Tarptautinis skandalas: milijoniniai kyšiai skandina Lietuvos pareigūnus ir politikus

Viename didžiausių tarptautinių korupcijos skandalų klimpsta ir įtakingi Lietuvos politikai. Su jais kartu į korupcijos liūną vis giliau smenga ir reikšmingos politinės partijos bei valstybinių korporacijų vadovai. Tyrimas, vykstantis keliose šalyse, atmerkia akis ir ne tik leidžia pamatyti milijoninius kyšius, skirtus aukščiausiems šalies politikams, bet ir iškelia klausimą, ką pastarąjį dešimtmetį veikė mūsų šalies teisėsauga, kuri apie tokio pobūdžio nusikaltimus sužino iš užsienio pareigūnų. Negana to, panašu, kad, įtarimams pasitvirtinus, Lietuvai tokių nusikaltimų kaina gali būti gerokai didesnė nei tik korupcijos padaryta finansinė žala.

Tarptautinė byla skandina ir Lietuvos politikus

Jungtinės Karalystės Sunkaus sukčiavimo tarnyba (angl. Serious Fraud Office – SFO) baigė ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje tarptautinės korporacijos „Alstom“, dirbančios energetikos ir susisiekimo infrastruktūros srityse, padalinys „Alstom Power LTD“ ir jų atstovai Nicholasas Paulas Reynaldsas bei Johanesas Villi Venskus patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad nuo 2002 m. vasario iki 2010 m. kovo mokėjo didelės vertės kyšius mainais į tuometės „Lietuvos energijos“ užsakymus. Spalio mėnesį Londone prasidės šios bylos teisminis nagrinėjimas.

Informaciją apie galimus korupcinius „Alstom“ kompanijos atstovų nusikaltimus, tarp jų ir Lietuvoje, Jungtinei Karalystei perdavė Šveicarijos generalinė prokuratūra.

„Tai, kas ten, tai sukrės Lietuvą iš pagrindų ir, tikiuosi, tas sukrėtimas bus tas pirmas žingsnis, kai mes, mažindami korupciją, visgi pajudėsime Europos Sąjungoje ne tik de facto, bet ir realiais darbais naikindami tuos korumpuotus politikus, sodindami juos į kalėjimą ir naikindami pačią sistemą ir sąlygas jai atsirasti“, – sako Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis.

Tyrimai „Alstom“ kompanijai vyksta pagal daugelyje valstybių galiojančią nuostatą, kuri draudžia šalies piliečiams ar juridiniams asmenims kyšininkauti taip pat ir užsienio valstybėje. „Alstom“ jau prisipažino JAV teisėsaugai, kur šiai kompanijai skirta istoriškai rekordinė daugiau kaip 770 mln. JAV dolerių bauda, o kai kurie atsakingi kompanijos darbuotojai buvo įkalinti. Tyrime, kuriame klimpsta ir Lietuvos politikai, be Amerikos ir Didžiosios Britanijos, tyrimo veiksmus atlieka Šveicarijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Singapūro, Taivanio ir Indonezijos teisėsauga.

Kaip ir Lietuvoje, „Alstom“ korporacija Indonezijoje, Saudo Arabijoje, Egipte, Bahamuose, Taivanyje, Indijoje, Tunise, Lenkijoje ir Vengrijoje politikams ir valstybinių įmonių vadovams mokėdavo kyšius mainais į valstybinius užsakymus, o milijoniniai kyšiai buvo gryninami per vietinius konsultantus ar subrangovus.

Lietuvoje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pradėtame tyrime įtarimai jau pareikšti tuomečiams „Lietuvos energijos“ ir Lietuvos elektrinės vadovams Rymantui Juozaičiui ir Pranui Noreikai. Šie veikėjai ilgą laiką buvo globojami Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) politikų ir pavaldūs Ūkio ministerijai. Šios ministerijos vadovu buvo ir Darbo partijos įkūrėjas, o dabar – europarlamentaras Viktoras Uspaskichas, kuris atsidūrė tyrimo akiratyje.

„Negaliu net nieko sakyti, tegu kalba tyrėjas“, – nukerta europarlamentaras, buvęs ūkio ministras V. Uspaskichas.

V. Uspaskichas apklaustas „Alstom“ ikiteisminiame tyrime dėl stambaus masto kyšininkavimo ir papirkimo tik kaip specialusis liudytojas, nes turi europarlamentaro teisinę neliečiamybę.

Pats politikas penktadienį teigė, kad jis bendravo su tyrėjais, kurie nagrinėja Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos bylos aplinkybes.

Milžiniškas kyšis

Įtariama, kad už „Alstom“ kontraktus su „Lietuvos energija“ dėl užsakymų Elektrėnų šiluminėje, Kruonio ir Kauno hidroakumuliacinėse elektrinėse kyšiai buvo mokami ne tik R. Juozaičiui ir P. Noreikai, bet ir juos kontroliuojančios Ūkio ministerijos vadovybės atstovams, tarp jų – tuometiniam ministrui V. Uspaskichui. Jis galėjo priimti daugiau kaip 5 mln. Lt (1,44 mln. Eur) kyšį, o visas planuotas kyšis galėjo siekti du ar tris kartus didesnę sumą.

Rymantas Juozaitis

„Neatsitiktinai dabar yra apklausiamas V. Uspaskichas kaip tuometinis ūkio ministras, nes yra pagrindo manyti, kad jis galėjo būti įsipynęs į tą tarptautinę kyšininkavimo sistemą, o tiek, kiek jisai žiūrėjo į politiką kaip į verslą, tai akivaizdu, manęs nestebina tai, kad jis yra apklausiamas šitoje byloje“, – sako Seimo narys, buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys.

V. Uspaskicho Darbo partijos valdymo laikotarpį lydėjo didžiulė politinė korupcija. Darbo partija net turėjo juodąją buhalteriją. Neseniai Aukščiausiasis Teismas nuteisė V. Uspaskichą simboline bauda, o partija išvengė atsakomybės dėl senaties. Ne vienas verslininkas skundžiasi buvęs priverstas duoti kyšius, ypač norėję gauti europinę paramą.

Kyšiai ir aukštiems valdininkams

Stambių kyšių galėjo reikalauti ir tuomečiai Ūkio ministerijos sekretoriai, kuriuos savo ruožtu globojo valdančioje koalicijoje su V. Uspaskicho partija tuomet buvusi LSDP.

„Ir čia yra tiktai pati pradžia, jie tik vykdytojai – šitie paminėti asmenys. Jie tarpinė grandis, perduodant grynų pinigų sumas į viršų politikams, jų atžvilgiu taip pat bus vykdomi veiksmai“, – sako Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojas N. Puteikis.

Galimi įtakingi įtariamieji

Stambios korupcijos skandale gali figūruoti ir dar trys aukščiausio rango dabartinio Seimo nariai, dvi įtakingos politinės partijos bei miesto meras, galėjęs plauti pinigus neteisėtai finansuoti politinę partiją. Taip pat daugybė buvusių žinomų politikų.

Kyšiai Lietuvoje buvo generuojami pučiant užsakymų biudžetus, pinigai gryninami per finansinio sukčiavimo schemas. Patys įtariamieji galėjo spausti duoti kyšius stabdydami mokėjimus už atliktus darbus, kol negaudavo reikalaujamų sumų. Dėl to Lietuvos valstybei dabar gali būti išmokėtos kompensacijos dėl žalos iš užsienyje vykstančių teismų procesų. Tačiau tuo metu silpna ir korupcijos paveikta šalies teisėsauga užmerkė akis į gryninamas stambias sumas ir juodųjų pinigų srautus.

„Šitie tyrimai yra savotiškas vertinimas, kaipgi prieš 10 metų dirbo mūsų teisėsauga, nes, be abejo, klausimas turėtų būti ir kodėl mes apie šituos galimus nusikaltimus sužinome iš kitų“, – sako „Transparancy international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Teigiama, kad šį tyrimą atidžiai stebi Paryžiuje veikianti speciali darbo grupė kovai su papirkimais tarptautiniuose verslo sandoriuose, o bylos numarinimas gali užkirsti kelią Lietuvos narystei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (OECD).

„Alfa“ savaitė“

Taip pat skaitykite: