Po meningokokinės infekcijos kūdikis gyvenimą pradėjo nuo nulio: įvyko stebuklas

Meningokoko infekciją įveikęs Naglis su mama A. Sakalauskiene (V. Kavaliausko nuotr.) (© Organizatoriai)

Penkiasdešimt procentų, kad išgyvens, ir greičiausiai nevaikščios – tokią prognozę kauniečių šeimai, kurios aštuonių mėnesių sūnų užklupo žaibiška meningokokinė infekcija, ištarė gydytojai. Vaikui teko patirti trylika operacijų, amputuoti keletą rankų ir kojų pirštų, iš naujo mokytis valgyti, sėdėti, vaikščioti. Užtat kovą su liga trimetis laimėjo ir dabar drąsiai bendrauja tiek su draugais tapusiais medikais, tiek su darželio draugais ar suaugusiaisiais.

Pranešimų apie meningokokinę infekciją trijų vaikų mama kaunietė Agnieta Sakalauskienė buvo girdėjusi tik per televiziją. Kai aštuonių mėnesių sūnus Naglis sukarščiavo, į paniką nepuolė.

„Buvau mačiusi per televizorių, bet nepagalvojau, kad mus taip užpuls, – apie žaibišką infekciją, palietusią šeimą, pasakojo jauna moteris. – Sūnui buvo aštuoni mėnesiai, jam pakilo temperatūra. Galvojau, gal dantys, nes buvo jų dygimo metas, mano pirmajam vaikui irgi anksti pradėjo kaltis. Pamatavau, temperatūra buvo 38,5 laipsnio. Numušiau temperatūrą, po dvidešimties minučių vėl užkilo, matau, vaikas kažkoks ne toks, leisgyvis. Vėl sudaviau vaistų, žiūriu, kad temperatūra toliau kyla.“

Paprastai žaibišką meningokokinę infekciją lydi hemoraginiai bėrimai, tačiau ant Naglio kūnelio mamos akyse pradėjo ryškėti mėlynės. Vyras iškvietė greitąją pagalbą, ši atvažiavo po trisdešimt penkių minučių. „Iškart uždėjo deguonies kaukę, suleido vaistų, paprašė vaiką susukti į pledą ir važiuoti. Nuvažiavome į reanimaciją“, – prisiminė A. Sakalauskienė.

Prieš tai su vaikais ji lankėsi poliklinikoje, spėjo, kad infekciją vidurinis sūnus galėjo pasigauti ten.

„Kai pasakiau visus simptomus, iš sesutės išgirdau: mes labai jus užjaučiame, bet vaikui žaibiškas meningokokas. Tada paklausiau daktaro, kiek šansų, kad jis išgyvens – reanimacijos gydytojas praėjus dvidešimt minučių po mūsų atvykimo buvo pakvietęs į reanimaciją pasižiūrėti, kokia vaiko būklė, jis visas buvo mėlynas, tos mėlynės į juodumą ėjo. Jau pradėjo organai atsisakinėti.

Reanimacijos daktaras pasakė, kad yra penkiasdešimt procentų išgyventi“, – kankinančiais išgyvenimais pasidalijo Naglio mama.

Savaitę laiko tėvai nežinojo, ar jų berniuko organizmas laimės kovą su infekcija. Uždegimai, susidarantys užsikrėtus meningokokine infekcija, pakenkia kraujagyslėms. Geriausiu atveju jeigu nekrozė vystosi tik odoje, paskui kraujo krešuliai nukrenta, tačiau, sergant sunkesne forma, pakenkiama ir galūnėms, jas tenka amputuoti.

Naglį apsiėmė operuoti Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos ortopedas traumatologas, nudegimų gydymo specialistas dr. Jurijus Klebanovas. Jis šeimą padrąsino, kad vaiko organizmas kovoja su infekcija.

„Iš viso sudėjus jam atlikta trylika operacijų. Viena kojytė visai neturi pirštukų, kitoje du sveiki, du per pusę ir vieno nėra, amputuoti trys rankytės pirštukai, girnelės ir likę randai. Vasarą žadame vėl operaciją daryti, nes augant randai tempiasi.

Baisiausi randai likę ant kojos. Aišku, turi nešioti įtvarus, bet jisai nesideda jų“, – apie sūnaus judrumą ir norą bendrauti su šypsena kalbėjo A. Sakalauskienė.

Meningokoko infekciją įveikęs Naglis su mama A. Sakalauskiene

Po ligos berniukas nustojo bijoti medicinos įstaigų, drąsiai eina net pas dantų gydytoją – medikai tapo savi, su daugeliu susidraugavo. „Daktaras Klebanovas buvo pasakęs, kad Naglis nevaikščios. Po sanatorijos, dviejų mėnesių, nuvažiavome pas jį, dar buvo su įtvarais – gydytojas nustebo, kad vaikšto“, – neslėpdama džiaugsmo pasakojo pašnekovė.

Trimetis eina. Ne visada tobulai, mama rūpinasi, kad ateityje dar laukia operacijų, bet kartu stebi ir jo ryžtą žingsniuoti savomis kojomis.

„Daktaras pasakė, kad jisai naują gyvenimą gavo – viską nuo nulio pradėjo. Valgyti iš buteliuko, pažinti žaislus, naujai sėstis, stotis. Jisai jau supranta, kad pas jį kažko nėra, o pas sesę su broliu yra, pradeda klausti, kodėl aš neturiu, o jie turi. Jau suvokia, kad kažkas ne taip, bet kol kas nemokame paaiškinti, gal vesime pas psichologą“, – apie vaiko atradimą, kad neturi kai kurių galūnių, kalbėjo A. Sakalauskienė.

Judrus ir bendraujantis Naglis lanko darželį, ten vaikai jam, pasak mamos, draugiški ir negalią priima natūraliai.

Patyrusi, ką reiškia vaiko liga, privertusi jį balansuoti ant mirties slenksčio, A. Sakalauskienė sako esanti už skiepus nuo meningokokinės infekcijos: „Tuo metu nebuvo galimybės paskiepyti sūnaus, nes vakcinos nepigios. Dabar taupome pinigus, kad dukrą, dičkį paskiepytume ir Naglį, nes jiems skiepai irgi dar reikalingi.“

Rūpindamasi meningokokinę infekciją įveikusiu sūnumi ir kitais dviem vaikais, netrukus septynerių sulauksiančiu vyresnėlių ir beveik dvejų dukra, jauna moteris stengiasi išlikti psichologiškai stipri. Užklupus ligai, šeimą pusę metų lankė socialinė darbuotoja, buvo teikiama psichologinė pagalba. Vieniši su savo išgyvenimais kauniečiai neliko, pajuto medikų, socialinių darbuotojų, psichologų rūpestį.

„Kai Naglis susirgo, aš vienintelė buvau stipri, nes jo tėvelis nuėjo šunkeliais – mes dėl to išsiskyrėme. Ieškojau jėgų savyje, stengiausi tvardytis, galvoti, kad man reikia užauginti vaikus. Bandžiau savyje viską laikyti, neparodyti, kad palūžti galiu“, – drąsiai prisipažino nedidukė moteris, radusi stiprybės įveikti vieną po kito užgriuvusius sunkumus.

Atsakomybe už tris vaikus ir namus su ja dalijasi ir dabartinis vyras, abu pamainomis eina į darbus. Pasakodama savo istoriją, A. Sakalauskienė neslepia, kad sūnus tarsi gavo naują gyvenimą – ir juo džiaugiasi taip, kaip sugeba daug patyręs, bet vidinės šviesos nepraradęs vaikas.

Minint Pasaulinę meningokoko dieną Santariškių klinikose pristatytoje garsios fotografės Anne Geddes parodoje, į kurią pateko nuotraukose įamžinti infekciją išgyvenę vaikai ir jaunuoliai iš penkiolikos šalių, Naglis nepraleido progos susipažinti su ši menininke. Pasaulyje žinoma fotografė, savo darbais apie meningokoko paliestas šeimas pasakojusi 84 šalyse, yra užfiksavusi nemažai trimečio likimo draugų, netekusių galūnių, tačiau nugalėjusių ligą.

Meningokoko infekciją įveikęs Naglis su mama A. Sakalauskiene (V. Kavaliausko nuotr.)

Lietuvoje 2016 metais užregistruoti 75 meningokokinės infekcijos atvejai, 7 iš jų baigėsi mirtimi. Per pirmuosius du 2017 metų mėnesius buvo užregistruoti 26 meningokokinės infekcijos atvejai, 2 iš jų baigėsi mirtimi.

Gydytojai ragina atidžiai stebėti sukarščiavusius kūdikius, nes pradiniai infekcijos simptomai dažnai panašūs į peršalimo, juos sunku atpažinti ir medikams. Per pirmąsias 4–8 valandas kūdikiai gali būti mieguisti, neturėti apetito, jiems gali pasireikšti karščiavimas, pykinimas, vėmimas, irzlumas, kojų skausmas. Šiais simptomais gali skųstis ir vyresni vaikai.

Vėlesniuoju ligos etapu atsiranda klasikiniai simptomai, pavyzdžiui, kaklo sustingimas, šaltos rankos ir kojų pėdos, jautrumas šviesai, hemoraginis bėrimas – kai kūną padengia raudonos arba violetinės dėmės. Kai kreipiamasi į gydytojus pastebėjus šiuos požymius, gyvybei dažnai kyla rimta grėsmė.



Alfa.lt

Meningokoko infekciją įveikęs Naglis su mama A. Sakalauskiene (V. Kavaliausko nuotr.)
Meningokoko infekciją įveikęs Naglis su mama A. Sakalauskiene
Meningokoko infekciją įveikęs Naglis su fotomenininke A. Geddes. (V. Kavaliausko nuotr.)
+4

Taip pat skaitykite: