Liūdnos prognozės: beveik pusė aštuntokų norėtų išvykti iš Lietuvos

Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje – geografijos pamoka aštuntokams. Geografijos žinių progimnazijos vyriausieji semiasi noriai. Kas žino, gal dabar žemėlapyje ieškomos šalys, ateity taps laikinais, o gal ir nuolatiniais namais. Daugelio planuose – tolesni mokslai užsienio šalių aukštosiose.

Neseniai atlikta apklausa skelbia nerimą keliančius skaičius – beveik pusė dabartinių aštuntokų nori emigruoti. Kalbinti progimnazijos aštuntokai neneigia, kad žvalgosi studijų užsienyje ir tikina, kad priežasčių išvažiuoti yra daug ir labai skirtingų.

„Baigęs mokyklą stengsiuosi įstoti į vieną iš garsesnių universitetų, bet juos baigęs grįšiu į Lietuvą“, - sako vienas moksleivis.

„Noriu pamatyti daugiau, taip pat, mano nuomone, dabartinė valdžia sudaro ne kokias sąlygas ateities jaunimui, todėl daugelis nori išvykti į užsienį ieškoti geresnio gyvenimo, negu gali pasiūlyti Lietuva. Aš savo ateitį sieju su užsieniu, o dėl atvykimo, grįžimo, labai dvejoju, nes čia man nėra geros gyvenimo sąlygos, ne vien dėl ekonominės, bet ir švietimo, ir valdžios“, - rėžė kitas mokinys.

Savo ateitį su užsieniu sieja 43 procentai dabartinių Lietuvos aštuntokų (pagal amžių tai – 14-mečiai, 15-mečiai). Nors iki jų brandos dar 3-4-eri metai, tačiau nepaisyti jų nuomonės negalima, sako pedagogai.

Dabartinių penkiolikmečių kartos siekiai – kitokie, nei jų tėvų, – tikina paauglių norą emigruoti analizuojantys ekspertai. Aišku tai, kad geras uždarbis jau nėra pagrindinė priežastis. Tarp jaunimo esą mažai patriotų, paaugliai nebetiki savo šalimi.

Socialinės politikos ekspertai sako, kad jaunimą į emigraciją stumia ir mokykla, ir santykiai šeimoje. Būtent tėvai turi nemažai įtakos vaikų sprendimui: jei tėvai jaučiasi blogai, vaikai jausis ne ką geriau. Bet galimą gresiančią dar viena didelę emigraciją dar esą galima sustabdyti.

Plačiau - reportaže.

LNK

Taip pat skaitykite:

Populiariausios naujienos

Susijusios naujienos