Prokuratūra: valstybės interesų gynimą išmainė į karjerą ir medalius

Darius Valys (© Dmitrijus Radlinskas | Alfa.lt)

Dvigubi standartai Generalinėje prokuratūroje – ji reikalauja, kad buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis atlygintų daugiau kaip 61 tūkst. eurų nuostolių, kurie susidarė dėl to, kad jis neteisėtai iš pareigų atleido Valstybės tarnybos departamento vadovą Osvaldą Šarmavičių, o buvęs generalinis prokuroras Darius Valys, atleidęs pareigūnus, kurie prisiteisė tūkstantines kompensacijas, neturi būti net judinamas.

„Pasityčiojimas, kad geriausiems prokurorams vadovauja Valys“, – piktinosi buvęs teisėsaugininkas, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius, kai neseniai skandalais ir nekompetencija pagarsėjęs buvęs generalinis prokuroras D. Valys buvo paaukštintas ir sėdo į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kėdę.

Skirti D. Valį į šį postą netrukdė nei abejonės dėl jo nepriekaištingos reputacijos, nei skandalų šleifas, lydėjęs tada, kai jis vadovavo šalies prokurorams. Negana to, Generalinė prokuratūra saugo D. Valį nuo pasekmių, kurias sukėlė jo paties sprendimai, – tyliai numarintas klausimas, kas atlygins žalą už tai, kad D. Valio iniciatyva neteisėtai buvo atleisti ar perkelti į kitas darbo vietas pareigūnai, kuriems teismai priteisė tūkstantines kompensacijas iš mūsų visų mokesčių.

Negana to, prokurorės iš Viešojo intereso gynimo skyriaus, turėjusios ginti mūsų interesus, liko ištikimos D. Valiui ir, apgynusios jį nuo galimos finansinės atsakomybės, buvo apdovanotos.

„Turime kritinę situaciją, tebesitęsiančią prokuratūroje, kai valstybės apdovanotiems prokurorams paskiriamas vadovauti D. Valys, kurio nusikalstamą veiką (būdamas generaliniu prokuroru D. Valys sukėlė eismo įvykį, kuris buvo apipintas skandalingomis aplinkybėmis, – aut. past.) jie tyrė. Tai pasityčiojimas“, – interviu „Žinių radijui“ teigė buvęs teisėsaugininkas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys V. Gailius tuoj po to, kai Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija paskyrė D. Valį įtakingo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotoju.

Neeiliniai D. Valio gebėjimai

Komisija konstatavo, jog D. Valys turi vadybinių ir analitinių gebėjimų, bendradarbiavimo su kitomis institucijomis patirties, geba išskirti prioritetinius tikslus ir jų siekti.

„Ta neskaidri atrankų procedūra prokuratūroje padarys labai didelę meškos paslaugą. Kodėl taip atsitinka? Todėl, kad atrankų procedūros prokuratūroje neveikia, į aukštesnes pareigas skiriami vasalai, kurie nėra autoritetai“, – komentavo V. Gailius.

Generalinės prokuratūros koridoriuose šnabždamasi, kad vadybiniai D. Valio „gebėjimai“ – neeiliniai. Jo sprendimai atleisti pareigūnus padarė žalos Generalinei prokuratūrai, kuriai iš savo sąskaitos teko išmokėti daugiau kaip 54 tūkst. eurų kompensacijų, kitaip tariant, tai žala visiems mokesčių mokėtojams.


Bendradarbiavimo su kitomis institucijomis „patirtis“ – taip pat unikali. Užtenka prisiminti, kaip D. Valys savo iniciatyva, prieštaraudamas nustatytai tvarkai, skyrė Lietuvos atstovą Eurojuste. Jis taip „bendradarbiavo“ su Užsienio reikalų ministerija, kad ši galiausiai atsisakė mokėti už atstovo – prokurorės Laimos Čekelienės – išlaikymą šiame poste. Toks D. Valio „bendradarbiavimas“ Generalinei prokuratūrai vien 2013 metais kainavo apie 58 tūkst. eurų, kurie būtų apmokėti ne iš prokuratūros, o iš Užsienio ministerijos sąskaitos, jeigu tik D. Valys būtų paisęs įstatymų.

Ne ką geriau D. Valys „bendradarbiavo“ su Valstybės kontrole, kuri, nustačiusi, jog dėl D. Valio užgaidų atleistiems arba į kitas pareigas perkeltiems pareigūnams išmokėtos kompensacijos padarė žalos biudžetui, liepė rasti tokių užgaidų kaltininkus ir sugalvoti, kaip išieškoti iš jų žalą.

Žinoma, pats iš savęs žalos neišieškosi, bet kodėl to nebuvo leista padaryti Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui Kęstučiui Vagneriui, kuris nuolat fiksavo D. Valio pažeidimus?

Atsakymas į šį klausimą – Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos pateiktame D. Valio savybių apibūdinime: „geba išskirti prioritetinius tikslus ir jų siekti“. Mat per savo vadovavimą Generalinei prokuratūrai D. Valys turėjo prioritetinį tikslą – aplink save suburti ištikimų pavaldinių ratą, kurie jį, esant būtinybei, uždengtų krūtine. Tai jis ir darė – kai kurie ištikimi prokurorai buvo skatinami, kitiems suteikiami kvalifikaciniai rangai. Dar kitiems – apdovanojimai. O tie, kurie tokiai generalinio prokuroro savivalei priešinosi, buvo kratomi per tarnybinius patikrinimus.

Nekompetencija kainavo tūkstančius

Gali būti, kad D. Valio teisinis neraštingumas mokesčių mokėtojams kainavo daugiau kaip 54 tūkst. eurų – tiek teko išmokėti iš prokuratūros sistemos atleistiems darbuotojams, kurie dėl neteisėto atleidimo kreipėsi į teismą ir prisiteisė kompensacijas. Valstybės kontrolė, 2014 liepą atlikusi auditą, rekomendavo Generalinei prokuratūrai „teisės aktų nustatyta tvarka imtis priemonių, kad darbuotojų veiksmai rengiant ir priimant įsakymus dėl atleidimo iš pareigų, kurie vėliau buvo pripažinti kaip neteisėti, būtų įvertinti, ir spręsti klausimą dėl galimos 187 tūkstančių litų žalos atlyginimo pripažinus atleidimus neteisėtais“.

D. Valio elgesį prokurorai „įvertino“ ir saviškio bėdoje nepaliko – po to, kai jis pasitraukė iš vadovo pareigų, gavo darbą Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente. O kaip dėl pinigų? Pinigų bandyta ieškoti – Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras K. Vagneris reikalavo juos išieškoti tol, kol tai galutinai įkyrėjo naujajam generalinio prokuroro pavaduotojui Žydrūnui Radišauskui.

Sustabdė tik teismas

Atleidinėti prokuratūros darbuotojus D. Valys pradėjo 2011 metais, praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai tapo Generalinės prokuratūros vadovu. Darbuotojų istorijos skirtingos – vieni buvo perkelti į žemesnę prokuratūrą, kiti neskirti į laisvas pareigas, dar kiti – tiesiog atleisti. Tačiau pažiūrėkime į istorijų baigtį.

Kai kurie iš jų kreipėsi į teismą. Taip Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorei Gintarei Vareikytei iš prokuratūros biudžeto buvo išmokėta daugiau kaip 17 tūkst. eurų – daugiau kaip 11 tūkst. už priverstinę pravaikštą, dar kompensacija už nepanaudotas atostogas, daugiau kaip 4 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo įmokų ir 400 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Ilonai Žukaitei – daugiau kaip 18,5 tūkst. eurų. Generalinės prokuratūros vyriausiajam auditoriui Romualdui Kirkučiui – 17 tūkst. eurų. Kauno apygardos prokuratūros prokurorui V. Turauskiui iš prokuratūros biudžeto buvo išmokėta 20 tūkst. eurų – 17 tūkstančių turtinei žalai, 3 tūkst. – neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos prokuratūros viešųjų ryšių specialistui Gintautui Stalnioniui iš prokuratūros biudžeto buvo išmokėta beveik tūkstantis eurų.

Už ramybę – aukštesnis postas

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras K. Vagneris aiškinosi, kokia žala padaryta dėl tuomet dar generalinio prokuroro veiksmų. Tačiau K. Vagnerio vadovė – tada ji pareigas ėjo laikinai – Sigita Vasiliauskienė uždraudė rinkti informaciją apie D. Valio įsakymus.

K. Vagneris kreipėsi į tuometinį D. Valio pavaduotoją – Darių Raulušaitį, šis, galima sakyti, K. Vagnerį pasiuntė kuo toliau. Įsitikinęs, kad gina viešąjį interesą, prokuroras kreipėsi į teismą, bet teismas jam taip pat buvo nepalankus. Tada D. Valys, galima manyti, nusprendė, kad įkyrų prokurorą reikia pamokyti, ir pradėjo prieš jį tarnybinį patikrinimą, o S. Vasiliauskienę, galima spėti, dėl lojalumo viršininkams paskyrė vadovauti Viešojo intereso gynimo skyriui.

Valstybės kontrolė liepė aiškintis

Tačiau K. Vagneris nenurimo – kreipėsi į Valstybės kontrolę. Ši institucija jau buvo išnagrinėjusi situaciją, kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) neteisėtai iš darbo atleido tuometinį Darbo biržos direktorių Vidą Šlekaitį. Teismas buvo įpareigojęs jam išmokėti beveik 87 tūkst. eurų. Valstybės kontrolė liepė SADM ne tik nubausti tuos, kurie neteisėtai atleido V. Šlekaitį, bet ir išieškoti iš jų patirtą žalą – 87 tūkst. eurų. Taigi precendentas išieškoti žalą iš ją padariusių asmenų jau buvo.

Atlikusi finansinį Generalinės prokuratūros auditą Valstybės kontrolė liko nuosekli – neteisėtai atleidžiant prokurorus ir prokuratūros darbuotojus buvo padaryta žala. Ir ji turi būti išieškota.

Medaliai, medaliai…

Visuomenė apie tai, jog prokurorai nusprendė nesikreipti dėl žalos išieškojimo, buvo informuota labai lakoniškai. „Negaliu aš jums dabar komentuoti, prokurorai tokį sprendimą priėmė, nerado pagrindų, matyt, atsakomybei taikyti“, – LNK „Žinioms“ tada teigė ta pati Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė S. Vasiliauskienė.


Taigi, kas vyko už prokuratūros durų ir kodėl prokurorė S. Vasiliauskienė neatliko savo pareigų – negynė viešojo intereso?

2015 metų kovo 2 d. ji priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl G. Vareikytės ir dėl G. Stalnionio. Kovo 9 d. – tokius pačius nutarimus dėl R. Kirkučio ir I. Žukaitės.

Kovo 30-ąją S. Vasiliauskienei įsakymu buvo skirtas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medalis. Generaliniu prokuroru tada buvo D. Valys.

2015 metų sausio 2 d. prokurorė Irma Zaikienė priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl G. Vareikytės ir G. Stalnionio, o spalį taip pat buvo pagerbta Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. Tuomet D. Valys jau nebebuvo generaliniu prokuroru, laikinai prokuratūros vadovu buvo iki tol D. Valio pavaduotoju dirbęs D. Raulušaitis.

Ar už tai, kad neieškotų žalos iš buvusio generalinio prokuroro, Viešojo intereso gynimo skyriaus pareigūnės buvo pamalonintos medaliu?

Generalinis prokuroras – naujas, įpročiai – seni

Apie tai, kad dėl neteisėto pareigūnų atleidimo Generalinei prokuratūrai daroma žala, S. Vasiliauskienei buvo žinoma dar 2012 m., tačiau iki Valstybės kontrolės audito jokio tyrimo ji neinicijavo.

2015 metų pabaigoje ji teigė, jog netikslinga spręsti žalos atlyginimą regreso tvarka, net nesiaiškinusi, dėl kieno kaltės prokuratūrai buvo padaryta žala. Tai daugiau negu keista, nes praktika rodo, jog prokuroras, kuris turi žinių apie galimą viešojo intereso pažeidimą, negali tų žinių netirti. Žinodamas šį faktą ir tai, kad jeigu bus praleistas senaties terminas, žala iš kaltųjų asmenų nebus išieškota, prokuroras K. Vagneris paprašė generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, kad jam būtų leista pradėti tyrimą dėl žalos atlyginimo.


Praėjus vos kelioms dienoms po tokio prašymo, prokuroras K. Vagneris buvo priverstas aiškintis prokurorų etikos komisijai dėl to, kad nepaiso aukštesniojo prokuroro – šiuo atveju S. Vasiliauskienės – nuomonės ir sprendimų, jog klausimą dėl žalos atlyginimo reikia pamiršti. Nuo vadovės jam kliuvo ir už tai, kad nevengia reikšti savo nuomonės viešai ir, nepaisydamas subordinacijos, drįsta kreiptis į parlamento narį, tuometinės Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką V. Gailių. Prokurorų etikos komisija konstatavo, jog K. Vagneris nieko blogo nepadarė.

Vis dėlto Generalinės prokuratūros kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą – prašymas dėl žalos atlyginimo, kuri buvo padaryta dėl vieno atleisto pareigūno, – buvo parengtas, tačiau generalinis prokuroras E. Pašilis kreipėsi į S. Vasiliauskienę, kad ji palaimintų projektą, o pastaroji – koks sutapimas – parengė tokį nutarimą, kuriuo vėl išgelbėjo D. Valį nuo galimos atsakomybės. Ji atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

K. Vagneris dėl tokio savo vadovės sprendimo kreipėsi į generalinį prokurorą E. Pašilį, ne tik kritikuodamas S. Vasiliauskienės priimtą nutarimą, bet ir pateikdamas savo pastabas dėl viešojo intereso gynimo.

Tačiau generalinio prokuroro pavaduotojas Ž. Radišauskas nukirto be argumentų: „Įvertinus Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės S. Vasiliauskienės nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl Generalinei prokuratūrai padarytos žalos, išmokėjus lėšas V. Turauskui vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje (…), pagrindo abejoti priimto nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu bei naikinti priimtą nutarimą nenustatyta.“

Kitaip tariant, generalinio prokuroro pavaduotojas Ž. Radišauskas nusprendė, kad mokesčių mokėtojų pinigus galima taškyti kompensacijoms už neteisėtus atleidimus iš darbo ir net nemėginti šių pinigų išieškoti iš tuos neteisėtus sprendimus priėmusio buvusio generalinio prokuroro, o dabar Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo D. Valio.

Įžūlumui ribų nėra

Po skandalais garsėjusio vadovavimo Generalinei prokuratūrai D. Valys, gavęs eilinio prokuroro kėdę Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente, nenurimo. Jis panoro vadovauti Vidaus tyrimų skyriui, kuris tiria pačių prokurorų veiklą. Paaiškėjus tokiems D. Valio norams, jais piktinosi ir prokurorai, ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, primindami, jog D. Valio reputacija nėra nepriekaištinga. Likimo ironija – kovoje dėl Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro posto D. Valiui teko susigrumti su savo senu idėjiniu priešu, Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroru K. Vagneriu.

Šis prokuroras per atranką tiesiai šviesiai suabejojo ne tik D. Valio kompetencija, bet ir padorumu.

Gali būti, kad būtent todėl, jog nauji D. Valio karjeros užmojai iškilo į viešumą, bent jau Vidaus tyrimų skyriuje D. Valio nėra – vadovauti jam paskirtas Raimondas Petrauskas. Tas pats, kuris yra laikinai vadovavęs Generalinei prokuratūrai. Tarsi kompensacija, arba, anot V. Gailiaus, pasityčiojimas, D. Valiui atiteko kitas postas – vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente.

Prokuratūra slepia net pavardes

Naujienų portalas Alfa.lt kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši atsakytų į klausimus: „Valstybės kontrolė 2014 metų liepos mėnesį atliko Generalinės prokuratūros finansinį auditą, kurio metu, be kitų pažeidimų, buvo konstatuota, kad reikia imtis priemonių, jog darbuotojų veiksmai rengiant ir priimant įsakymus dėl atleidimo iš pareigų, kurie vėliau pripažinti kaip neteisėti, būtų įvertinti ir spręsti klausimą dėl galimos 187 tūkst. Lt žalos atlyginimo.

Kokių priemonių buvo imtasi?

Kodėl žala dėl neteisėtų atleidimų nebuvo atlyginta, o pinigai išmokėti iš Generalinės prokuratūros biudžeto?

Kodėl nebuvo išieškoma žala iš D. Valio ir V. Endrijaitienės?

Kas nusprendė, kad žalos išieškoti nereikia?"

Štai atsakymas:

„Prokuratūra, išnagrinėjusi surinktą medžiagą, priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl Generalinei prokuratūrai padarytos žalos.

Spręsdama minėtus klausimus Generalinė prokuratūra vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir esama teismų praktika, todėl manytina, kad elgėsi apdairiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad nekiltų žalos, ir negalėjo numatyti, kad jos pasirinktas elgesio būdas teismo bus įvertintas kitaip. Nežinojimas to, kas toje situacijoje nebuvo įmanoma žinoti, negali būti vertinama kaip asmens kaltė.

Taip pat pranešame, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymais sudarytos komisijos įvertino darbuotojų veiksmus, rengiant ir priimant įsakymus dėl atleidimo iš pareigų, įvertino ir pripažino, kad valstybės tarnautojai tarnybinio nusižengimo nepadarė, o tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra prokurorų atžvilgiu nutraukta suėjus senaties terminams.

Dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo klausimus sprendė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai.”

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: