Teniso sąjungos prezidentas – apie Berankio reabilitaciją, rinktinės brendimą ir keistas sąlygas

R. Grušas džiaugiasi Lietuvos teniso rinktinės progresu (© Alfa.lt fotomontažas | Alfa.lt)

Lietuvos teniso rinktinė turi progą pakartoti tai, ką jau buvo pavykę padaryti. 2014 m. saulėtą rugsėjį mūsiškiai su Ričardu Berankiu priešakyje įveikė Bosnijos ir Hercegovinos tenisininkus bei pateko į I-ąją Europos–Afrikos zonos grupę. Tiesa, joje lietuviai ilgai neišsilaikė – pralaimėjo Lenkijos ir Slovėnijos rinktinėms. Vėliau, sugrįžus į II-ąją pagal pajėgumą Daviso taurės grupę, sekė pergalės prieš Pietų Afrikos Respubliką (PAR), Madagaskarą ir Gruziją. Dėl sugrįžimo į I-ąją grupę lietuviai artėjantį rugsėjį išvykoje grumsis su gilias teniso tradicijas turinčia Švedijos rinktine.

Rinktinė jau kurį laiką priversta pergalių aikštynuose siekti be ryškiausios savo žvaigždės Ričardo Berankio. Geriausi šalies tenisininkas atlieka reabilitaciją ir jo sugrįžimo į profesionalų tenisą data kol kas nėra žinoma.

Naujienų portalo Alfa.lt kalbintas Teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas džiaugiasi, kad Lietuvos rinktinė stabiliai bręsta ir gali pasigirti jau trečiuoju stabiliu jos nariu – Luku Mugevičiumi, kuris ir išplėšė svarbią pergalę Gruzijoje.

Tiesa, pašnekovas pripažįsta, kad norint įveikti Švediją ir bandant išsilaikyti I-oje Daviso grupėje, R. Berankio pagalba būtų itin reikalinga.

R. Grušas taip pat atkreipė dėmesį į nesvetingas šalis, kuriose yra nesilaikoma netgi minimalių Daviso taurės organizacinių reikalavimų.

R. BERANKIO REABILITACIJA – SĖKMINGA

R. Berankis

Ar tikėjotės, kad be R. Berankio pavyks įveikti Gruziją? – Alfa.lt paklausė prezidento.

Mes, sporto vadybininkai, galbūt tas galimybes paprastai vertiname šiek tiek racionaliau, bet patys sportininkai visada eina kovoti tik dėl pergalės ir kitaip nemąstė. Džiaugiuosi, kad jie savo žaidimu, sugebėjimais ir charakteriu įrodė, kad jie gali nugalėti galbūt stipresnius varžovus ir be Ričardo. Galimybės prieš mačą buvo gana apylygės, Gruzija galbūt turėjo šiek tiek geresnes startines pozicijas, kadangi rinktinė turi tikrai pajėgų žaidėją, kuris yra įsitvirtinęs pirmajame šimtuke. Šiuo metu Nikoloz Bašilašvili ATP reitinge užima 57 vietą ir savo žaidimu įrodė, kad tokioje vietoje yra neatsitiktinai.

Tačiau Daviso taurėje yra ir kiti niuansai – dvejetų mačas, antri ir treti pagal pajėgumą rinktinių žaidėjai ir t. t. Šiai dienai mes tikrai buvome pajėgesni. Vaikinai įrodė, kad gali žaisti be Ričardo, ypač jeigu juos lydi gera sportinė forma ir sėkmė.

Dėl patekimo į I–ąjį Daviso taurės divizioną rugsėjį kovosite su Švedija. Kokios galimybės tuomet turėti komandoje ir ryškiausią mūsų rinktinės narį?

Žinoma, norisi džiaugtis, bet jau turime pradėti projektuoti ateitį ir pamažu ruoštis kovai su švedais. Visi suprantame, kad tai yra tikrai labai pajėgi komanda. Jie ne veltui žaidžia finaliniame etape, bet čia esame ir mes. Be abejonės, įveikti Švediją be Ričardo būtų daug sunkiau, nei jam esant. Tačiau dabar kalbėti apie Ričardo atstovavimą ar neatstovavimą rinktinei yra gerokai per anksti. Apie tai kol kas nesvarstome net teoriškai. Kaip visi žinome, R. Berankis atlieka reabilitaciją po traumos ir viskas vyksta sėkminga linkme. Jis ruošiasi savo startams ir visi laukiame, kada jis atsistatys. Manau, Ričardo sprendimas dėl Daviso taurės mačo su Švedija paaiškės paskutinėmis dienomis. Nėra lengva atsigauti po tokių ilgų pertraukų, todėl linkime jam atsigauti ir toliau sėkmingai žaisti.

Galbūt turite daugiau informacijos apie R. Berankio reabilitacijos eigą?

Kiek teko bendrauti anksčiau, viskas tikrai vyksta sėkmingai ir nėra jokių nesklandumų. Tačiau pasakyti, kada jis tikslai startuos ir pasirodys viename iš turnyrų, tikrai negaliu. Apie tai turėtų kalbėti pats Ričardas. Kiek teko su juo kalbėti, reabilitacija vyksta ir Lietuvoje, ir užsienyje. Daromos maksimalios pastangos, kad sportininkas atsistatytų kuo greičiau ir grįžtų į buvusį lygį.

R. Berankis praėjusią gegužę pakilo į rekordines aukštumas – 50 ATP reitingo vietą. Įmanoma dar aukščiau?

Matome pirmojo penketuko ar dešimtuko žaidėjus, kuriems yra 35-eri. Kodėl nesvarstyti apie tai, kad Ričardas lygiai taip pat gali žaisti iki tokio amžiaus ir daugiau? Jeigu taip žvelgsime, jam profesionaliame tenise dar liko dešimt metų, per kuriuos jis tikrai gali daug ką nuveikti. Ričardas jau yra įrodęs, kad sugeba po sunkių traumų grįžti į aukščiausią lygį ir yra sportininkas iš didžiosios raidės. Tikrai tikėtina, kad jis gali atsidurti ten, kur buvo, o gal ir dar aukščiau.

RINKTINĖ VYRIŠKĖJA IR BRĘSTA

Lukas Mugevičius ir Laurynas Grigelis

Kokia yra pergalę prieš Gruziją išplėšusio L. Mugevičiaus sveikata?

Lukas ne kartą pasisakė, kad turi įsisenėjusių problemėlių su riešu. Jos atsitiko ne šiandien ir ne vakar. Kiek žinau, tai vyksta nuo gruodžio. Visi sveikimo žingsniai jau padaryti. Kiek teko bendrauti su pačiu sportininku ir jo treneriu, aštraus skausmo nebėra. Tikiu, kad jam iki pilno atsistatymo trūksta nedaug. Jis tikrai nestabdo savo karjeros ir greitu metu vėl pradės žaisti turnyruose.

Galima pasidžiaugti, kad rinktinėje atsirado jau trečias tvirtas jos narys?

Tai ir yra svarbiausia. Labai džiugu, kad komanda vyriškėja ir stiprėja. Laurynas ir Lukas tikrai tampa stabilesni, galima duoti daugiau garantijų, kad jie išplėš vieną ar kitą pergalę. Tai, be abejonės, sustiprina mūsų komandą ir teikia daug vilčių. Pavyzdžiui, kad komanda gali žaisti I-oje Europos–Afrikos zonos grupėje ir ten galbūt išsilaikyti. Šiais metais vyrai įrodė, kad būdami tokios sudėties, gali laimėti labai svarbius mačus. Negalime pamiršti praėjusių metų pergalės prieš Pietų Afrikos Respubliką (PAR). Šiemet galbūt buvo kiek lengvesnis mačas prieš Madagaskarą, bet, vėlgi, reikėjo laimėti. Jau net nekalbu apie paskutinę pergalę prie Gruziją. Tai rodo komandos brandą. Esant Ričardui, mes galime kelti dar aukštesnius tikslus ir jų siekti.

Prieš kelis metus jau buvome iškopę į I-ąją Daviso grupę, tačiau joje neišsilaikėme. Dabar rezultatas gali būti geresnis?

Reikia suprasti, kad kalbame apie tikrai aukštą lygį. Toje grupėje žaidžia šalys, turinčios gilias teniso tradicijas. Jeigu laimėtume prieš Švediją, ten reiktų žaisti su maksimaliu pasiruošimu ir pilna sudėtimi – su Ričardu ir visais kitais. Varžovai paprastai turi po 2 „top“ lygio žaidėjus. Vertinant šių metų rezultatus ir esant Ričardui, tikrai galime tikėtis patekti ir išlikti I-oje grupėje.

TENKA SUSIDURTI SU ORGANIZATORIŲ APLAIDUMU

Ramūnas Grušas

Anksčiau Daviso taurė vykdavo „Siemens“ ar Šiaulių arenose, tačiau pastaruoju metu tenkinamasi mažesnėmis erdvėmis. Lietuvos teniso gerbėjų dar nėra tiek daug?

Vieno faktoriaus šiam paaiškinimui nėra. Yra keletas dalykų. Turime pripažinti, kad tenisas yra nišinė sporto šaka. Pas mus Lietuvoje tenisą mėgėjiškai žaidžia tikrai daug žmonių, tačiau visi nori matyti Ričardą, vis nori matyti pergales, visi nori matyti pajėgius priešininkus – Didžiąją Britaniją, ta pačią Švediją ir t. t.

Negalime sakyti, kad žiūrovai neateina. Tai yra skirtingi varžovai ir skirtingas ažiotažas duoda savo įtaką. Skaičiuojame savo biudžetus ir žiūrime, kaip galime organizuoti Daviso taurės mačus. Suprantame, kad net ir surinkę 2–3 tūkst. žiūrovų, negalime sau leisti kiekvieną kartą organizuoti mačus „Siemens“ ar Šiaulių arenose. Laukiame tam tikro momento, kada galėsime save parodyti didžiosiose šalies arenose.

Kodėl Daviso taurėje lietuviai dažnai susiduria su prastomis sąlygomis, nors patys visuomet svetingai priima savo varžovus?

Taip, visada stengiamės gražiai priimti mūsų oponentus. Blogiausia yra tai, kai organizatoriai neišpildo tų reikalavimų, kuriuos apibrėžia Daviso taurės standartai. Jeigu mes vertiname Norvegiją, Slovėniją, Bosniją, visur yra skirtingos problemos. Gruzija buvo ta šalis, kuri mus priėmė tiesiog nuostabiai. Esame labai patenkinti federacijos sudarytomis sąlygomis. Bet mes nesame garantuoti dėl savo sirgalių, kaip ir jie negali prisiimti atsakomybės už visus, kurie ateina pažiūrėti mačo. Tribūnose atsirado vienas kitas pilietis, kuris svaidėsi įžeidinėjimais, o tai po to bendrame vaizde suformavo tam tikrą žinią. Atvejis Gruzijoje niekaip nesusijęs ir organizavimu.

Slovėnijoje buvo nesilaikoma minimalių standartų organizacine prasme. Aikštynas buvo per trumpas, salė per šalta, iš rūbinių iki salės reikėjo eiti 100 m. Tokie dalykai yra baisesni nei vienas ar kitas sirgalius, kurie nevaldo savęs. Norvegijoje situacija buvo panaši. Bendraujame su Tarptautine teniso federacija ir sakome, kad standartai turi būti vienodi visiems. Čia yra bjauriausia, nes po to turime pasiaiškinti savo sportininkams. Kviesdami juos į rinktinę turime garantuoti, kad ten tikrai bus gerai, nebus šalta, danga bus neslidi. Deja, taip jau yra.

Kaip šią problemą spręsti?

Tai yra šiek tiek ir Tarptautinės teniso federacijos problema. Kartais ji daro per daug išimčių. Jeigu negalima žaisti korte, kuriame „užbėgimai“ yra mažesni nei yra nurodyta reikalavimuose, reiškia, negalima. Kai padaroma išimtis, atsiranda problemos. Kalbame su jais ir jie tas problemas žino. Kas kartą būna vis geriau, bet pasaulyje vienu metu Daviso mačai vyksta berods 50 valstybių. Net nedrįsčiau sakyti, kad Švedijoje rugsėjį mes galėtume žaisti reikalavimų neatitinkančioje aikštėje. Tai yra teniso valstybė, kuri Daviso taurę laimėjo 7 kartus. Jie žino geriausiai, kaip reikia organizuoti tokius mačus.

Sauliaus Čirbos nuotr.

Alfa.lt

R. Grušas džiaugiasi Lietuvos teniso rinktinės progresu
Lukas Mugevičius ir Laurynas Grigelis
R. Berankis
+4

Taip pat skaitykite: