Seimas nepatikėjo Basčiu: parlamento verdiktas – politikas veikė prieš Lietuvos interesus

Seimas antradienį ėmėsi parlamentaro, socdemų atstovo Mindaugo Basčio ryšius analizavusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo išvadų.

Alfa.lt primena, kad Seimo vicepirmininkui M. Basčiui neišduotas leidimas susipažinti su slapta informacija, remiantis Valstybės saugumo departamento (VSD) turima informacija apie jį.

VSD pateiktoje medžiagoje aprašomi M. Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. Dėl šių ryšių M. Bastys esą yra pažeidžiamas.

Pats M. Bastys vėliau pasitraukė iš užimamų pareigų, sustabdė narystę socialdemokratų partijoje. Tiesa, politika nesutinka su VSD išvadomis, kad jis gali būti pažeidžiamas.

Išvada: veikė prieš Lietuvos interesus

Tyrimą dėl minėtos M. Basčio ryšių atlikęs NSGK nusprendė, kad parlamentaras, palaikydamas ryšius su „Rosatom“, nusikalstamo pasaulio atstovais, veikė prieš Lietuvos interesus.

Komiteto išvadose pažymima, kad „artimi Seimo nario M.Basčio ryšiai su buvusiais ir esamas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais bei esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“.

Išvadose taip pat teigiama, kad M. Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“ ir su ja susijusioms įmonėms, „siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiems pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei“.

Politikas melavo

NSGK tyrimo išvadas pristatęs pirmininkas Vytautas Bakas pažymėjo, kad komitetas tyrė daugiau negu 15 metų laikotarpio M. Basčio ryšius ir veiksmus.

Anot jo, yra duomenų, kad M. Bastys bendravo su Rusijos FSB ir GRU pareigūnais.

„Nors M. Bastys neigė ryšius, komitetas nustatė, kad vienas iš asmenų, su kuriais bendravo M. Bastys, 2004 metais išsiųstas iš Lietuvos. Tai buvo V. Volkovas”, – aiškino V. Bakas ir pridūrė, kad dar vienas iš asmenų, su kuriuo bendravo M. Bastys, vienoje iš NATO šalių yra paskelbtas kaip nepageidaujamas.

V. Bako teigimu, tyrimo duomenys parodė, kad dar 2006 m. buvo perspėtas VSD pareigūnų apie jo ryšių su tam tikrais asmenimis pavojingumą, tačiau pats M. Bastys, kaip sakė NSGK vadovas, tikino, kad jokių perspėjimų nesulaukė.

„M. Bastys melavo, kad su juo niekas nebendravo“, – tikino V. Bakas.

Pasak NSGK pirmininko, Rusijos atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovų, kurių susitikimus su Lietuvos vadovais organizavo M. Bastys, siekė Lietuvą įtraukti į Rusijos energetikos projektus, kurti Rusijos ir Lietuvos bendrovių konsorciumą.

Anot V. Bako, M.Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su „Rosatom“, Kaliningrado srityje pradėjusios statyti Baltijos atominę elektrinę, o Baltarusijoje statančios Astravo atominę elektrinę, atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus.

„Prisidengiant „Nukem“ klausimais, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimu, siekiama kelti pagrindinius klausimus dėl Baltijskaja atominės elektrinės“, – apie „Rosatom“ schemų kūrimą prabilo V. Bakas.

„Jei M. Basčiui būtų pavykę, Lietuva būtų įtrauka į Rusijos energetikos lauką. <...> Per jį buvo atstovaujami „Rosatom“ interesai“, – dėstė NSGK vadovas.

Bastys: nepadariau nusikaltimo

Prie tribūnos stojęs pats M. Bastys tikino jokių nusikaltimų nepadaręs.

„Aš nepadariau man komiteto norimų priskirti nusikaltimų. <...> Aš neveikiau prieš Lietuvos valstybę ir nepadėjau jokiai kitai valstybei veikti prieš Lietuvą“, – aiškino M. Bastys.

Parlamentaras tikino, kad NSGK tyrimas atliktas neobjektyviai ir nevisapusiškai, komiteto narių veiksmams esą įtaką darė „partiniai interesai“. M. Bastys pabrėžė, kad NSGK narių klausimuose jis įžvelgė išankstinės nuomonės turėjimą.

Seimui savo ruožtu jis siūlė parlamentinius tyrimus atlikti taip, kaip jie yra atliekami JAV, tai yra paskiriant teisėsaugos atstovą.

M. Bastys aiškino, kad 2006 m. VSD jo neperspėjo apie „Rosatom“ atstovu vadinamą J. Kostiną ar buvusį KGB darbuotoją P. Vojeiką.

„Iš gandų sukurta tiesa, kuri įvilkta į tiesos rūbą“, – VSD pateiktą informaciją apibūdino M. Bastys.

Konservatorė: reikia tirti ir kitus

NSGK narė, konservatorė Rasa Juknevičienė stebėjosi M. Basčio, kuris melavo tyrimą atlikusiam komitetui, elgesiu.

„M. Bastys žinojo, ką daro, buvo informuotas, kur veda kontaktai su Rusijos slaptųjų tarnybų agentais, tačiau sąmoningai toliau plėtojo tokius ryšius. Lietuvos piliečiai, tuo labiau politikai, davę priesaiką, privalo padėti Lietuvos tarnyboms jų darbe prieš Rusijos žvalgybininkų ardomąjį darbą“, – tikino R. Juknevičienė.

„Svarbiausias NSGK atlikto tyrimo epizodas yra susijęs su Kremliaus energetiniais interesais. Juos įgyvendinti Lietuvoje ir padėjo M. Bastys“, – komentavo NSGK narė.

Seimo narė stebėjosi socdemų veiksmais, kurie pareiškė nepritarsiantys NSGK išvadoms.

„Šios dienos socialdemokratų frakcijos sprendimas ginti Kremliaus žvalgybininkų draugą M. Bastį reiškia tik viena – jei M. Bastys pasakytų tiesą, reiktų tirti ir kitus.

Frakcija žino, ką Bastys žino“, – svarstė R. Juknevičienė.

Ragino nerėkti apie grėsmes

Ekspremjeras, socdemų lyderis Algirdas Butkevičius, kalbėdamas apie NSGK tyrimą, pažymėjo, kad „Rosatom“ jo vadovaujamai Vyriausybei jokios įtakos nedarė.

„Aš pats su „Rosatom“ atstovais niekada nesusitikau“, – tvirtino A.Butkevičius.

Tiesa, jis pripažino, kad „Rosatom Overseas“ viceprezidentas Aleksandras Mertenas galėjo būti tarp 30 susitikimo dalyvių Visagine.

A. Butkevičius aiškino, kad su „Rosatom“ esą bendrauta tik dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Buvęs ministras pirmininkas patikino, kad net ir tuomet Vyriausybė žinojo apie galimas grėsmes.

„Valdžios esmė yra susitvarkyti su iškilusiomis grėsmėmis, o ne rėkti ir šaukti apie jas“, – kalbėjo socdemų lyderis.

Kitas socdemų atstovas Artūras Skardžius stebėjosi NSGK vadovo V. Bako veiksmais, kuris esą su kitais komiteto nariais, kaltindamas M. Bastį veikimu prieš Lietuvos interesus, elgiasi kaip prokuroras.

„Čia yra sunkus nusikaltimas. Kas Jums davė teisę kaltinti? Ar Jūs prokuroras esate? <...> Nereikėtų demokratinei valstybei imti pavyzdžio iš V. Putino“, – kalbėjo A. Skardžius.

Toliau darbuosis apkaltos komisija

V. Bakas, reaguodamas į socdemų pastabas dėl NSGK tyrimo, pažymėjo, kad niekas komitete M. Basčio nenuteisė, kad komitetas baudžiamosios teisės klausimų nesprendė.

„Mes darėme politinį vertinimą. [...] Kiekvienas mūsų žodis yra pasvertas ir argumentuotas“, – užtikrintas buvo V. Bakas.

Socialdemokratas Juozas Olekas savo ruožtu ragino neperlenkti lazdos.

„Žodžių apie sisteminius (M. Basčio – Alfa.lt) ryšius su Rusijos žvalgybų darbuotojais mes neturime nei VSD medžiagoje, nei šiame tekste. [...] Tokie teiginiai veda prie neteisingų išvadų“, – komentavo socdemas.

Konservatorius Andrius Kubilius savo ruožtu neslėpė neabejojantis NSGK tyrimo dėl M. Basčio ryšių išvadomis. Jis tikino, kad balsavimas dėl šių išvadų yra socdemams tam tikras patikrinimas, ar jie nori keistis, ar toliau mirkti M. Basčio istorijoje.

Galiausiai po ilgų ir aršių diskusijų Seimas priėmė NSGK išvadas: už nutarimą balsavo 93 parlamentarai, 6 buvo pries, 16 susilaikė.

Po NSGK tyrimo išvadų patvirtinimo dėl M.Basčio veiksmų darbą tęs apkaltos komisija, kuri savo darbą buvo sustabdžiusi dėl komiteto tyrimo. Komitetas nutarė savo medžiagą perduoti apkaltos komisijai, kai ši atnaujins darbą.

Apkaltos komisiją planuojama atnaujinti – skirti kitus narius vietoje NSGK priklausančių ir tyrime dėl M.Basčio ryšių dalyvavusių parlamentarų, kad nekiltų abejonių dėl jų nešališkumo.

Performuotos apkaltos komisijos pirmininke išrinkta „valstietė“ Agnė Širinskienė, pirmininko pavaduotoju – „tvarkietis“ Rimas Andrikis. Apkaltos komisija darbą turėtų baigti iki gegužės 15 d.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite:

Populiariausios naujienos

Susijusios naujienos