sieja Rusiją su mažiausiai 14 paslaptingų mirčių, į kurias jų dėmesį, kreipdamasi papildomos informacijos, atkreipė Didžiosios Britanijos Slaptoji žvalgybos tarnyba (MI6). Tuo pačiu metu, kai padėtį aiškinosi žvalgai, britų teisėsauga kiekvienu atveju iš pažiūros dariusi viską, kad užglaistytų bet kokius įtarimus dėl galimai įvykdytų nusikaltimų ir kuo greičiau nutrauktų tyrimus.


Tarp įtarimų britų ir amerikiečių žvalgyboms sukėlusių žūčių – tokie atvejai, kaip savo prabangių namų vonioje neva nusižudęs buvęs įtakingas rusų oligarchas Borisas Berezovskis, netoli savo namų Londono priemiestyje be smurto žymių rastas rusų verslininkas bei paslapčių viešintojas Aleksandras Perepiličnas ir nesėkmių gyvenimo pabaigoje užgriūtas britų nekilnojamojo turto magnatas, B. Berezovskio patikėtinis Scotas Youngas, kaip teigiama, 2014-ųjų gruodį iššokęs pro siaurai atsidarantį buto langą tiesiai ant metalinės tvoros smaigų.

Būtent S. Youngo mirties aplinkybės paskatino „BuzzFeed“ atidžiau pažvelgti į galimas Didžiosios Britanijos vadovų pastangas kištis į teisėsaugos darbą, siekiant užgniaužti rimtu skandalu grasinančias bylas. Verslininkas, neseniai mįslingomis aplinkybėmis praradęs didelę investiciją Rusijoje, tapo jau devintu mirusiu asmeniu iš vadinamojo „Berezovskio rato“, kuriam Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo neoficialiai paskelbęs karą dėl atsisakymo paklusti valstybės užvaldymui. Vien per ketverius metus iki tariamos S. Youngo savižudybės „nusižudė“ dar trys jo draugai ir verslo partneriai.

Tačiau britų policijos pareigūnai, 2014-ųjų gruodį po iškvietimo atvykę į S. Youngo butą, net nesivargino paimti piršto antspaudų ar savo iniciatyva peržiūrėti netoliese įrengtų vaizdo kamerų įrašų – „nepatogaus žmogaus“ mirtis buvo nurašyta savižudybei, remiantis daugiausiai jo priklausomybėmis, nestabilia psichine būkle bei vienu priešmirtiniu skambučiu buvusiai draugei (tačiau ne dukterims, kurioms jis skundėsi bijąs, kad su juo bus susidorota).

Theresa May

Aštri kritika „BuzzFeed“ tekste tenka dabartinei Didžiosios Britanijos premjerei Theresai May, kuri ne vien, būdama vidaus reikalų sekretore, inicijavo didelius teisėsaugos išlaidų apkarpymus, bet ir yra oficialiame rašte pripažinusi, kad „tarptautiniai santykiai“ yra vienas iš motyvų susilaikyti nuo kruopštesnio Kremliaus kritiko Aleksandro Litvinenkos, Rusijos agentų visuotinai pavojingu būdu nunuodyto Londono centre, žūties tyrimo. Maža to, Th. May vyriausybė neseniai įslaptinusi dalį A. Perepilično bylos medžiagos, cituodama „nacionalinio saugumo“ interesus.

„BuzzFeed“ kalbinti neįvardyti esami ir buvę Didžiosios Britanijos ir JAV žvalgybų pareigūnai patvirtino, kad Londonas baiminasi gadintis santykius su Maskva ir netekti milijardų svarų sterlingų, vis dar keliaujančių iš plėšiamos Rusijos į britų bankus. Ėmus griežtai kovoti su Rusijos agentais, esą galėtų kilti rimtesnė konfrontaciją, kuriai Didžioji Britanija nesanti pasirengusi.


Tuo metu JAV žvalgybos pareigūnai, susidūrę su Rusijos bandymais paveikti 2016 metų prezidento rinkimus, turi pagrindo baimintis, kad britų nuolaidžiavimas rusų žudikams gali paskatinti Kremlių dar įžūliau veikti ir kitapus Atlanto.

Neefektyvus kibernetinis karas prieš teroristus

JAV kibernetiniai pajėgumai pastaraisiais metais stiprėjo, tačiau šalis vis dar yra iš esmės bėjėgė suduoti rimtų smūgių teroristų organizacijoms, nuo kurių šios negalėtų greitai atsigauti, savaitės pradžioje rašė „The New York Times“.

Daugiausiai nusivylimų iki šiol atnešė kova kibernetinėje erdvėje su „Islamo valstybe“ (IS), oficialiai suintensyvinta 2016-ųjų balandį, kai tokį nurodymą gavo Kibernetinė vadavietė („Cyber Command“). Ekstremistinė organizacija aktyviai naudojasi internetu slaptai komunikacijai ir naujų narių verbavimui, tačiau skaitmeniniu būdu nekontroliuoja didelių infrastruktūros objektų, kuriuos, kaip jau yra įrodžiusios Irane ir net Šiaurės Korėjoje, gali pasiekti JAV kibernetinės pajėgos.

JAV kibernetiniai pajėgumai auga, tačiau neutralizuoti ekstremistus tinkle – vis dar labai sudėtinga

Amerikiečiai netruko įsitikinti, kad jų išplėtoti kibernetinės karybos instrumentai prastai veikia, susidūrus su decentralizuotu ir itin mobiliu nevalstybiniu veikėju. Kai praėjusių metų pabaigoje JAV pamėgino perimti IS interneto svetainių administratorių paskyras ir sunaikinti sukauptus vaizdo įrašų archyvus, ekstremistai labai greitai perkėlė veiklą į kitus serverius, greičiausiai pasinaudoję „debesyse“ sukauptomis šifruotomis atsarginėmis kopijomis.

Kita rimta problema – nemokamų ar labai pigių, bet tuo pačiu labai efektyvių šifravimo priemonių paplitimas. Gerai žinoma, kad teroristai plačiai naudojasi internetinių pokalbių programa „Telegram“, sukurta iš Rusijos pasitraukusių brolių Nikolajaus ir Pavelo Durovų. Privatumo užtikrinimo sistema, bent iš dalies kurta siekiant apsisaugoti nuo Kremliaus šnipų, kaip manoma, yra tapusi neįveikiama kliūtimi ir JAV žvalgybos tarnyboms.

Neatsitiktinai premjerė Th. May po neseniai surengto teroro išpuolio ant Londono tilto užsiminė, kad „didžiosios bendrovės, teikiančios internetines paslaugas“, turėtų prisidėti prie kovos su teroristais. Panašių užuominų baigiantis šiai savaitei pažėrė ir Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as.

Tačiau kibernetinio saugumo ekspertai aršiai kritikuoja net užuominas apie galimybę, kad Vakarų valstybės reikalautų iš interneto paslaugų tiekėjų kurti atsarginę prieigą (angl. „backdoor“) prie populiarių programų vartotojų duomenų. Programiniame kode palikti pažeidumai esą lengvai gali išnaudojami užsienio valstybių, nusikaltėlių – ir tų pačių teroristų.

Šnipinėjimo ateitis – dirbtinis intelektas

Vienas iš JAV žvalgybos vadovų pareiškė, kad ateityje didelė dalis žvalgybinių operacijų turėtų būti automatizuota ar perduota dirbtiniam intelektui (AI).

„Mano pasiųsti darbuotojai didelę laiko dalį praleidžia tamsiame kambaryje, žiūrėdami į televizijos monitorius, ir taip atlieka esminį nacionalinio saugumo darbą, – žurnalistams sakė JAV Nacionalinės geoerdvinės žvalgybos agentūros („National Geospatial-Intelligence Agency“, NGA) direktorius Robertas Cardillo. – Varge, tai taip neefektyvu.“

JAV Nacionalinės geoerdvinės žvalgybos agentūros (NGA) direktorius Robertas Cardillo

NGA vadovas atskleidė, kad pastarojo meto proveržis AI kūrimo srityje, įskaitant naujus algoritmus, tinkamus didelio vaizdų kiekio analizei ir neįprastų objektų aptikimui, leidžia tikėtis rimtų pasikeitimų žvalgybos veikloje.

Tačiau leidinys „Quartz“ pabrėžė, kad bent kol kas privačios bendrovės atrodo aplenkusios JAV vyriausybę. „Facebook“ pasitelkė mašinų mokymąsi palydovinės informacijos analizei, kurdama vienus tiksliausių žemėlapių, fiksuojančių gyventojų tankį tam tikroje teritorijoje. „Google“ taip pat giriasi savo gebėjimu itin didelio tikslumo reikalaujančiais atvejais išryškinti palydovinių nuotraukų detales.

Britų technologija – mirties nuosprendis demokratams?

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos pramonės gigantė „BAE Systems“ aktyviai Vidurio Rytuose prekiauja išmanaus stebėjimo technologijomis, kurias autoritariniai režimai gali panaudoti ne vien prieš savo gyventojus, bet ir prieš JK vyriausybę.

Nors tokia prekyba nėra draudžiama, žmogaus teisių gynėjai ir kibernetinio saugumo ekspertai BBC sakė, kad britų įmonė prisideda prie šiurkščių milijonų žmonių teisių pažeidimų.

2015 metų Europos Parlamento (EP) Sacharovo premija buvo paskirta įkalintam Saudo Arabijos tinklaraštininkui Raifui Badawi

BAE 2011 metais įsigijo Danijos bendrovę ETI, sukūrusią masinio šnipinėjimo sistemą „Evident“. „Ji leidžia perimti bet kokį interneto srautą, – BBC sakė buvęs ETI darbuotojas. – Jei norite taikyti visai šaliai, galite tai padaryti. Galite tiksliai nustatyti žmogaus buvimo vietą pagal jo mobiliojo telefono duomenis. Galite visur sekti konkrečius žmones. Jie buvo toli pažengę balso atpažinimo srityje. Jie taip pat galėjo daug ką dešifruoti.“

Teigiama, kad „Evident“ sistemą naudojo Tuniso prezidentas Zine al Abidine’as Ben Ali. Tiesa, jo tai neišgelbėjo – diktatorių 2011 metais nuvertė Arabų pavasario neramumai.

Tarp dabartinių ETI ir BAE klientų – Saudo Arabija, JAE, Kataras, Marokas ir Alžyras. Žmogaus teisių gynėjai perspėja, kad turtingų arabų šalių vadovai, apsirūpinę moderniausiomis šnipinėjimo sistemomis, galėsiantys ištisus dešimtmečius slopinti bet kokį efektyvų visuomenės pasipriešinimą ir naikinti bet kokias demokratinių judėjimų užuomazgas. Suprantama, oficialiai didžiausias Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos autokratų rūpestis – kova su terorizmu.

Vizito metu – dėmesys kibernetiniam saugumui

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę per Slovėnijos prezidento Boruto Pahoro priėmimą akcentavo kibernetinio saugumo svarbą ir būtinybę tobulinti valstybės reagavimą į šioje srityje kylančias problemas.

Dalia Grybauskaitė ir Slovėnijos prezidentas Borutas Pahoras Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre

„Iššūkiai didėja, todėl turi būti nuolatinė kibernetinio saugumo proceso adaptacija ir tobulinimas. Tuos dalykus visą laiką stebime ir mėginame tobulėti. Esame priversti pasienyje skirti dėmesio daugiau, nes kibernetinis saugumas yra viena iš karo vedimo formų, ir šalia propagandos bei informacinio karo turime ir kibernetinio saugumo iššūkius“, – kalbėjo D. Grybauskaitė per bendrą spaudos konferenciją.

Abiejų šalių vadovai lankėsi 2015 metais Vilniuje įkurtame Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre (NKSC). Centro funkcijas vykdo Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM), kuriai taip pat priklauso ir Vyriausybinis ryšių centras. Siekiant efektyvesnio valstybės kibernetinio saugumo politikos įgyvendinimo, KAM nuo birželio 8 dienos įgaliota valdyti valstybės įmonę „Infostruktūra“.

JAV generalinis prokuroras kratosi „baisaus ir šlykštaus melo“

JAV Teisingumo departamento vadovas (generalinis atornėjus) Jeffas Sessionsas liudydamas JAV Senato Žvalgybos komitete „baisiu ir šlykščiu melu“ pavadino įtarimus, kad jis galėjęs dalyvauti suokalbyje su Rusija, bandant paveikti 2016-ųjų JAV prezidento rinkimų rezultatą.

Jeffas Sessionsas

„Niekada nesu susitikęs ir neturėjau jokių pokalbių su jokiu Rusijos ar kitu užsienio pareigūnu dėl bet kokio dalyvavimo kurioje nors kampanijoje ar rinkimuose, – sakė J. Sessionsas. – Be to, aš nieko nesu girdėjęs apie tokius pokalbius žmonių, kurie susiję su Trumpo kampanija. Aš buvau jūsų kolega šioje institucijoje 20 metų ir įtarimai, jog dalyvavau suokalbyje ar žinojau apie tokį, kuris pakenktų šiai šaliai, kuriai tarnauju daugiau kaip 35 metus, ar kuris pasikėsintų į mūsų demokratijos procesus, yra baisus ir šlykštus melas.“

Buvusiam senatoriui iš Alabamos J. Sessionsui priekaištaujama, kad jis pretenduodamas į dabartinį postą nuslėpė savo susitikimus su Rusijos diplomatais. Dėl to jam teko nusišalinti nuo Federalinio tyrimų biuro (FTB) tyrimo dėl Kremliaus kišimosi į JAV rinkimus.

Alfa.lt

MI6 štabas
Theresa May
2015 metų Europos Parlamento (EP) Sacharovo premija buvo paskirta įkalintam Saudo Arabijos tinklaraštininkui Raifui Badawi
+4

Taip pat skaitykite: