Probacijos spragos virsta krauju: kodėl siautėja laisvėje bausmę atliekantys nusikaltėliai?

Gediminas Kontenis (© Edvard Blaževič | Alfa.lt)

Keturguba žmogžudystė, vaiko užmušimas, merginos nužudymas. Tokie įrašai nugula ne tik už grotų pasodintų asmenų biografijose. Pastaruoju metu Lietuvą sukrėtė ne vienas rezonansinis įvykis, kai brutaliais nusikaltimais „pasižymėjo“ laisvėje bausmę atliekantys, probacijos tarnybos pareigūnų stebimi žmonėms. Ką reikėtų daryti, kad humaniški perauklėjimo būdai netaptų dar vienu šansu nusikaltėliams imtis kruvinų žygių?

2015 m. lapkričio 5-osios naktį Kražių miestelio gyventojai prisimins su siaubu. Vakare paaiškėjo, kad namuose rasta nužudyta moteris yra tik viena iš keturių budelio aukų. Policijai sulaikius žudiką, visuomenei pranešta, kad jis teisėsaugai žinomas. Mažiausiai 12 kartų teistas Rimantas Bekintis nuo paskutinės bausmės už smurtą prieš sugyventinę išsisuko – teismas laisvės atėmimo bausmę, jam pasižadėjus nebemušti moters, atidėjo vieneriems metams. Per šį laiką R. Bekintis buvo įpareigotas lankyti elgesį keičiančias programas, negerti. Bet, kaip paaiškėjo, R. Bekinčiui šie nurodymai buvo nė motais – per kelias dienas jis Kražiuose nužudė keturias moteris.


Šių metų sausį Lietuvą sukrėtė įvykiai Kėdainiuose, kur buvo mirtinai sumuštas keturmetis vaikas. Į butą, kuriame buvo smurtaujama, atvykę medikai buvo šokiruoti – mažametį jie rado sustojusia širdimi. Įtariama, kad vaiką mirtinai sumušė jo mama ir patėvis Gediminas Kontenis. Jis į teisėsaugos akiratį buvo patekęs ne kartą, teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, disponavimą narkotikais, tačiau sulaukdavo teisėjų malonės – atsipirkdavo švelniais nuosprendžiais. G. Kontenis buvo prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau tai nepadėjo apsaugoti jo aplinkinių nuo smurto. Prokurorei, nutraukusiai ankstesnį tyrimą dėl G. Kontenio smurtavimo, gresia nuobaudos.


Neseniai šalį šokiravusioje Ievos Strazdauskaitės nužudymo byloje irgi minimas asmuo, kuris esą taip pat buvo iš kalėjimo paleistas pirma laiko. Kitų šaltinių duomenimis, vienas iš įtariamųjų buvo nuteistas, tačiau bausmės atlikimo laikas atidėtas.


Atsakingoje institucijoje – betvarkė

Lietuvą išgąsdinę rezonansiniai nusikaltimai, dėl kurių įtarimai krito ant probuojamų asmenų pečių, iš karto nukreipė žvilgsnį į šiuos žmones kontroliuojančią įstaigą – Probacijos tarnybą.

Teisingumo ministerijai paskelbus, kad būtina imtis permainų probacijos sistemoje, paaiškėjo, kad nėra kam tų permainų imtis, mat atsakingoje institucijoje, Kalėjimų departamente (KD), – visiška betvarkė.

Vasario pradžioje nuo pareigų nušalinta KD vadovė Živilė Mikėnaitė. Šį sprendimą teisingumo ministrė Milda Vainiutė priėmė atsižvelgdama į pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl KD bei Kauno tardymo izoliatoriaus vadovų galimų finansinių ir tarnybinių pažeidimų. Kiek vėliau Ž. Mikėnaitė pati atsistatydino iš užimamų pareigų.


Tamsūs debesys tvenkiasi ir virš kitų pareigūnų, atsakingų už probacijos veiklą, galvų. Kovą teisingumo ministrė M. Vainiutė, atsižvelgdama į šalį sukrėtusius rezonansinius nusikaltimus, kuriuos galimai įvykdė probuojami asmenys, laikinajam KD vadovui Antanui Laurinėnui pavedė įvertinti departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijau Norvaišio, atsakingo už probacijos tarnybų veiklą, ir Kauno probacijos tarnybos vadovo Sauliaus Rajunčiaus veiklą.

„Būtina atsakyti į klausimą, kodėl probacijos pareigūnų prižiūrimi asmenys yra įtariami padarę itin sunkius, visuomenę sukrėtusius nusikaltimus, kaip atsakingi pareigūnai vykdė jiems patikėtas pareigas“, – pabrėžė M. Vainiutė.

KD naujienų portalui Alfa.lt patvirtino, kad šis pareigūnų darbo patikrinimas dar nėra baigtas.

„Kalėjimų departamentui pavesta surinkti ir išanalizuoti duomenis, kurie bus pateikti Teisingumo ministerijai, sprendimui priimti“, – teigiama Alfa.lt atsiųstame KD atsakyme.

Beda pirštu į didžiulį užimtumą

Keturmečio nužudymo aplinkybes Kėdainiuose nagrinėjusios Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas Alfa.lt teigė, kad probacijos sistemos darbo vaisiai kelia ne vieną rimtą klausimą.

„Šiandien galime vertinti rezultatus, jeigu taip galima juos pavadinti, t. y. kad probuojami asmenys daro nusikaltimus ir toliau pažeidinėja įstatymus. Tai neretai baigiasi labai tragiškais atvejais, tarkime, turime ir Kėdainių įvykius <...>.

Jeigu tai būtų vienetinis atvejis, galima būtų kalbėti apie konkretų aplaidų tarnybinių pareigų atlikimą, bet kai matome daugiau atvejų, natūralu, kad kyla klausimas, ar apskritai probacijos sistema veikia pakankamai efektyviai“, – komentavo parlamentaras.

M. Majausko teigimu, kadangi valstybės požiūris į smurtinius nusikaltimus tik griežtėja, probacijos tarnybų pareigūnams darbo krūviai tik augs. Būtent didžiulis probuojamų asmenų skaičius tampa vienu didžiausių iššūkių.

KD duomenimis, per 2016 metus buvo 21,6 tūkst. probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų, o, tarkime, 2017 m. sausio 1 d. duomenimis, probacijos tarnybose dirbo 229 probacijos pareigūnai.

„Infrastruktūra yra pakankamai silpna. Ir automobilių trūksta, ir saugumo priemonių. Reikia rimtai tuo susirūpinti, skirti pakankamai dėmesio, ir tas dėmesys turėtų išvirsti tiek į konkrečias priemones, tiek į finansus, t. y. turi būti adekvatus finansavimas tos įstaigos veiklai, jeigu mes norime iš jos reikalauti atitinkamų rezultatų“, – apie susidariusią situaciją kalbėjo M. Majauskas.


Galbūt vertėtų peržiūrėti bausmių vykdymo politikos gaires Lietuvoje? Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos vadovas įsitikinęs, kad valstybė neturėtų keisti pasirinktos krypties.

„Valstybės tikslas nėra visus nusikaltėlius iš karto pasodinti už grotų, bet užtikrinti, kad visi, pažeidę įstatymus, sulauktų bausmės, ir ta bausmė būtų ne tik prevencinio pobūdžio, t. y. atbaidyti pažeidinėti įstatymus tiek pačiam asmeniui, tiek ir kitiems, bet ir suteikti galimybę pasitaisyti tam žmogui, kiek tai įmanoma.

Žinau ne vieną asmenį, kuris patekęs į įkalinimo įstaigas išeina iš jų ne geresnis nei tuo metu, kai ten pateko. Jeigu yra galimybė žmonėms pasitaisyti kitomis priemonėmis, tai jas reikia išbandyti, bet tas turi būti daroma labai atsakingai. O šiandien probavimo sistema, galima konstatuoti, veikia, bet su labai rimtomis spragomis“, – aiškino M. Majauskas.

Spragų neužtaisė socdemų valdžia?

Parlamentaras konservatorius Jurgis Razma praėjusią savaitę pats susitiko su Teisingumo ministerijos vadovais aptarti Probacijos tarnybos veiklos.

J. Razma taip pat akcentavo prastas probacijos tarnybų pareigūnų darbo sąlygas. Jis atkreipė dėmesį į šių darbuotojų krūvius ir juokingai skambančius atlyginimus.

„Šiandien galima drąsiai konstatuoti, kad vienam pareigūnui tenkantis prižiūrimų asmenų skaičius yra per didelis: 250 probacijos pareigūnų per metus prižiūri apie 20 000 asmenų. <...> Žinoma, svarbu ne tik pareigūnų skaičius, bet ir jų kompetencija. Ar gali būti patrauklus jaunam teisininkui ar psichologui, pradedančiam dirbti Probacijos tarnyboje, siūlomas 420 eurų atlyginimas, o patyrusiam pareigūnui – tik keliasdešimčia eurų didesnis?“ – socialiniame tinkle „Facebook“ klausė J. Razma.

Alfa.lt kalbintas J. Razma neslėpė, kad, jo manymu, šios itin svarbios tarnybos pareigūnų situacija atrodo „liūdnokai“.

„Yra daug taisytinų dalykų, pradedant nuo gana mažų atlyginimų, užvertimų pareigūnų beprasmiais popierizmais, biurokratiniais dalykais, kai jiems beveik nelieka laiko bendrauti su tais probuojamais asmenimis“, – kalbėjo politikas.

Anot jo, nuostabą kelia ir tai, kad nusikaltėlius laisvėje prižiūrintys pareigūnai beveik neturi jokių apsaugos priemonių.


„Mano gimtojoje Plungėje trys probacijos pareigūnai turi vieną dujų balionėlį. Jeigu jie išvyksta skirtingomis kryptimis, tai kuriam dabar iš jų tas balionėlis tenka? Komiškai skamba tokie dalykai“, – pavyzdį pateikė J. Razma.

Kodėl ši tarnyba buvo tarsi užmiršta ir jokie permainų vėjai jos nepasiekė? Parlamentaras bedė pirštu į už probacijos sistemą atsakingus asmenis, kurie, konservatoriaus manymu, tiesiog numojo ranka į šią tarnybą ir rūpinosi kitais reikalais.

„Pastaruoju metu, kai vadovavo Teisingumo ministerijai J. Bernatonis, tai tikrai nebuvo dėmesio šitai sričiai, nebuvo pažiūrėta, kaip gyvena šita tarnyba, o ką jau kalbėti apie buvusią Kalėjimų departamento vadovę (Ž. Mikėnaitę – Alfa.lt), kuri dabar jau atsistatydinusi iš pareigų. Galbūt jai labiau rūpėjo asmeninio namo statybos, o ne tų pareigūnų situacija“, – aiškino J. Razma.

Namų areštas – ne išeitis

Buvęs KD direktoriaus pavaduotojas, šiuo metu teisingumo viceministro pareigas užimantis Donatas Matuiza Alfa.lt teigė, kad ministerija supranta ir priima kritiką dėl spragų probacijos tarnyboje. Vis dėlto viceministras akcentuoja, kad, kalbant apie šią sistemą, reikalingas sisteminis požiūris į pokyčius.

G. Matuiza vylėsi, kad po už probaciją atsakingų asmenų veiklos patikrinimo pokyčių turėtų įvykti.

Teisingumo viceministras atkreipė dėmesį, kad šiuo metu probacijos sistema Lietuvoje grindžiama standartiniais sprendimais, kurie probuojamo asmens elgesio iš esmės nekeičia.

„Vien tik tai, kad paskiriama smurtautojui būti namuose nuo 22 iki 6 valandos ryto, jo elgesio nekoreguoja. Jis tik laikosi tam tikro režimo. Kokiu būdu mūsų probatorius galėtų paveikti jo elgesį ar koreguoti jį? Probatorius gali tik patikrinti, ar žmogus yra namuose, ar ne.

Kai vykdomi standartiniai paskyrimai tų priemonių, kaip buvimas namuose naktimis, atlyginimas padarytos žalos, įsidarbinimas, tai ar nereikėtų pagalvoti apie tai, kad smurtautojui būtų paskiriama elgesio korekcijos programa?

Kai paminėjote tą atvejį Kėdainiuose, kur buvo nužudytas vaikas, tai mūsų probatorė siūlė jam (įtariamajam vaiko nužudymu G. Konteniui – Alfa.lt) tokią programą, bet kaip neprivalomą. Jis pasakė, kad yra labai užimtas žmogus, kad yra dirbantis, nieko nenori. O jei tai būtų teismo privalomai paskirta, tai jis neturėtų kur dingti. Ar tai duotų rezultatų – jau kitas klausimas, bet jei jis būtų tuo metu tos programos užsiėmimuose, tai gal to vaiko būtų nelietęs“, – svarstė D. Matuiza.

Stebėjosi vadovų požiūriu

D. Matuiza stebėjosi, kad dalis valdžios atstovų po rezonansinių nusikaltimų ėmė badyti pirštais į Probacijos tarnybos veiklos spragas. Anot jo, norint, kad ši sistema nestrigtų, reikalingas nuolatinis, tinkamas jos finansavimas.

„Reikėtų normalaus, pastovaus finansavimo, o ne taip, kad „mes čia davėme vienkartinę injekciją“, sukuriant probaciją, o vėliau ji pamirštama daugeliui metų. Pačioje sistemoje atėję radome uniformas, nupirktas prieš daug metų, kurios yra suplyšusios, o to aprūpinimo tęstinio nėra“, – pažymėjo D. Matuiza.

Tiesa, viceministras pripažino, kad ir pačių probacijos tarnybų vadovų požiūris į savo pavaldinius, prižiūrinčius laisvėje bausmę atliekančius nusikaltėlius, neretai stebina.

„Reikia ir saugos priemonių (probatoriams – Alfa.lt), bet yra kai kurių darbuotojų, kai kurių vadovų pasipriešinimas dėl tų saugos priemonių, nes kai kurie to nenori, galvoja, kad reikia dirbti psichologiškai (su nusikaltėliais – Alfa.lt). Gal jie ir teisūs. Taip, reikėtų dirbti su psichologais ir kalbėtis su žmonėmis, bet, iš kitos pusės, jei tau iškyla grėsmė, tai kišenėje ar kur ant diržo turėti dujų balionėlį nėra blogai“, – pažymėjo D. Matuiza.

Teisingumo viceministras įsitikinęs – dabartinė Lietuvos bausmių vykdymo politikos kryptis, siekiant mažinti įkalinimo įstaigų populiaciją, neturėtų keistis. D. Matuizos manymu, labiausiai reikėtų keisti žmonių požiūrį į bausmę atliekančius asmenis, o įvairių lengvatų, kaip naudojimasis viešuoju transportu nemokamai, buvusiems kaliniams turėtų būti daugiau.

„Jeigu žmogus padaro nusikaltimą ir atsiduria įkalinimo įstaigoje, tai su juo turėtų iš karto dirbti specialistai. <...> Mūsų tikslas ir dabar bausmių vykdymo sistemos – tiek probacijos, tiek ir įkalinimo įstaigose – yra kalbėti su žmogumi, išaiškinti, kad jis daro negerai, kad jis keistųsi, kad išėjęs į laisvę nebegrįžtų atgal į įkalinimo įstaigą, į probaciją. Probacijoje, žiūrint į skaičius, tai jei per metus yra 20 tūkstančių probuojamų, o pakartotinis nusikalstamumas yra tik 2 procentai, tai tikrai nėra blogai. Taigi probacija savo vaidmenį atlieka, bet norėtųsi, kad būtų dar geriau ir dar geresni rezultatai.

O bet koks dėmesio parodymas tiems grįžusiems asmenims nėra blogas dalykas. Galų gale, mes parodome, kad visuomenė paslydusius asmenis gali priimti, gali juos kažkiek ir paremti galbūt. Jeigu žmogus atliko bausmę 15–20 metų, tai pažiūrėkite, viskas pasikeitę, toks žmogus ir ne visomis telefonų funkcijomis po tiek laiko moka naudotis, ir mokėjimo kortelės atsirado, viešasis transportas tuoj popierinių bilietų neturės, kokius tas žmogus anksčiau naudojo“, – apie socialinę integraciją kalbėjo D. Matuiza.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: