Rusija kišasi į kitų valstybių vidaus reikalus: kaip duoti atkirtį?

Rusija vis agresyviau propagandiniais tikslais išnaudoja socialinius tinklus (© SCANPIX)

Rusijos kišimasis į Vakarų šalių vidaus reikalus, bandymas formuoti visuomenės nuomonę bei paveikti svarbių rinkimų rezultatus yra viena didžiausių grėsmių Europos Sąjungai (ES).

Tai, kad ši grėsmė reali, kalba ne vienos ES valstybės, o taip pat ir JAV, valdžios atstovai. Amerikiečių žvalgybos bendruomenė teigia, kad Rusija kišosi į Jungtinių Valstijų vidaus reikalus, bandė daryti įtaką rinkimų rezultatams, šmeižė ir menkino vieną kandidatę į prezidento postą, kitais būdais gadino jos reputaciją, o kitą kandidatą kėlė į aukštumas, rodė kaip pavyzdį ir ragino už jį balsuoti.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as neseniai pranešė, kad didelę grėsmę jo šaliai kelia Rusijos veiksmai, nutaikyti prieš būsimus prezidento rinkimus, ir šiam klausimui spręsti sušaukė Nacionalinio saugumo tarybą. Vokietijos vyriausybė taip pat skambina pavojaus varpais. Ir ji taip pat nurodo, kad Rusija rengiasi daryti įtaką Vokietijos parlamento rinkimams bei nulemti jų rezultatus sau naudinga linkme.

Praėjusią savaitę Italijos vyriausybė pranešė, kad rusų programišiai, susiję su Rusijos žvalgybos agentūromis, įsilaužė į Italijos premjero Paolo Gentiloni, tuo metu ėjusio šalies užsienio reikalų ministro pareigas, kompiuterį bei jį stebėjo keletą mėnesių. Buvo pavogta daug ministro elektroninių laiškų bei kitų dokumentų.

Paolo Gentiloni

Rusijos keliama grėsmė niekam nekelia abejonių. Priešingu atveju įtakingiausios ES valstybės neskelbtų šio pavojaus viešai ir nepradėtų svarstyti apie priemones, kaip šią grėsmę neutralizuoti ar bent sumažinti jos daromą žalą.

Ko siekia Kremlius?

Pagrindinis ir galutinis Kremliaus tikslas yra pakirsti Vakarų šalių visuomenių pasitikėjimą demokratine valstybės valdymo sistema, parodyti, kad ši sistema neva yra korupcinė, nepajėgi greitai spręsti problemas ir laikytis šimtmečius puoselėtų nacionalinių vertybių.

Taip pat Kremlius siekia:

  • Remti sau parankius kandidatus į svarbius ir įtakingus užsienio valstybių valdžios postus;
  • Kompromituoti, šmeižti ir menkinti neparankius kandidatus;
  • Formuoti sau palankią užsienio šalies visuomenės nuomonę įvairiais klausimais. Pavyzdžiui, kai virš Ukrainos teritorijos rusų kariai numušė keleivinį Malaizijos oro linijų lėktuvą su 298 keleiviais, Rusija visomis įmanomomis priemonėmis siekė „įkalti“ į Vakarų gyventojų galvas mintį, kad kaltė dėl šio nusikaltimo krentanti Ukrainai. Ir dalis žmonių propaganda patikėjo, ėmė abejoti Rusijos kalte.

Olandijos saugumo valdyba antradienį paskelbė galutinę tyrimo ataskaitą dėl „Malaysia Airlines“ reiso MH17 aviakatastrofos

Kokiais metodais Kremlius siekia šių tikslų?

Taigi svarbiausias Kremliaus uždavinys yra įtikinti užsienio pilietį (rinkėją) jam parankia informacija. Kaip tai yra daroma?

Pirma, Rusijos žvalgybos ir saugumo agentūros renka informaciją apie užsienio valstybių įtakingiausius politikus, valdininkus bei verslininkus. Kibernetiniai šnipai įsilaužia į jų kompiuterius ir vagia privačią informaciją. Žvalgai verbuoja agentus, kurie yra užsienio piliečiai ir dirba įtakingų politikų aplinkoje, bei per juos renka informaciją apie politikų silpnybes, pažeidžiamas vietas, amoralius, o kartais nusikalstamus ryšius bei veiksmus. Rusijos žvalgai taip pat ieško galimybių įsilaužti į juos dominančių asmenų gyvenamąsias ar lankymosi vietas ir ten sumontuoti pasiklausymo įrangą. Jei užsieniečiai atvyksta į Maskvą, Sankt Peterburgą ar kurį kitą Rusijos miestą, jų atžvilgiu taip pat rengiamos operacijos, kurių metu bandoma atvykėlius įvilioti į „medaus“ ar kitus spąstus ir viską užfiksuoti bei dokumentuoti.

Antra, surinkta informacija yra surūšiuojama, išanalizuojama ir padedama saugioje vietoje. Ji yra nuolat pildoma. Kremlius, buvusio KGB karininko vadovaujamas KGB metodais, greičiausiai turi visų Rusijai svarbių valstybių įtakingiausių politikų, valdininkų bei verslininkų dosjė.

Trečia, kai ateina tinkamas laikas, informacija yra panaudojama. Jos panaudojimas priklauso nuo konkrečios situacijos. Ji gali būti panaudota slaptai, pateikiant ją tik tam konkrečiam asmeniui ir nupasakojant jam, kokios pasekmės laukiančios ateityje, jei jis nepaklus Kremliaus nurodymams. Ši informacija taip pat gali būti panaudojama viešai. Taip jau yra atsitikę, ir ne vieną kartą.

Su Rusija siejamų programišių veiksmai privertė iš pareigų pasitraukti JAV demokratų partijos vadovę Debbie Wasserman-Schultz (kairėje)

Šiandien mes jau žinome, kad JAV Demokratų partijos vadovai elektroniniuose laiškuose diskutavo tarpusavyje, ką ir kaip daryti, kad partijos kandidatu prezidento rinkimuose taptų ne radikalių pažiūrų Bernie Sandersas, o jiems artima Hillary Clinton. Jie rėmė konkrečią kandidatę, nors neturėjo teisės to daryti. Ši informacija buvo pavogta ir paviešinta, kas sukėlė viešų ginčų pačiu netinkamiausiu metu; demokratų vadovams teko trauktis iš pareigų. Neabejotina, kad informacijos paviešinimas gerokai pakenkė H. Clinton galimybėms laimėti prezidento rinkimus – daugelis partijos narių ir rėmėjų ėmė dar labiau abejoti jos patikimumu.

Be to, JAV žvalgybos bendruomenė atskleidė, kad Rusija per savo turimus žvalgybos kanalus ir kontroliuojamas žiniasklaidos priemones („Sputnik“, RT) bei visą būrį žvalgybos „interneto trolių“ JAV viešojoje erdvėje aktyviai rėmė respublikono Donaldo Trumpo kandidatūrą bei visomis išgalėmis siekė pakenkti H. Clinton reputacijai. Rusija per tūkstančius įvairių, daugiausiai anoniminių, kanalų platino vieną ir tą pačią informaciją, kuri daugeliu atveju neatitiko tikrovės, bet buvo taip „įsukama“, kad ją pasigaudavo ir didieji JAV leidiniai. Ši informacija pasiekdavo milijonus žmonių ir „įstrigdavo“ jų galvose.

Vienas iš Vakarų demokratijos pažeidumų – tai, kad į jos virtualią erdvę gali teisėtai įsiveržti užsienio valstybės agitatoriai ir užpildyti ją kenkėjiška informacija. Tokie „troliai“ sujaukia žmonių galvas, sukelia abejonių dėl valdžios sprendimų, kursto nepasitikėjimą esama sistema.

Tik pavieniais atvejais, kaip tai padarė „trolių fabrike“ dirbusi Rusijos pilietė Liudmila Savčiuk, atskleidžiamas tikrasis su Rusijos saugumu susijusių įstaigų veiklos pobūdis. Daugelis „trolių“, veikiančių Rusijoje ir už jos ribų, lieka niekam nežinomi ir beveik nepastebimi – nors tai jų daromos žalos nesumažina.

Rusijos pilietė Liudmila Savčiuk atskleidė nemažai detalių apie Kremliaus „interneto trolių“ armiją

Vakarų demokratija suteikia laisvą žodį kiekvienam piliečiui, organizacijai, įstaigai. Politinės partijos skiria milijonus viešųjų ryšių kompanijoms ir žiniasklaidai, kad visuomenė galėtų susipažinti su jų kandidatais, su pačia partija ir jos veikla. Tačiau išoriniai veikėjai, tokie kaip Rusija, siekia šią pažeidžiamą Vakarų vietą išnaudoti savo tikslams. Sunku net išmatuoti, kokį didelį pranašumą demokratinėje šalyje įgauna kandidatas į prezidentus, gaudamas daugiamilijoninės vertės užsienio šalies pagalbą.

Kai kandidato rinkiminę kampaniją finansuoja Rusija, kai jam žvalgybos rengiamos palaikymo akcijos, o konkurentams gadinama reputacija, kai Rusijos žiniasklaidos priemonės ir tūkstančiai „trolių“ aktyviai pradeda veikti to kandidato naudai, kalbėti apie sąžiningą konkurenciją darosi sudėtinga. Piliečių pasirinkimas iškreipiamas, nes jų valią stipriai veikia užsienio valstybė, teikdama melagingą informaciją ir jais manipuliuodama.

Kokių priešnuodžių imasi valstybės?

Lietuva minėtas problemas iš dalies sprendžia, uždrausdama rodyti Rusijos TV programas, atvirai skleidžiančias melą bei propagandą.

Tuo metu Vokietija rengiasi imtis priemonių griaunamajai veiklai pažaboti. Ji kurs specialų padalinį, rinksiantį informaciją apie melagingos informacijos skleidimą socialiniame tinkle „Facebook“. Kiekviena valstybės įstaiga privalės, o kiekvienas pilietis turės teisę informuoti šį padalinį apie pasirodžiusią melagingą informaciją. Nustačius, kad informacija neatitinka tikrovės ir yra kenksminga Vokietijai, Vokietijos pareigūnai kreipsis į „Facebook“ vadovybę, prašydama kuo greičiau šią informaciją pašalinti. Jei socialinis tinklas atsisakys vykdyti prašymą, jam gali būti taikoma bauda – net iki pusės milijono eurų už vieną atvejį.

Rusija vis agresyviau naudoja kibernetinę erdvę propagandiniais tikslais

Prancūzijos prezidentas F. Hollande'as kviečia skubų ir neeilinį Nacionalinio saugumo tarybos posėdį, kuriame bus svarstoma, kokių priemonių reikia imtis šiai grėsmei neutralizuoti.

Daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, aktyvūs piliečiai ir visuomeninės organizacijos savo iniciatyva ieško Rusijos skleidžiamos melagingos informacijos, ją analizuoja bei parodo visuomenei, kaip ir kokiu būdu ši informacija buvo suklastota.

Rusijos keliama grėsmė Vakarų pasaulio valstybėms – reali ir didelė. Nėra jokių abejonių, kad turi būti imamasi griežtų priemonių šiai grėsmei sustabdyti. Tačiau kokios jos turėtų būti, kol kas nesutariama.

Aišku tiek, kad ribota virtualios erdvės cenzūra, remiantis aiškiais ir visiems žinomais kriterijais, vis dėlto turės būti įgyvendinta, ryškėjant būtinybei apsisaugoti nuo Rusijos žvalgybos agentūrų bei kitų organizacijų ar net individų skleidžiamos akivaizdžiai melagingos ir demokratijai kenksmingos informacijos.

Alfa.lt

Rusija vis agresyviau propagandiniais tikslais išnaudoja socialinius tinklus
F. Hollande'as
Donaldas Trumpas gali būti svarbiausia detalė Vladimiro Putino kuriamoje dėlionėje
+7

Taip pat skaitykite: