Rusijos balsas: istorijoje Putinui lygių nėra, Stalino vertinimai – seniai regėtose aukštumose

Stalino mirties metinių minėjimas Maskvoje 2016 m. (© SCANPIX)

Beveik trečdalis Rusijos gyventojų mano, kad Vladimiro Putino valdymas – geriausi laikai Rusijai per pastarąjį šimtmetį, o netoli už jo nugaros – tik Brežnevas. Tiesa, ekonominį nepriteklių rusai jaučia, tačiau nei didžiuotis savo šalimi, nei su pagarba ir susižavėjimu žvelgti į jos šių dienų lyderį tai netrukdo. Tai – nuotrupos iš reprezentatyvios Rusijos gyventojų apklausos, kurią neseniai atliko Levados centras.

Maskva

Stalino reabilitacija veikia

Pagal sausio pabaigoje atliktą apklausą, šalies prezidentą dauguma rusų – net 85 procentai – vertina palankiai. Tačiau jei sulig karu Ukrainoje 2014-aisiais prasidėjęs V. Putino reitingų pakilimas ir jau stabiliai itin teigiamas vertinimas nebestebina, tai Josifo Stalino įvaizdis pasiekė rekordines aukštumas per pastaruosius 16 metų. Daugiausia žmonių istorijoje pražudžiusį asmenį su pagarba, susižavėjimu arba simpatija vertina 46 procentai rusų. Dar pernai šis skaičius siekė 37 nuošimčius.

Anot Levados centro direktoriaus Levo Gudkovo, su bendru sovietinių įvaizdžių pakilimu vyksta ilgalaikė, tyli Stalino reabilitacija. Nors nemaža dalis rusų sako žiną apie precedentų neturinčius nusikaltimus, tai tik padaro jį „nevienareikšme“ istorine figūra. Mat jo kaip Antrojo pasaulinio karo nugalėtojo aura lydi Staliną iki šių dienų.

Pasak L. Gudkovo, Stalino mitas kuria įsitikinimą, kad „kolektyvinės vertybės, kolektyviniai interesai visada svarbiau nei atskiro žmogaus gyvybė, saugumas, gerovė, žmogaus gyvenimas atskirai nieko nevertas, svarbu visuma. Iš čia pasiaukojimo idėja, kančios ir askezės būtinybė“, – interviu Svoboda.org sakė Levados centro direktorius prof. Levas Gudkovas.

Gegužės 1-osios eisena Maskvoje, 2016 m.

Tai turi sąskambį ir su šiomis dienomis, kai ¾ rusų dėl ekonominės padėties pripažįsta turėję vienaip ar kitaip apriboti savo poreikius, o 83 procentai, anot apklausos, teigia, kad krizė Rusijoje šiuo metu yra.

Politologas dr. Laurynas Jonavičius sako, kad Stalino įvaizdžio pagerėjimas yra SSRS reikšmės ir galios tarptautinėje sistemoje projekcija į šių dienų Rusijos vaizdinį. „Manyčiau, tai ne tiek Stalino asmenybės svorio parodymas, bet su Stalinu susietos Rusijos, valstybės didybės atspindys. <...> Tai laikoma tam tikru idealiuoju tipu Rusijos ar Sovietų Sąjungos kaip didžiosios valstybės ir į tai bandoma lygiuotis. Tai yra labiau išorinis aspektas, parodymas, kad kai Sovietų Sąjunga buvo didelė, galinga, buvo labai gerai“, – sakė Rusijos ekspertas.

Blogiausiai rusai vis dar vertina Michailą Gorbačiovą ir Borisą Jelciną – paskutinį Sovietų Sąjungos vadovą ir pirmąjį savarankiškos Rusijos Federacijos prezidentą. Abu kaltinami dėl SSRS žlugimo, o pastarasis – ir dėl chaotiškos ekonominės ir politinės būklės 90-aisiais. „Laukinio kapitalizmo“, išvešėjusio nusikalstamumo ir įstatymams nepavaldžių oligarchų. 29 proc. rusų įsitikinę, kad geriausi laikai šalyje buvo L. Brežnevo valdymo metais“, – teigė L. Jonavičius.

Brežnevo ir Putino karikatūra

Myli prezidentą, bet ne valdžią apskritai

Nors Vladimiras Putinas dar nėra pareiškęs, ar dalyvaus prezidento rinkimuose kitais metais, rusai nemato nė iš tolo jam prilygstančių lyderių ir dauguma šiandien atiduotų savo balsą už jį. O be šalies prezidento asmens politine sistema Rusijoje apskritai nesižavima.

Labiau neigiamai rusai vertina Dūmą, tik vidutiniškai – savo gyvenamosios srities autonominių vienetų vadovų (gubernatorių, respublikų prezidentų arba Maskvos mero) darbą. Paklausus, teigiamai ar neigiamai respondentai vertina Rusijos valdžios politiką, balsai pasiskirsto maždaug apylygiai (51 proc. žiūri palankiai ir 48 proc. neigiamai).

Tokį dualumą L. Jonavičius aiškina kaip šiandien Putinui asmeniškai naudingą, o dauguma rusų jau yra priėmę tokią padėtį ir su ja susitaikę.

„Putinas matomas kaip kažkas aukščiau, atskiras nuo Vyriausybės, Dūmos, kitų formalių valdžios institucijų. Čia jo įvaizdžio kūrimo dalis, jis bandė sukurti tą įvaizdį visą laiką, kad jis yra aukščiau už sistemą, kad jis yra vadovas, kurio dėka šalis egzistuoja, išlieka stipri. Ir kuris susiduria su nuolatine problema – neefektyviu, nekompetentingu, galbūt kartais ne visai valstybei lojalių „biurokratų“ suvaldymu. Aš manau, kad čia yra paaiškinimas. Matymas Putino kaip personalizacijos visos Rusijos valstybės, tai kartu ir jo interesas būti atskirtam nuo visos tos oficialios mašinos, kuri administruoja valstybę, bet iš to plaukia ir kelios problemos“, – kalbėjo VU TSPMI dėstytojas.

Tiesa, susiklosčiusi situacija nežada gero, jeigu dabartinis Kremliaus šeimininkas staiga būtų priverstas pasitraukti, mat įpėdinio, kuriuo būtų taip tikima ir pasitikima, nėra. Pavyzdžiui, buvęs prezidentas ir dabartinis premjeras Dmitrijus Medvedevas teigiamą įvertinimą gavo iš kiek daugiau nei pusės apklaustųjų (53 proc.).

Dmitrijus Medvedevas ir Vladimiras Putinas

„Valdymas tampa įmanomas tik personalizuota, asmenine Putino priežiūra. Kitaip tariant, jeigu susiduriama su problema, tai nėra pasitikėjimo, kad valstybė, atsakingos institucijos tai išspręs, – atsiranda tikėjimas, kad tai gali padaryti tik Putinas.

Tai Putinui suteikia galimybę rodyti savo parodomuosius šou, kaip jis ne kartą yra daręs, kai atvažiuoja į kokią nors gyvenvietę, fabriką ir, grubiai tariant, išsprendžia problemą apeidamas visus įkurtus mechanizmus, institucines struktūras ir panašiai.

Visuomenei tai patinka, nes yra lyderis, kuris gali spręst problemas, bet, žvelgiant į valstybės vystymąsi, dar tokios didelės kaip Rusija, neįmanoma, kad prezidentas asmeniškai, tiesiogiai spręstų viską. Tai visiškai paneigia ir valstybės veikimo principus apskritai. Tai kartu rodo, kad ji yra silpna, neefektyvi, ja yra nepasitikima. Kai neliks Putino, nėra kas toliau judina, stumia visa Rusiją į priekį“, – teigė L. Jonavičius.

Laurynas Jonavičius (kairėje)

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: