Renovacija Lietuvoje ir Europoje

Renovuotas daugiabutis Švyturio gatvėje (© Dmitrijus Radlinskas | Alfa.lt)

Efektyviai daugiabučių naudojamos energijos klausimas yra aktualus ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje. Tačiau modernizacijos procesą kiekviena valstybė supranta skirtingai.

Pavyzdžiui, Vokietijoje išskirtiniu galima laikyti reikalavimą, statant arba renovuojant namus, būtinai įdiegti atsinaujinančios energijos šaltinius. Tokiu būdu, pastatų savininkai ieško modernių, inovatyvių ir efektyvių taupymo sprendimų. Populiariausi jų – ant namų stogų įrengiami saulės kolektoriai.

Tuo metu Švedijoje renovacija dažniausiai laikoma kapitaliniu namo, laiptinių, butų ir aplinkos atnaujinimu. Štai renovuojant vieno šalies sostinėje Stokholme esančio rajono pastatus buvo iškeldinti visi gyventojai ir buvo atnaujinta ne tik pastato išorė, kaip Lietuvoje, bet ir vidus, atliktas kapitalinis butų remontas, sutvarkyti virtuvės ir vonios kambariai. Šiame projekte taip pat „neapsieita“ be atsinaujinančios energijos priemonių diegimo.

Alternatyvios energijos naudą vis dažniau supranta ir Lietuvos daugiabučių gyventojai.

Nuo 2013 m. pradžios parengta ir patvirtinta daugiau kaip 60 daugiabučių atnaujinimo projektų, kuriuose numatytas alternatyvios energijos šaltinių diegimas.

Lietuva Europos kontekste

Lietuvoje įgyvendinama daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, jos tikslai bei uždaviniai, pagrindiniai įgyvendinimo principai, vyriausybės ir savivaldos vaidmuo renovacijos procese tapo sektinu pavyzdžiu Baltarusijai, Ukrainai. Vokietijos atstovai Lietuvą ragina dalytis gerąja patirtimi.

„Tikrai ne kiekviena ES narė nuveikė tiek daug renovacijos srityje, kiek Lietuva. Kalbu ne tik apie naująsias ES nares, bet ir apie šalis senbuves“, – tikino, praėjusią vasarą Lietuvoje viešėjęs nevyriausybinės organizacijos „Būsto iniciatyva Rytų Europoje“ direktorius Knutas Holleris.

Tačiau Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta ragina neužsisėdėti ir išnaudoti visą energijos taupymo potencialą.

„Šiandien jau akivaizdu, kad kompleksinis daugiabučio atnaujinimas leidžia sutaupyti 50 proc. ir daugiau šilumos energijos. Bet tai anaiptol ne visas taupymo potencialas. Europoje vis garsiau diskutuojama apie šilumos tiekimą mažomis temperatūromis, siekiant ženkliai sumažinti šilumos gamybos sąnaudas ir kaštus. Pirmieji tokio tipo projektai jau pradėti įgyvendinti Skandinavijos šalyse,“ – tvirtina BETA direktorius.

Pavyzdys kitoms valstybėms

Europos investicijų banko (EIB) prezidentas Verneris Hoyeris taip pat gyrė Lietuvoje vykstančius pastatų modernizacijos procesus.

„Lietuvos daugiabučių renovacija – viena iš sėkmės istorijų“, – sakė V. Hoyeris.

EIB‘o vadovas mūsiškę Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą apibūdino kaip vieną iš šio banko prioritetų Lietuvoje įgyvendinant energetikos projektus. EIB dirba kartu su Aplinkos ir Finansų ministerijomis, kad senuose daugiabučiuose namuose pagerėtų energijos vartojimo efektyvumas ir žmonių gyvenimo kokybė.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa yra finansuojama ES paramos lėšomis, kurias administruoja EIB per vadinamąjį „JESSICA“ fondą. Iš šių lėšų mūsų šalyje jau renovuota apie 250 daugiabučių, o šiuo metu atnaujinama dar apie tūkstantį. Šiam tikslui skirta daugiau kaip 240 mln. eurų ir numatoma skirti dar 150 mln. eurų.

JESSICA programos įgyvendinimas Lietuvoje, pasak V. Hoyerio, tapo pavyzdžiu ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms.


Alfa.lt

Taip pat skaitykite: