Paskui buvusį ministrą – ilgamečiai konsultantai ir įmonės, laiminčios abejotinus pirkimus

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tik bejėgiškai stebi, kaip Vilniaus konservatoriai, proteguodami konkrečių įmonių verslo interesus, žlugdo valstybei itin svarbius energetinius projektus ir vykdo abejotinus viešuosius pirkimus. Istorijoje, kurios pačią pradžią žymi dar Energetikos ministerijos įkūrimas ir pirmasis jos vadovas, matyti, kaip ministerijoje klestėjusios verslo įmonės ir konsultantai dabar nišą atrado ten pat, kur ir buvęs ministras, – Vilniaus miesto energetikos ūkyje.

Interesų grupė pasikinkė Vilniaus konservatorius

Lietuvai ir Vilniui reikalingas kogeneracinės jėgainės projektas ir vėl stringa sostinės savivaldybėje. Klausimas dėl projekto pradėjimo konservatorių iniciatyva trečiadienį buvo išbrauktas iš Vilniaus miesto tarybos darbotvarkės.

Nors Liberalų sąjūdžio lyderis ir sostinės meras R. Šimašius daug ir nuolat kalba apie būtinybę netrukdyti verslo plėtrai ir investicijoms, jo vadovaujamoje miesto taryboje jau daugiu kaip metus ir tris mėnesius žlugdomos numatomos milžiniškos investicijos į Vilniaus kogeneracinę jėgainę, kurios gali siekti net 380 mln. eurų. Projektą remia ir Europos Komisija, kuri šiam projektui skyrė 140 mln. eurų.


„Iš esmės galiu pasakyti vienareikšmiai, kad tas projektas turi būti realizuojamas, vykdomas, vėliausiai balandžio 25 dieną jisai bus tarybos posėdyje kartu su visais kitais „Lietuvos energijos“ klausimais. Toks sprendimas turi būti priimtas, jis šiuo metu išimtas kuruojančio vicemero (Valdo Benkunsko – Alfa.lt) iniciatyva, nes yra ir kitų dalykų su „Lietuvos energija“, kuriuos reikia išspręsti“, – sako Vilniaus miesto meras R. Šimašius.

Ne paslaptis, kad jėgainės projektui pagalius kaišo didžiausias nepriklausomas šilumos tiekėjas, kuris Vilniui siūlo savo paslaugas. Jis turi ryšių su sostinės valdančioje koalicijoje esančiais konservatoriais.

Konservatoriai, kurie daug kalba prieš Astravo atominės elektrinės statybą Baltarusijoje, Vilniaus kogeneracinę elektrinę žlugdo ne su kuo kitu, o išvien su veikėjais, kurie slapta vedė derybas su Rusijos koncernu „Rosatom“ dėl elektros tiekimo būtent iš Maskvos planuojamų Astravo ir Kaliningrado atominių elektrinių. Vienas tokių slaptų derybininkų yra buvęs premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas energetikos klausimais.

Neskaidrūs protekciniai ryšiai

Sostinės vadovai stabdydami Europos Sąjungos remiamus projektus, atrodo, nepamiršta savų.

„Kai kuriais atvejais mes pastebime tai, kad politikas ar koks valdininkas, jisai pereidinėja į vieną ar į kitą įstaigą ar žinybą ir kažkaip tai taip sutampa, kad paskui jį ateina tos įmonės, kur jis anksčiau dirbo, arba jis buvo susietas su tomis įmonėmis. Ir kur jis bedirbtų – ar ministerijoje, ar savivaldybėje, kažkaip tai stebuklingai tos pačios įmonės laimi konkursus ir turi iš to naudos. Negana to, kad kai kuriais atvejais net konkursai vykdomi yra uždarąja tvarka be viešos konkurencijos“, – sako Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys.

Buvęs tuomečio konservatorių lyderio A. Kubiliaus Vyriausybės energetikos ministras Arvydas Sekmokas, kuris dabar yra AB „Vilniaus šilumos tinklai“ stebėtojų tarybos pirmininkas, net du kartus vadovavo „Alnos“ grupės įmonėms. Ši informacinių technologijų įmonių grupė priklauso kitam buvusiam A. Kubiliaus Vyriausybės ministrui ir buvusiam jo patarėjui Valentinui Milakniui su šeima.

Abejotino skaidrumo pirkimai

A. Sekmokui tapus energetikos ministru, tiek ministerijoje, tiek pavaldžiose įmonėse ir įstaigose „Alnos“ grupę ir net konkrečiai A. Sekmoko iki tol vadovautą jų bendrovę „DocLogix“ pradėjo lydėti sėkmė su stambiais užsakymais. Tarp jų – Energetikos ministerijos įmonėse „Klaipėdos nafta“, „Litgrid“, „Lietuvos energija“ grupių įmonėse.


„Tokie požymiai iš tikrųjų tikrintini ir verti įvertinimo, ar nėra požymių, kad piktnaudžiaujama. Be jokios abejonės, tokie pirkimai turi atsidurti visų pirma Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) dėmesyje. Ir manau, kad viešųjų pirkimų rizikų atrankos sistema kažkaip turėtų suveikti ir atrinkti tuos pirkimus, kurie siejami su verslu, kuris delegavo į viešąjį sektorių vadovą, kuris dabar tapo perkančiosios organizacijos atstovu“, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Dabar panaši situacija kaip Energetikos ministerijoje kartojasi „Vilniaus šilumos tinkluose“, kurie informacines sistemas už beveik 300 tūkst. eurų pirko būtent iš „Alna Business Solutions“.

„Reikia viską viešinti, viską skaidrinti ir klaust pono A. Sekmoko. Turbūt yra tam tikri argumentai, bet, jei čia žiniasklaida mato nepakankamai skaidrius dalykus, turi reikalauti skaidrumo. Aš už tai, kad kolegos kuo skaidriau viską aiškintų ir vilniečiai suprastų, kas čia vyksta“, – sako koalicijos partnerio „Lietuvos sąrašas“ frakcijos Vilniaus miesto taryboje seniūnas dr. Darius Kuolys.

A. Sekmokas ginasi „Alnoje“ dirbęs iki tol, kol tapo politiku.

„Aš tai buvau samdomas darbuotojas „Alnos“ grupėje, ir tai buvo pakankamai seniai. Aš iš „Alnos“ grupės išėjau dar 2008 metais, o ministru tapau 2009 metais“, – sako Vilniaus miesto tarybos narys, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ stebėtojų tarybos pirmininkas A. Sekmokas.

Alfa.lt primena, kad, „Registrų centro“ duomenimis, A. Sekmokas iki 2008 m. gruodžio 31 d. buvo vienos iš „Alnos“ grupės įmonių „Doclogix“ direktorius. Tada jis prisijungė prie konservatorių Vyriausybės: iš pradžių buvo paskirtas ūkio ministro Dainiaus Kreivio visuomeniniu patarėju, kuris kuravo naujos Energetikos ministerijos steigimą šias funkcijas perduodant iš Ūkio ministerijos. Energetikos ministerija įsteigta 2009 m. sausio 27 d., o vasario 10 d. A. Sekmokas paskirtas jos ministru, kuriuo buvo iki 2012 m. gruodžio.

Konkurenciją ribojanti procedūra

Daug klausimų kelia ir tai, kaip „Vilniaus šilumos tinklai“ organizavo pirkimą, kurį laimėjo „Alna“ įmonė. Tai buvo atlikta supaprastintų neskelbiamų derybų būdu.

„Proceso metu derėdamiesi su „Vilniaus energija“ dėl šitų programų perėmimo iš esmės nesėkmingai vyko derybos ir matėme didelę riziką, kad būtent įmonei sutriks nuo veiklos pradžios ir pinigų surinkimas, ir pati apskaita, tai identifikavome šį procesą kaip kritišką. Iš esmės tą patvirtino mums ir konsultantai. Kad šitos programos yra pagrindinės, siekiant suvaldyti situaciją įmonėje. Informavome VPT apie tai, kad ruošiamės daryti tokį pirkimą, ir iš tikrųjų atskleidėme visas aplinkybes, greta to, ir nesėkmingas derybas su „Vilniaus energija“. Iš esmės buvo priimtas sprendimas pirkti ir instaliuot savas programas“, – sako „Vilniaus šilumos tinklų“ generalinis direktorius Mantas Burokas.


Tačiau VPT vadovė Diana Vilytė sako, kad tokie pirkimo būdai turi būti taikomi tik kritiniu atveju. Šiuo atveju „Vilniaus šilumos tinklai“ žinojo, kada tiksliai perims paslaugų teikimą, ir turėjo laiko pasiruošti pirkimams, tad neskelbiamu derybų būdu pirkti nederėjo.

„Kaip visiems yra žinoma, sutartis su „Dalkia“ buvo pasirašyta 2002 metais ir buvo žinoma, kad bus nutraukta 2017-ųjų kovo pabaigoje. Kokie buvo atliekami veiksmai, pasiruošiant perimti tas sistemas, kokios sąlygos buvo aptariamos sutartyje, kaip turi perduotos IT sistemos? Ar jos buvo pakankamos pirminėje sutartyje ir ar „Vilniaus šilumos tinklai“ viską padarė pasiruošdami tam turto perėmimui ir valdymui? Mūsų rekomendacijoje buvo, kad iš tikrųjų neskelbiamos derybos pagal tą informaciją, kurią turėjome, buvo netinkamas būdas vykdyti pirkimą“, – sako VPT direktorė D. Vilytė.

Ribodami konkurenciją, „Vilniaus šilumos tinklai“ ne tik vienašališkai pasirinko produktą, bet ir tiekėją. Mat tokią sistemą, kurią jie įsigijo, tiekia ir kitos įmonės.

Bendrovė ir teisėsaugos akiratyje

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai pareikšti „Alnos“ grupės vadovui Tomui Milakniui dėl galimai korupcinių pirkimų „Sodroje“. Jos vadovas Mindaugas Sinkevičius byloje yra apklaustas kaip specialusis liudytojas, „Sodros“ IT skyriaus vedėjui Dainiui Kumpiui pareikšti įtarimai.


Seimo nariai taip pat ragina VPT atidžiau įvertinti „Vilniaus šilumos tinklų“ pirkimus.

„Laimi ta pati įmonė, kuri vienaip ar kitaip siejama su tuo pačiu politiku, ir tai kartojasi metai iš metų, ir tos įmonės eina tarsi paskui šitą žmogų“, – pastebi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P. Urbšys.

Nuolatiniai kontraktai ir su kitomis įmonėmis

Energetikos ministru būnant A. Sekmokui nuolat didelės vertės pirkimus laimėdavo tos pačios advokatų kontoros, taip pat audito ir konsultavimo bendrovės. Dabar paskui šį politiką jos jau ir „Vilniaus šilumos tinkluose“.

„Atėję radom įmonę tokioje situacijoje, kad nepasiruošusi, antras dalykas, buvo atliktas auditas ir buvo pasakyta, kad privaloma nutraukti projekto paslaugų sutartį, kuri tuo metu buvo sudaryta su kitais konsultantais, dėl procedūrinių pažeidimų, tai mes, nutraukę tą sutartį, turėjome trūkumą kompensuoti, ir mes darėm naują pirkimą, tai taip (šie tiekėjai – Alfa.lt) yra laimėję būtent tą pirkimą. Tai yra turbūt apie 400 tūkstančių eurų, ir nuo gegužės“, – sako „Vilniaus šilumos tinklai“ generalinis direktorius M. Burokas.

Politizuotas valdymas

Nors liberalai ir konservatoriai teigia, kad valstybės ir savivaldybių įmonės turi būti valdomos pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) principus, kai įmonių valdybose yra nepriklausomi nariai, o ne politikai, „Vilniaus šilumos tinklų“ valdyboje nėra nė vieno nepriklausomo nario.

Gal taip politikams yra paprasčiau ir patogiau neskaidriai tvarkytis ir su viešaisiais pirkimais?

„Alfa“ savaitė“

Taip pat skaitykite: