Lietuvos nubyrėjimas: ar politikai sugebės rasti išeitį, kaip išsaugoti šalies piliečius?

Gresiant netekti šimtų tūkstančių piliečių politikai bando ieškoti būdų, kaip būtų galima įteisinti dvigubą pilietybę. Seime bandyta pakeisti pilietybės įstatymą, kad Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalyse gyvenantys lietuviai galėtų turėti dvigubą pilietybę. Ar politikai sugebės išspręsti lietuvių, kurie nori ir toliau išlikti savo šalies piliečiais, problemas?

Siūlo ieškoti sprendimų, o ne užsisklęsti

Tai ne pirmas kartas spręsti išeivių pilietybės problemas – ką dabar siūloma sureguliuoti įstatymu, anksčiau buvo bandyta įtvirtinti referendumu, bet ši iniciatyva pritarimo nesulaukė.

„Lietuva praaugo savo rūbą, Lietuva tapo globali, ir reikia ieškoti naujų sprendimų, kaip globalią Lietuvą sujungti dėl mūsų šalies intereso, tai liberalai jau buvo pamąstę apie referendumo skelbimą. <...> Tada nunyko idėja, dabar bandom per įstatymą spręsti. Iš esmės kad būtų įstatymu pasiūlyta ES ir NATO narių piliečiams arba Lietuvos piliečiams, gyvenantiems tose šalyse, gauti dvigubą pilietybę, vaikai jau gali, bet visi, kurie yra išvažiavę po 1990 metų ir yra pilnamečiai, šiuo metu negali gauti dvigubos pilietybės“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Simonas Gentvilas.

Kitas opozicijos atstovas Gabrielius Landsbergis sakė, kad, siekiant priimti įstatymą, buvo galima elgtis dar ryžtingiau.

„Seimas pasakė labai aiškų žodį – 114 parašų po įstatymo projektu. Tai buvo tvirtas pirmas žingsnis, tik galiu apgailestauti, kad jis toli nenuėjo. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pabūgo leisti tą įstatymą toliau svarstyti Seime, pabūgo diskusijų ir galimo tolimesnio sprendimo. Buvo iš karto nuspręsta kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, tai tas (komitetas – Alfa.lt), mano galva, drąsos pritrūko eiti toliau“, – sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas ir frakcijos Seime seniūnas G. Landsbergis.

Vyriausybės vadovas remia

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad reikia iki galo išsiaiškinti, ar yra bent kokia galimybė įteisinti dvigubą pilietybę nekeičiant Konstitucijos.

„Tai turbūt matot, kokie lūkesčiai, ypač mūsų gyventojų, mūsų žmonių, kurie išvažiavę ir turi dilemą, ar atsisakyti, ar bandyti išsaugoti. Tai, aš manau, man atrodo, kad didelė prabanga piliečiais švaistytis, dėl to mes tokius sprendimus turime priimti“, – sakė premjeras S. Skvernelis.

Gąsdina „Brexit“

Politikai neslepia, kad tokių priemonių imtis juos paskatino vykstantis Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos – „Brexit“.

„Konkrečiai kas paskatino didžiausias diskusijas, tai yra vykstantis „Brexitas“, nereikia slėpti, na, ir Britanijos ministrei pirmininkei pasakius, kad tie žmonės, kurie yra įsikūrę, turėtų kreiptis ir gauti tą pilietybės statusą, piliečio, gyventojo statusą tam, kad išsaugotų savo socialines garantijas, tuo atveju pagal dabar galiojančią tvarką jie nebeišsaugotų Lietuvos pilietybės. Ir ne tik mane vieną tai neramina, nes mes iš karto netektume labai didelės dalies savo piliečių, jeigu kalbame apie tai, kad migracija didelė bėda, didelė problema, reikia, kad visa lietuvių bendruomenė būtų sutelkta visame pasaulyje, turime spręsti šitą problemą“, – sakė konservatorių lyderis G. Landsbergis.

Reikalauja keisti Konstituciją referendumu

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Vytautas Sinkevičius atkerta, kad įstatymu dvigubos pilietybės įteisinti neįmanoma, vienintelis būdas – keisti Konstituciją.

„Seimo nariai motyvuoja savo pilietybės įstatymo pataisas tuo, kad labai pasikeitė aplinkybės, kai buvo kuriama Konstitucija, kai buvo priimta, kai Konstitucinis Teismas aiškino savo ankstesnius nutarimus, tai štai dabar galima paklausti Konstitucinio Teismo, ar iš tiesų pasikeitusios aplinkybės. Lietuva yra ES, NATO narė, labai didelė emigracija, daugėja mišrių santuokų, gimsta vaikų, įgyja kartu kelių valstybių pilietybes. Ar šitos aplinkybės leidžia kitaip paaiškinti Konstitucijos 12 straipsnį, ar tai leidžia kitaip suprasti ankstesnius teismo išaiškinimus“, – sakė buvęs KT teisėjas V. Sinkevičius.

Savo ruožtu ministras pirmininkas S. Skvernelis įsitikinęs, kad Konstitucinio Teismo doktrina turi keistis.

„Kas bandoma pasakyti – kad Konstitucinio Teismo doktrina nekintanti. Ji yra kintanti, tas yra numatyta, atskiros aplinkybės, o visgi manau, kad tos aplinkybės yra, kada buvo Konstitucija priimta, kada buvo aiškinimai, buvo visai kita geopolitinė situacija, demografinė situacija, galiausiai mes nebuvom nei ES, nei NATO narė“, – sakė premjeras S. Skvernelis.

Buvęs KT teisėjas V. Sinkevičius sutinka, kad KT doktrina kintanti, tačiau jis pabrėžė, kad tam yra būtinas svarus pagrindas ir aiškios aplinkybės. Jis nesutinka, kad galima pasakyti, jog nuo 2006 m. aplinkybės pasikeitė kardinaliai.

„Doktrina kintanti, ir Konstitucinis Teismas daugybę kartų keitė savo doktriną įvairiais klausimais, bet tik kai tam yra konstitucinis pagrindas. Tai kokios naujos aplinkybės atsirado nuo 2006 metų? Jokių naujų aplinkybių iš esmės neatsirado, atsirado tik tai, kad dar daugiau gyventojų išvyko iš Lietuvos ir Jungtinė Karalystė traukiasi iš ES. Tai ar mūsų Konstitucijos 12 straipsnio samprata priklauso nuo to, ar traukiasi Jungtinė Karalystė iš ES, ar ne? Na, neturiu tiek daug lakios fantazijos, kaip turi Seimo nariai“, – aiškino buvęs KT teisėjas V. Sinkevičius.

Dar kitą kelią siūlo visuomenininkas Darius Kuolys, kuris teigia, kad referendumas nebūtinas, o šį klausimą išspręsti galima keičiant kitą Konstitucijos straipsnį.

„Aš manau, kad KT prieš nemažai metų padarė klaidą, dabar būtų garbinga tą klaidą ištaisyti. Profesorius Egidijus Šileikis, tuo metu nebūdamas KT nariu, o būdamas laisvu akademiku, siūlė viešą išeitį tiesiog Seimui imti ir kitą Konstitucijos straipsnį papildyti nuostata, kuri yra kai kurių kitų valstybių Konstitucijose, kad niekas iš piliečių, kuris gimė piliečiu Lietuvos, neturi teisės atimti pilietybės prieš jo valią. Tai jeigu dabartinis Seimas, kuris mindžikuoja, vieną dieną sako taip, kitą taip, imtų ir sugrįžtų prie E. Šileikio pasiūlymų, jį įgyvendintų. Manau, tai būtų racionalus ir mūsų tautai labai reikalingas žingsnis“, – sako dr. D. Kuolys.

Vis dėlto V. Sinkevičius atkerta, kad toks pasiūlymas yra antikonstitucinis, nes vėlesni straipsniai negali prieštarauti pirmojo skirsnio nuostatoms, kurias keisti gali tik tauta referendumu. Apžvalgininkai kritikuoja ir patį V. Sinkevičių, mat jis buvo KT teisėju, kai buvo priimtas sprendimas pilietybės byloje, ir sako, jog jis tiesiog atkakliai gina savo paties sprendimą.

Žmonės palaiko dvigubą pilietybę

Sociologai sako, kad žmonės pasisako už dvigubą pilietybę.

„Praeitą savaitę mes darėm apklausą – 63 procentai maždaug „už“, „prieš“ – 10 procentų, kiti neturi nuomonės, bet dauguma „už“. Ir tai ne tik mūsų apklausos, bet ir kitų tyrimų centrų rezultatai, prieš 2 metus, prieš 3 metus, kurie buvo gauti. Tendencija kaip tik – pritart dvigubai pilietybei“, – sakė sociologas Vladas Gaidys.

Pasak sociologų, nors už dvigubą pilietybę daugiau pasisako jauni gyventojai, tam pritaria ir pensinio amžiaus žmonės.

„Alfa“ savaitė“

Taip pat skaitykite:

Populiariausios naujienos

Susijusios naujienos