Lietuvos kaimynystėje – pyktis dėl „pasaulinio karo“ ir atgimstanti Tvirtovė

Latgala (© Alfa.lt)

Pramoninis miestas netoli Lietuvos sienos neseniai patyrė rimtą įvaizdžio krizę. „Jie vadina rusus okupantais, tačiau aš jiems pasakysiu: tai jūs esate okupantai! Tai jūs įsakote policininkams mušti rusus ir latgalius“, – praėjusių metų pradžioje pasirodžiusiame BBC filme „Trečiasis pasaulinis karas: karo kambaryje“ miniai rusiškai šaukė Georgijaus juostele pasipuošusi moteris. Vėliau sekė masiniai neramumai, ginkluoti susirėmimai – ir net branduolinė Rusijos bei NATO pajėgų konfrontacija.

Laimei, britų visuomeninis transliuotojas žiūrovams pasiūlė išgalvotą istoriją – hipotetinį scenarijų, kas galėtų nutikti, jei Rusija pamėgintų jėga užgrobti rytinį Latvijos regioną Latgalą. Tačiau BBC išmonė paliko ne pačių maloniausių nuosėdų Daugpilyje – mieste, kuris buvo pasirinktas pagrindiniu menamos invazijos taikiniu.

„Dalį žmonių filmas įžeidė. Jie nesuprato, kodėl buvo panaudotas tikrasis miesto pavadinimas“, – sako Daugpilio gyventojas Aleksandras, grupei lietuvių ir estų žurnalistų vietiniame mokslo pažinimo centre „Zinoo“ susitikus su jaunais vietos aktyvistais.

Daugpilio mokslo pažinimo centras „Zinoo“

„Netikėkite tuo filmu! Aš mačiau interviu, kai žmonių gatvėje buvo klausiama apie regiono problemas, ir jie atsakydavo: „Apie ką jūs kalbate?“, – priduria kita pašnekovė Viktorija.

Atvykus iš antro pagal dydį Latgalos miesto Rėzeknės, ryškiausia Daugpilio, antrojo pagal dydį visos Latvijos miesto, ypatybė – rodos, kiekviename žingsnyje skambanti rusų kalba. Kuo daugiau žvalgaisi, tuo aiškiau matomas atotrūkis tarp latviškų viešųjų užrašų ir to, kaip savo kasdienybėje kalba žmonės. Tiesa, parduotuvėse ar viešojo maitinimo įstaigose vėlgi kitaip – šnekamajai latvių kalbai čia vis dar atsiranda vietos.

Viena iš priežasčių, kodėl Latgaloje, vietinių nepasitenkinimui, kartais tarptautinės žiniasklaidos bandoma ieškoti „antrojo Krymo“ arba „antrojo Donbaso“ – demografinė šio regiono ir ypač Daugpilio sudėtis. 2011 metų surašymo duomenimis, Latgaloje etniniai rusai sudaro beveik 40 proc. iš 300 tūkst. gyventojų, o Daugpilyje – kiek daugiau nei pusę visų gyventojų.

Būnant Daugpilyje, iš tiesų gali nejučiomis kilti klausimas, ar latviškasis patriotizmas yra pajėgus įleisti šaknis rusų kalbos dominuojamoje aplinkoje. Kaip iš tiesų atrodo tarptautinės žiniasklaidos mitais apipinta Daugpilio gyventojo tapatybė?

„Nemažai Daugpilio lenkų sako, kad jie yra rusai. Ukrainiečiai sako, kad jie rusai. Taip yra dėl to, kad jie kalba rusiškai. Ir latviai čia kalba rusiškai, nors savęs rusais nelaiko“, – sako iš lenkų šeimos kilęs moksleivis Jorenas. – Rusų kalba vienija žmones.“

Įsiterpia ir Viktorija: „Baigiau latvišką mokyklą. Namuose kalbu lenkiškai, su draugais ir kolegomis – latviškai, o su kai kuriais draugais – ir rusiškai. Kokios dar problemos?“

Daugpilis

Daugpilis yra daugelio kultūrų miestas, kuriame viena šalia kitos stovi katalikų, protestantų ir stačiatikių bažnyčios. Seniau čia būta ir dešimčių žydų sinagogų, tačiau jų, kaip ir netoliese už sienos esančios Lietuvos miestuose ir miesteliuose, neliko Antrojo pasaulinio karo metais.

„Kartais mes juokiamės, kai žurnalistai mūsų klausia, kaip padėtį veikia tai, kad čia daug rusų. Mes visada atsakome, kad mes Daugpilyje taip susimaišę, kad niekada neklausiame vienas kito, kas esame. Mes niekada neklausiame, ar tu rusas, lenkas, latvis ar baltarusis“, – tvirtina Viktorija.

„Tačiau jeigu Latvijoje klausite, kas pirmiausiai eis gelbėti šalies, daugelis jums atsakys – latgaliai“, – priduria ji.

Daugpilio tvirtovė (Cietoksnis)

Tik Aleksandras perspėja per daug neidealizuoti padėties. Jis mato ryškių skirtumų tarp skirtingų Daugpilio gyventojų kartų. Nors šalyje sparčiai mažėja vadinamųjų nepiliečių, kurie Latvijai atgavus nepriklausomybę neįvykdė įstatymo numatytų reikalavimų pilietybei gauti, nemažai 50-60 metų amžiaus žmonių esą iki šiol jaučia nuoskaudą ir „iš principo atsisako tapatintis su Latvija“.

Ar Rusijos valstybinių televizijos kanalų skleidžiama žinia Daugpilyje randa atgarsį? Ir taip, ir ne, sako pašnekovai. „Rusijos transliuotojai čia taip pat dirba savo darbą. Ten yra propagandos, visų tų jų idėjų. Tačiau jie net nežino, kas iš tiesų vyksta Latvijoje“, – sako Aleksandras.

Kitas reikalas, pasak jo, kad „rusiška žiniasklaida – įdomesnė“, o Latvijos kanalai – „nuobodūs“. „Bet aš čia nekalbu apie jaunimą – jie sėdi internete, kaip aš. Aš jau 10 metų nežiūriu televizijos. Prie televizorių sėdi vyresni žmonės“, – sako Aleksandras.

Kas vis dėlto kelia daugiausiai rūpesčių Daugpilio gyventojams? „Viskas sukasi apie ekonomiką, – sako Aleksandras. – Iki 2009 metų krizės demografinė padėtis buvo geresnė, žmonės jautėsi saugiai, kūrė šeimas. Dabar juntamas nestabilumas, todėl atsiranda paskatų kalbėti apie tuos pačius etninius klausimus. Viskas dėl ekonomikos.“

Daugpilio padėtį jis lygina su liūdnai Jungtinėse Valstijose pagarsėjusiu Detroitu, kuris susitraukus automobilių pramonei pradėjo merdėti ir net oficialiai bankrutavo 2013 metais. „Gal padėtis nėra tokia bloga, bet tikrai yra panašumų. Čia yra daugybė apleistų gamyklų“, – teigia Aleksandras.

Daugpilio tvirtovės viduje

Jis aiškina, kad Daugpilio, seno pramoninio miesto, gyventojai ilgai negalėjo suprasti, kad didžiųjų gamyklų, kuriose dirbdavo po 3-4 tūkst. žmonių, era baigėsi. „Būta labai linksmų diskusijų apie tai, kas mums turi statyti gamyklas. Dabar jau gal mažiau tokių kalbų“, – sako jis.

Ilgai tylėjusi, Alina atgyja atėjus metui pasakyti, kad ji pasibaigus vaiko priežiūros atostogams jau kurį laiką negali susirasti darbo. Apie persikėlimą gyventi į Rygą, daugelio kitų Daugpilio ir Latgalos gyventojų pavyzdžiu, ar emigraciją ji dar negalvojanti.

Viktorija bando ieškoti teigiamų pusių. „Vis daugiau bendrovių keliasi į Daugpilį“, – sako ji, siedama tai su Latgalos specialiosios ekonominės zonos (SEZ) įsteigimu. Tuojau priduria, kad daugelis miesto gyventojų mažai girdi apie tokias permainas, nes naujosios bendrovės savo veiklą orientuoja į eksportą.

Atgimstančio ir naujų vilčių ieškančio miesto simbolis – XIX amžiaus Daugpilio tvirtovė, kur iki nepriklausomybės atgavimo veikė didelė sovietinė aviacijos mokykla. Tarp galingų, menkai laiko paliestų tvirtovės pylimų ilgai glaudėsi vienas labiausiai apleistų miesto rajonų (lat. „Cietoksnis“, liet. „Tvirtovė“), kol čia 2013 metais įsikūrė Daugpilyje gimusio žymaus amerikiečių tapytojo, abstrakčiojo ekspresionizmo atstovo Marko Rothko vardo meno centras.

Marko Rothko centras Daugpilyje

Kitaip negu daug kur Lietuvos muziejuose ir galerijose, čia jau yra atėjęs XXI amžius – apie M. Rothko biografiją ir kūrybą galima nemažai sužinoti iš lietimui jautrių ekranų.

Netoli šešių M. Rothko originalų kabo viešnagei atvykęs Edwardo Muncho „Advokato Ludwigo Meyerio portretas“, o kituose sektoriuose – šiuolaikinių Latvijos tapytojų kūryba.

Be to, lankytojai gali vietoje pasirinkti istorinę Daugpilio nuotrauką, jos fone nusifotografuoti ir gauti nuotrauką į savo asmeninę elektroninio pašto dėžutę – dar vienas gaivus XXI amžiaus kvėptelėjimas.

Autoriaus nuotrauka istorinio Daugpilio peizažo fone

Tačiau dar svarbiau nei M. Rothko meno centro ekspozicijos ar naudojamos išmaniosios technologijos, ko gero, yra bendras postūmis Cietoksnio raidai. Greta neužilgo turėtų atsirasti daugiau muziejų. Į šį miesto rajoną pradeda keltis daugiau jaunų žmonių, tvarkoma aplinka, jau senokai pradingo sudaužyti buteliai ir švirkštai, kuriuos iš pirmojo apsilankymo, kai čia dominavo socialiniai būstai, prisimena Aleksandras.

„Dabar rajonas labai sparčiai keičiasi. Vietiniai aktyvistai, man atrodo, skiria tam labai daug jėgų. Kas man labai patinka – kad jaunoji karta pirmiausiai galvoja, kad jie patys pirmiausiai turi kažką daryti, o ne laukti valdžios įsikišimo“, – taria jis.

Ne vien Daugpilis ieško naujo veido. Netoliese, Rėzeknėje, nuo 2013 metų stovi modernus 20 mln. eurų vertės daugiafunkcis kultūros centras „Gors“ (latgalietiškai „Dvasia“) su koncertų sale ir kino centru.


Pirmą kartą lankantis Latgaloje, apskritai susidaro įspūdis, kad čia gana sėkmingai susitinka centrinės valdžios susirūpinimas dėl tolimiausio regiono ateities, vietinės valdžios iniciatyvumas ir ES fondų lėšos.

Kad ir kaip Daugpilio gyventojai kratytųsi jiems primetamų stereotipų, gerokai sunkiau būtų paneigti paprastą faktą, kad vos už 120 km prasideda Rusijos, o už 25 km – Baltarusijos teritorija. Oficialioji Ryga neslepia, kad dėmesys regiono tolesnei raidai sunkiai atsiejamas ir nuo saugumo sumetimų.

„Mes suprantame, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje šis regonas yra svarbus. Latvijos vyriausybė padarys viską, ką gali, kad padėtų regionui ne vien saugumo, bet ir ekonomikos srityje“, – žurnalistams gegužės pradžioje, per simbolinę ąžuoliukų sodinimo akciją Pasienės vietovėje šalia sienos su Rusija ir Baltarusija, sakė Latvijos vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis.

Latvijos vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis

Prieš 100 metų Rėzeknėje susirinkę Latgalos intelektualai paskelbė deklaraciją, kurioje pareikalavo, kad jų kraštas po kelių amžių pertraukos, kai iš pradžių priklausė Abiejų Tautų Respublikai (ATR), o vėliau – carinės Rusijos Vitebsko gubernijai, vėl būtų sujungtas su kitomis latviškosiomis žemėmis – Vidžeme ir Kuršu. Šiandieninė Latvija būtent Latgalos deklaracijos minėjimą pasirinko šalies šimtmečio renginių, apogėjų turinčių pasiekti kitų metų lapkritį, atspirties tašku.

Šiandien Latgala yra savita, bet ori nepriklausomos Latvijos valstybės dalis. Skubėti ją mintyse atiduoti didžiajai kaimynei ar apraudoti – gerokai per anksti.

Ministras R. Kozlovskis nenori nė girdėti kalbų apie galimą separatizmą. „Mes darysime viską, ką galime, kad apsaugotume savo šalį ir neleistume veikti jokiems separatistiniams judėjimams, – sakė jis. – Tik kartu su visais piliečiais mes galime apginti Latviją, ir ypač – Latgalos regioną.“

Pasienėje sutiktas Nacionalinės gvardijos narys Juris Lelis patikino jaučiąs, kad Ukrainos įvykiai visoje šalyje pažadino žmonių patriotizmą. „Kai ateina išbandymai, visi susiburia“, – sako jis.

Autoriaus kelionę organizavo Latvijos institutas. Straipsnio turiniui tai įtakos neturėjo.

Alfa.lt

Latgala
Daugpilio tvirtovė (Cietoksnis)
Agluonos katalikų bazilika
+24

Taip pat skaitykite: