Dar vienas bandymas: Vyriausybė pasiryžo įteisinti balsavimą internetu

Internetinis balsavimas
Internetinis balsavimas
© 123rf.com

Dar šiemet Vyriausybė pasiryžo įteisinti balsavimo internetu sistemos sukūrimą. Tai matyti ketvirtadienį oficialiai pristatytame Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.

Tokį tikslą buvo užsibrėžusi ir praėjusi Vyriausybė, tačiau Seimas atmetė internetinio balsavimo projektą. Vis dėlto, nepaisydama šiai idėjai politikų ir specialistų išsakytos kritikos, dabartinė Vyriausybė vėl užsimojo įtvirtinti elektroninio balsavimo sistemą.

Baiminasi, kad gali nepakakti laiko ir resursų

Vyriausybės paviešintame plane matyti, kad, atsiradus galimybei balsuoti internetu, 2020-aisiais pavyks pasiekti, kad rinkimuose tokiu būdu balsuotų apie penktadalį visų rinkėjų. Taip pat nurodoma, kad jau 2019 m. vid. bus sukurta balsavimo internetu informacinė sistema. 


Pritariantieji balsavimui internetu teigia, kad jis padidintų rinkimų aktyvumą. Tuo metu kritikai nerimauja dėl asmens duomenų apsaugos tokio balsavimo metu ir galimo didesnio balsų pirkimo. Už reikiamų įstatymų parengimą, sistemos sukūrimą bus atsakinga Teisingumo ministerija.

reklama

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė Alfa.lt sakė, kad yra daug klausimų, į kuriuos reikia atsakyti, rasti sprendimus, ir tik tada galvoti, ar techniškai bei finansiškai VRK yra pajėgi susidoroti su internetiniu balsavimu 2020-aisiais.

„Reikėtų svarstyti, ar mes turėtume galimybes ir pakankamą finansavimą pasiruošti internetiniam balsavimui. Reikėtų apsvarstyti, nuo ko mes pradedame: ar pradedame internetinį balsavimą nuo gyvenančių užsienyje, kurie galėtų pabandyti tą procedūrą, pažiūrėti, kaip ji veikia, arba tai turėtų būti visuotinis balsavimas“, – sakė L. Matjošaitytė.

Pasak jos, internetinis balsavimas reikalauja dviejų dalykų: visiško saugumo ir anonimiškumo užtikrinimo, todėl reikia įsitikinti, ar bus apsaugotos visos sistemos nuo galimų išorinių įsibrovimų.

„<...> Kadangi žinome Europos valstybes, kurios naudoja internetinį balsavimą, ir šiais metais (2017 m.) kai kurios iš jų jau kalba, kad reikėtų skaičiuoti rankomis, nes girdi įvairių grėsmių iš užsienio valstybių. Taigi reikia visus faktorius įvertinti ir tada priimti atitinkamą sprendimą“, – sakė VRK pirmininko pavaduotoja.

L. Matjošaitytės teigimu, internetinio balsavimo idėja yra daug diskusijų reikalaujantis sprendimas. Visų pirma dėl to, kad internetinis balsavimas reikalauja didelio rinkėjų pasitikėjimo.

„Rinkėjų pasitikėjimą išsiugdyti tikrai reikia ne vienos dienos ir ne metų. Ir kol mes pereisime nuo popierinio biuletenio iki elektroninio balsavimo, kol rinkėjai pasitikės, tai gali užtrukti ir iki penkių metų“, – teigia ji.

Adomėnas: linkėčiau susikoncentruoti ties rimtais dalykais

Internetinį balsavimo nepalaikantis konservatorius Mantas Adomėnas sakė, kad kitų valstybių patirtis, pavyzdžiui, Estijos, rodo, kad tokie eksperimentai iš tiesų nepasiteisina ir rinkėjų dalyvavimo nepadidina.

„Estijoje trumpai buvo kilstelėjęs (rinkėjų dalyvavimas – Alfa.lt past.), bet vėl smuko. Kitaip tariant, elektroninis balsavimas nesprendžia jokių uždavinių, bet kuria tik daugiau problemų. Tuo metu, kai mūsų VRK nepajėgi susidoroti su elementariais balsų pirkimo atvejais ir balsavimo rezultatų klastojimais, eiti į sritį, kurioje didelės kibernetinių atakų grėsmės, kurios gali paveikti rinkėjų balsus, būtų absoliučiai neatsakinga“, – dėstė M. Adomėnas.

Politikas negailėjo kritikos ir premjerui S. Skverneliui. Pasak jo, Vyriausybė turėtų imti spręsti tuos dalykus, kuriuos iš tiesų reikia spręsti.

reklama

„Lietuvoje nėra didžiausia problema ta, kad nėra internetinio balsavimo. Kaip ir nėra jų tokiose demokratinėse valstybėse kaip Jungtinė Karalystė, kuri eksperimentavo, išanalizavo ir atsisakė ėjimo ta kryptimi. Pagrindinės problemos yra visai kitos.

Ieškoti pigaus populiarumo, grįžtant vėl prie tos pačios temos, kur visi internetinio saugumo specialistai sako, kad tiktai mėgėjai, kurie nesupranta, kaip viskas vyksta, gali manyti, kad tai yra saugu, patikima ir kažką išspręs. Aš tiesiog linkėčiau susikoncentruoti ties rimtais darbais: švietimu, socialine atskirtimi, ekonominiu augimu, o ne ieškoti pigių būdų pasididinti populiarumą“, – tvirtino M. Adomėnas.

Nacionaliniu mastu balsavimas internetu visų lygių rinkimuose šiuo metu yra įteisintas tik Estijoje. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje, jam taikomi skirtingi apribojimai.

Alfa.lt apklausa