Pasipylę draudimai ir ribojimai: ar politikai siekia keršyti žiniasklaidai?

Ramūnas Karbauskis (© Dmitrijus Radlinskas | Alfa.lt)

Valdančiajai Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) ir nemažai daliai kitoms frakcijoms priklausančių Seimo narių sunkiai sekasi rasti tinkamą santykį su viešumu ir žiniasklaida. Metų pradžioje, vykstant su Greta Kildišiene susijusiam automobilio nuomos skandalui, R. Karbauskis buvo nutaręs laikinai apriboti savo komentarus žurnalistams, o vėliau tiek iš „valstiečių“, tiek iš kitų politikų pasipylė aibė įvairių idėjų, kaip reguliuoti viešąją erdvę.

Bandė drausti

Keistų iniciatyvų riboti žiniasklaidos veiklą lavina prasidėjo dar praėjusios Seimo kadencijos pabaigoje. Tuomet Seimas socialdemokračių Irenos Šiaulienės ir Rimantės Šalaševičiūtės iniciatyva priėmė sprendimą taikyti baudžiamąją atsakomybę už neviešų teismo posėdžių medžiagos atskleidimą, kas reiškė, kad, pavyzdžiui, tiek žiniasklaida, tiek nukentėję asmenys galėjo prarasti galimybę skelbti apie potencialių nusikaltėlių kalbas teismo salėje.

Šias pataisas iniciatorės grindė noru, kad Lietuvoje nepasikartotų dar viena Garliavos istorija, o kartu jos sutapo su paviešinta socialdemokrato Juliaus Sabatausko šeimos drama, kai iš Indijos kilęs politiko dukros vaiko tėvas grasino juos nužudyti.


Visgi šio įstatymo įsigaliojimui kelią užkirto prezidentūros veto, o, kilus viešam pasipiktinimui, antrą sykį balsuodamas Seimas sutiko su šalies vadovės nuomone. Ją palaikė ir pati I. Šiaulienė.

Nežinojo, už ką balsuoja

Naujasis Seimas įvairias prieštaringai vertinamas idėjas žiniasklaidos atžvilgiu į viešumą pradėjo leisti nuo pat savo kadencijos pradžios, praėjusių metų rudens. Dar gruodžio mėnesį Seimas mėgino priimti Civilinio kodekso pataisas, kurios būtų apribojusios teisę kritikuoti viešuosius asmenis, o tarp jų – ir politikus.

Tuomet, įvairių žiniasklaidos organizacijų ir dalies teisininkų teigimu, šios pataisos būtų leidusios viešiesiems asmenims per teismus reikalauti atlyginti žalą dėl garbės ir orumo įžeidimo po kiekvieno negatyvesnio straipsnio – po jų neliktų skirtumo tarp kaltinimų patyčiomis ir kaltinimų kritika.

Tačiau šias pataisas vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, o kilus viešoms diskusijoms, Seimas antrą sykį pabūgo priimti tą patį projektą ir atmesti valstybės vadovės pataisas. Tąsyk Seimo narys Mantas Adomėnas viešai kalbėjo, kad per pirmąjį balsavimą politikai buvo suklaidinti parlamento Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J. Sabatausko ir iš esmės nežinojo, už ką nubalsavo.

Siūlė įvesti gerų naujienų cenzą

Itin bandymai riboti žiniasklaidos laisvę suaktyvėjo po to, kai paaiškėjo, kad viena iš „valstiečių“ frakcijos narių, G. Kildišienė, naudojosi iš R. Karbauskio „Agrokoncerno“ lizingu mamos išperkamu automobiliu. Šioje istorijoje R. Karbauskis ilgai vengė atsakyti į žurnalistų užduodamus klausimus, kol galiausiai įtampa pasiekė tokią ribą, kad G. Kildišienė nusprendė trauktis iš parlamento.


Vėliau R. Karbauskis aiškino, kad panašiu metu kitos žiniasklaidos priemonės žurnalistai persekiojo jo Ispanijoje gyvenančią šeimą, o vėliau bandė apriboti savo bendravimą su žiniasklaida. Neoficialiai kalbama, kad politikas turi žurnalistų, su kuriais nebendrauja, sąrašą.

Turbūt ryškiausiai įsiminė trijų „valstiečių“ Seimo narių – Dovilės Šakalienės, Zenono Streikaus ir Roberto Šarknicko – siūlymas įstatymu įpareigoti žiniasklaidą ne mažiau nei pusėje turinio nurodyti teigiamą informaciją. Pataisose buvo numatyta, kad pozityvi informacija turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų viso turinio, be to, pozityvias žinias būtų reikėję pateikti „informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose“.


Nors projekto kritikai šią mintį iškart išjuokė dėl jos aliuzijų į priverstinai teigiamai rašiusią sovietmečio žiniasklaidą, pataisos autoriai gynėsi, kad neigiamos informacijos vyravimas žiniasklaidoje skatina visuomenės nusivylimą valdžios institucijomis bei nusišalinimą nuo politinio gyvenimo.

Viena iš pataisų autorių D. Šakalienė tuomet žadėjo, kad, jeigu pataisos sulauks tik pasipriešinimo, ji jas atsiims. Kadangi nuo pataisų atsiribojo ir R. Karbauskis su visa „valstiečių“ frakcija, pavadinęs tai trijų parlamentarų „nuomone“, tai netrukus šio siūlymo rengėjai jį atsiėmė.

Gražulis prieš LRT

Nuo Seimo narių galėjo kliūti ir nacionaliniam transliuotojui. Tiesa, šįsyk ne nuo „valstiečių“, bet nuo Seimo frakcijai „Tvarka ir teisingumas“ priklausančių politikų. Prieš pat Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Petras Gražulis pasiūlė į R. Karbauskio rankas atiduoti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) kontrolę.

Politikas pasiūlė, kad LRT generalinį direktorių skirtų Seimas tik Kultūros komiteto teikimu, kuriam šiuo metu vadovauja būtent R. Karbauskis. Be to, P. Gražulis siūlė, kad LRT taryba būtų formuojama pagal frakcijų proporcijas ir iš 14 narių būtent 8 skirtų Seimas. R. Karbauskio kultūros komitetui taip pat siūlyta nustatinėti LRT vadovo bei jo pavaduotojų algas. Pataisose taip pat siūlyta atimti iš LRT teisę sudaryti komercines sutartis su prodiuserinėmis ir panašią veiklą vykdančiomis kompanijomis, kas reikštų, kad eteryje neliktų nemažos dalies žinomų laidų.


Įdomu tai, kad šių pataisų teikimas sutapo su žiniasklaidos paviešinta informacija apie „tvarkiečių“ atstovo Seime Kęstučio Pūko galimą seksualinį priekabiavimą.

Tiesa, netrukus į P. Gražulio siūlymą sureagavo ir pats R. Karbauskis – jis pasiūlė politikui atsiimti savo pataisas.

Beje, panašia veikla šis „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas garsėjo ir iki tol – praėjusią Seimo kadenciją P. Gražulio vadovauta „tvarkiečių“ frakcija reikalavo, kad LRT generalinis direktorius plenariniame posėdyje pasiaiškintų, kodėl 2014 m. transliavo „Eurovizijos“ nugalėtojo transvestito Conchitos Wurst pasirodymą.

Aistros dėl dalykinės reputacijos

Gegužės pradžioje Seimas sunerimo ir dėl juridinių asmenų reputacijos gynimo. R. Karbauskio ir kitų Seimo Kultūros komiteto narių parengtu Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimu siekiama, kad neskelbtina informacija būtų laikoma ir ta, kuri pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją. Pataisą komitetui pasiūlė žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė – esą Visuomenės informavimo įstatyme yra spraga – šiuo metu nedraudžiama skelbti juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančios informacijos, o pataisos padėtų juridiniams asmenims gintis ne teisme, bet iškart Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje.


Tiesa, šitokią iniciatyvą iškart sukritikavo prezidentė D. Grybauskaitė, kuri teigė, kad dar 2016 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad žurnalistų etikos inspektorius turi visus įgaliojimus ginti juridinių asmenų dalykinę reputaciją, todėl šis siūlymas perteklinis. Vėliau idėjos atsižadėjo ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Po svarstymo Kultūros komitete R. Karbauskis taip pat sutiko, kad pataisa toliau negali būti teikiama Seimui.

Estafetę perėmė Kultūros ministerija?

Galiausiai dar vieną žiniasklaidos reguliavimo ciklą pradėjo „valstiečių“ vadovaujama Kultūros ministerija, kuri rengia pataisas, galinčias sugrąžinti minėtą juridinių asmenų dalykinę reputaciją pažeidžiančios informacijos skelbimą.

Be to, šiuo metu svarstoma numatyti prievolę žiniasklaidos priemonėms viešinti jų komercinę informaciją. Esą iki 2019-ųjų pabaigos planuojama sukurti informacinę sistemą, kurioje, be dabar prašomų duomenų, žiniasklaidos priemonėms reikėtų nurodyti pajamas ir jų šaltinius, finansines ataskaitas ir t. t. Žiniasklaidai gali reikėti viešinti iš valstybės, savivaldybių, politinės reklamos, užsakomųjų straipsnių gaunamas pajamas.

Alkoholio reklamos draudimai – dar viena kovos linija

Su žiniasklaidos veikla susiję ir „valstiečių“ bandymai riboti alkoholio prieinamumą.

Be siekio apriboti alkoholio prieinamumą masiniuose renginiuose ir kitų panašaus pobūdžio iniciatyvų, gali būti uždrausta bet kokia alkoholio reklama, išskyrus informaciniuose pranešimuose, skirtuose šio verslo specialistams, alkoholio gamybos įmonių pavadinimai ir prekės ženklai iškabose ant jų pastatų ir transporto, Lietuvos transliuotojų programose.

„Valstietis“: reikia pastangų iš abiejų pusių

Seimo „valstiečių“ frakcijai priklausantis parlamentaras Povilas Urbšys portalui Alfa.lt kalbėjo, kad kai kuriomis iniciatyvomis parlamentarai iš tikrųjų galėjo peržengti ribas ir kėsintis į žiniasklaidos laisvę, tačiau, bendrai kalbant, geranoriškumą reikėtų rodyti abiem pusėms.

„Tikrai atsiranda iniciatyvų, kurias galima traktuoti kaip žiniasklaidos teisių apribojimą, bet įvairūs klausimai dėl LRT politikams būdavo aktualūs ir praėjusios kadencijos Seime, kaip ir klausimai dėl žiniasklaidos objektyvumo ar nešališkumo. Tam tikra įtampa tarp žiniasklaidos ir politikų yra įprasta, tik tiek, kad mes, politikai, turėtume suvokti, jog mes neturėtume suvedinėti sąskaitų ir įstatymais apriboti laisvo žodžio išraiškos.

Tačiau lieka atviras klausimas, kiek pačios žiniasklaidos priemonės lieka laisvos nuo neskaidrių poveikių. Rinkimų kampanijos metu irgi atsiranda vienų ar kitų problemų, kai žiniasklaida gali būti susijusi su įvairių politinių jėgų protegavimu. Turi būti abipusis interesas, kad informuojant žmones būtų koncentruojamasi į informacijos objektyvumą, nešališkumą ir teisingumą“, – sakė politikas.

„Freedom House“ atstovas: matome atskirų veikėjų iniciatyvas riboti žiniasklaidos laisvę

Organizacijos „Freedom House“ atstovas Lietuvoje Vytis Jurkonis portalui Alfa.lt sakė, kad mūsų šalyje žiniasklaidos būklė iš esmės yra gera, o sistemiško noro persekioti žurnalistus nėra. Pastaruoju metu greičiau matome atskirų asmenybių norą dėl vienų ar kitų priežasčių pasiūlyti žiniasklaidos veiklą varžančių įstatymų.

„Žiūrint į mūsų praėjusių metų tyrimą, tai tada buvo žengtas nedidelis žingsnelis į priekį Lietuvos žiniasklaidos laisvės srityje, tačiau tuo pačiu buvo įvairių valdžios bandymų tą laisvę riboti. Šiais metais jau irgi matome įvairių panašių žingsnelių. Negalima sakyti, kad tai yra vienos partijos politika, tokios iniciatyvos atsiranda vienam ar kitam politikui bandant rodyti iniciatyvą, todėl mažų mažiausiai susidaro įspūdis, kad nuoseklios politikos žiniasklaidos atžvilgiu Lietuvoje nėra.


O įspūdis, kad nėra nuoseklios politikos, išplaukia iš to, kad patys valdantieji „valstiečiai“ yra santykinai naujas žaidėjas, joje yra labai skirtingų žmonių, tad gali būti, jog kartais dažnai matome atskirus veikėjus nei vieningą partijos poziciją“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, gali būti, kad kai kuriems politikams susidaro įspūdis, jog žiniasklaida yra pernelyg kritiška, negatyvi ar blogai rašo apie juos bei jų artimuosius, ir tada jie, nematydami sisteminių dalykų, bando mechaniškai kažką pataisyti.

„Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad pastaraisiais metais matome gana solidarią žiniasklaidos bendruomenės poziciją, kai atsirasdavo viena ar kita iniciatyva. Tai rodo, kad žurnalistų bendruomenėje sąmoningumas yra pakankamai aukštas“, – teigė V. Jurkonis.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: