Nelegalūs automobilių ardytojai pelnosi iš kėbulų ir laidų pardavimo

Automobilių ardymas (© Organizatoriai)

Leidimų neturintiems asmenims draudžiama ardyti transporto priemones, nes automobilių atliekos yra pavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai. Nelegalūs transporto priemonių ardytojai daugiausiai pelno gauna iš transporto priemonių kėbulų ir elektros instaliacijos laidų, todėl būtina apriboti šių atliekų supirkimą, teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija.

Lietuvoje yra nemažai fizinių (pasitaiko ir juridinių) nelegalių transporto priemonių ardytojų, kurie iš gyventojų superka automobilius arba juos ardo prie namų, garažuose ar kitose vietose nesilaikydami aplinkosaugos reikalavimų. Automobilių ardytojai parduoda transporto priemonių dalis, o automobilio kėbulą ir laidus priduoda į metalo laužo supirkimo įmones. Vertės rinkoje neturinčios automobilių atliekos dažniausiai išmetamos į komunalinių atliekų konteinerius, pamiškes ar nuošalias vietas.

„Vien praeitą savaitę asociacija gavo tris pranešimus apie nelegalius automobilių ardytojus, veiklą vykdančius kelių kilometrų atstumu vienas nuo kito Vilniaus pakraštyje. Tokie faktai patvirtina, kad Aplinkos ministerijai pavaldžių regioninių aplinkos apsaugos departamentų vykdoma kontrolė yra neefektyvi – aplinkos apsaugos inspektoriai neužtikrina, kad nebenaudojami automobiliai nebūtų ardomi nelegaliai. Nelegalūs ardytojai nemoka jokių mokesčių ir daro didelę žalą valstybei, teršia aplinką ir sukelia pavojų žmonių sveikatai“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoitas.

Pasak jo, atsižvelgiant į tai, kad nelegalūs transporto priemonių ardytojai daugiausiai pelno gauna iš transporto priemonių kėbulų ir elektros instaliacijos laidų, tikslinga apriboti jų supirkimą.

„Ūkio ir Aplinkos ministerijoms pateikėme siūlymus teisės aktuose numatyti, kad transporto priemonių kėbulo atliekas ir elektros instaliacijos laidus būtų galima supirkti tik iš juridinių ir individualia veikla besiverčiančių fizinių asmenų, kurių ūkinėje veikloje susidaro minėtos atliekos. Tokie asmenys turėtų pateikti dokumentus, įrodančius šių atliekų susidarymą jų vykdomoje ūkinėje veikloje“, – sako V. Jankoitas.

ENTPTA skaičiavimais, kasmet Lietuvoje išardoma apie 50-60 tūkst. tonų senų automobilių, iš kurių apie 20 proc. (10-12 tūkst. tonų) susidaro nevertingos plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitokių automobilių dalių atliekos. Siekiant saugoti gamtą ir žmonių sveikatą, šias atliekas būtina perdirbti.

Pasak Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovo Alfredo Skinulio, GIA kartu su ENTPTA yra sukūrusi senų automobilių tvarkymo sistemą. „Mūsų asociacija organizuoja ir finansuoja automobilių ardymo metu susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų tinkamą sutvarkymą ir ES direktyvos vykdymą Lietuvoje. Tokiu būdu užtikrinama, kad automobilių atliekos yra tinkamai sutvarkomos ir nepatenka į aplinką“, – sako A. Skinulis.

Teisės aktai numato, kad transporto priemonių supirkimu ir ardymu gali užsiimti tik įmonės ir asmenys, turintys taršos leidimus, pavojingų atliekų tvarkymo licencijas, veiklos draudimus, baigę pavojingų atliekų tvarkymo mokymus, registruotos atliekų tvarkytojų valstybės registre ir pan. Fiziniams asmenims draudžiama savarankiškai ardyti jiems nuosavybės teise priklausančias transporto priemones.

Visos nebetinkamos eksploatuoti transporto priemonės turi būti nugabentos tik į apdorojimo įmones, atitinkančias teisės aktų nustatytus reikalavimus, arba atiduotos transporto priemonių gamintojams ar importuotojams, kurie vėliau perduoda jas atliekų tvarkytojams.

„Regitros“ duomenimis, 2017 metų pradžioje Lietuvoje buvo registruota 1,5 mln. transporto priemonių.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: