Valstybinis savęs prievartavimas: galėtų gauti nemokamai, bet išleidžia milijonus

Registrų centras
Registrų centras
© Edvard Blaževič

Registrų centrui ir kai kurioms kitoms viešojo sektoriaus įstaigoms, kaupiančioms duomenis, bręstantys pokyčiai ne itin patinka, kadangi pastarosioms tektų padidinti savo veiklos sąnaudas. Tuo metu atlikti skaičiavimai rodo, kad viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas Lietuvai galėtų sugeneruoti papildomus 800 milijonų eurų.

Pagal atvirų duomenų iniciatyvas reglamentuojančius dokumentus (Europos Sąjunga (ES) dar 2003 metais priėmė direktyvą, kuri 2013 metais buvo atnaujinta), visi įstaigų tvarkomi duomenys turėtų būti atverti sukuriant pridėtinę vertę – socialinę ir ekonominę naudą visuomenei.

Todėl Lietuvoje veikiančios viešojo sektoriaus institucijos ir įstaigos turi skelbti duomenis atvirais formatais ir neapdorotus, pritaikiusios standartinę atvirą licenciją, kad duomenys būtų labiau prieinami ir efektyviau panaudojami, skelbia Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė.

Tačiau, vykstant diskusijai dėl viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo visuomenei, trečiadienį Audito komitetas Seime, svarstydamas minėtą klausimą, sulaukė įvairių nuomonių, apnuoginančių ir Registrų centro naudojamą praktiką.

Valstybė duomenis perka iš savęs

reklama

„Lietuvos žinios“ vasario pradžioje jau rašė apie tai, kad dažnais atvejais valstybės institucijos duomenimis gali naudotis tik už pinigus. Registrų centro valdoma mokama informacija itin kerta per kišenę savivaldybėms, juolab kad duomenys reikalingi kasdienei jų veiklai.

Vidaus reikalų sistemoje dirbantis Vilius, nepanoręs, kad jo pavardė būtų minima, „Lietuvos žinioms“ papasakojo kuriozišką situaciją, į kurią neseniai pateko.

Šeimai susilaukus atžalos, jaunas tėvas pageidavo eiti jam priklausančių mėnesio atostogų. Kai Vilius jų paprašė, sužinojo, kad darbovietei būtina pateikti vaiko gimimo liudijimą, kitaip ji negali suteikti atostogų, nes neturi duomenų, kad darbuotojui iš tikrųjų gimė vaikas.

„Tai sunku suvokti. Darbovietė, kaip valstybės institucija, turėtų pati prieiti prie elektroninėje erdvėje kaupiamų duomenų apie savo darbuotojų šeiminę sudėtį, o ne prašyti popierinio vaiko gimimo liudijimo, nes nuo šių metų tėvai jo gali apskritai neturėti“, – stebėjosi vilnietis.

Deja, tokia praktika Lietuvoje yra įprasta, kadangi savivaldybių atstovai pripažįsta, kad duomenų apie gyventojus reikia kasdien, tačiau, norint juos gauti, tenka atverti piniginę Registrų centrui.

Nėra taip blogai

Valstybės kontrolės atstovų teigimu, Lietuva užima 24 vietą tarp ES šalių pagal duomenų atvirumo rodiklį. Audito komiteto posėdyje šiandien buvo paminėta, kad jeigu Lietuva žengtų duomenų atvirumo keliu, tai galėtų pridėti apie 2 procentus prie Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai yra apie 800 milijonų eurų.

Visgi ilgametis Registrų centro vadovas Kęstutis Sabaliauskas turi kitokią nuomonę. Anot jo, Lietuvoje situacija, kalbant apie duomenų atvirumą, nėra jau tokia bloga, kaip bando perteikti Valstybės kontrolė.

„Aš nemanau, kad Lietuva yra 24 vietoje, tai čia mano asmeninis požiūris. Jeigu dar aš prašyčiau Valstybės kontrolės palyginti su kitomis šalimis, kas buvo lyginta ir kas gi replikavo ir pagal ką, todėl, kiek aš žinau, mūsų duomenys pakankamai atverti, atmetus tą klausim, „mokami ar ne“, palyginus su daugeliu šalių.

Tai jeigu referentė ir statistikai atvaizduoja neigiamas puses savo, taip sakant, visuose tyrimuose, tai pagal tuos neigiamus mus ir įvertino. Jeigu atvaizduotų teigiamus, pradedant kad ir nuo Vilniaus savivaldybės, nuo to, kas čia skaitosi geriausias, tai tada mes ir būtume aukščiau“, – dėstė K. Sabaliauskas.

reklama

Jis taip pat pridūrė, kad daugelyje šalių atvirų duomenų pelningumas yra nepasitvirtinęs šimtu procentų, todėl Lietuvai nėra realu laukti 2 procentų grąžos iš dovanų atvėrimo, nes ir kitos užsienio šalys to nepasiekė.

Ir taip skaičiuoja sąnaudas

Registrų centro vadovas, kalbėdamas apie galimybę padaryti viešojo sektoriaus duomenis atvirus visuomenei, ragino apsispręsti, kokiu keliu Lietuvos valdžia norėtų žengti: ar duomenys taps visiškai nemokami ir įstaigų kaštus padengs mokesčių mokėtojai, ar duomenys bus prieinami už tam tikrą mokestį.

„Pagrindinis klausimas galbūt yra nenuspręstas – bus atlygintini duomenys ar neatlygintini ir kaip jie bus atlyginami. Tai šitas klausimas buvo aprašytas įstatyme, bet taip po to nieko ir neįvyko“, – aiškino Registrų centro vadovas.

Tuo metu teisingumo viceministras Justas Pankauskas Audito komiteto posėdyje kalbėjo, kad šiuo metu Registrų centras ir taip patiria išlaidų dėl neapmokestintų duomenų, kurių niekas nekompensuoja.

„Pagrindinė turbūt šioje vietoj detalė Valstybės kontrolės ataskaitoj tai yra viena iškalbinga skaidrė, kurioje yra aiškiai pabrėžta, kiek jau dabar duomenų teikia Registrų centras, neatlygintinų duomenų, ir patiria praktiškai 6 milijonus eurų sąnaudų, kurios nėra kompensuojamos šiai dienai“, – teigė jis.

Tačiau finansai šioje vietoje – ne vienintelė problema. K. Sabaliausko teigimu, dabar galiojantys asmens duomenų apsaugos įstatymai taip pat gali apsunkinti duomenų atvėrimo visuomenei procesą.

„Yra vienintelis klausimas, kad tie duomenys neša ir asmens duomenis dar. Reiškia, visi mūsų beveik duomenys turi asmens duomenis, kuriuos reikia nuasmeninti teikiant į tokius rinkinius. Tas irgi nenumatyta: kaip, kiek, kokių duomenų ir kas negalima teikti. <...> Mes sutinkam. Mes irgi galim teikti duomenis nemokamai, visus tuos rinkinius, jeigu bus skirta, vadinkim, ar numatyta, kad mes juos galime teikti nemokamai. Nes vienoj pusėj mes turim asmens duomenų apsaugos įstatymą, kuris mums draudžia teikti dalį duomenų, kurių pagrinde pageidauja respondentai“, – reziumavo Registrų centro direktorius.

Registrų centrui – kritika

Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, reaguodama į K. Sabaliausko išsakytas mintis, pripažino, kad jai situacija dėl Registrų centro naudojamos praktikos puikiai žinoma, tačiau įstatyminiai pokyčiai viską galėtų pakeisti į gerąją pusę.

reklama

„Suprantu, kad jūs laikotės įstatymų, bet klausimas, ar įstatymai negalėtų būti kitokie dėl to, kad visuomenė gautų naudos. Tai aš nekvestionuoju tos nenormalios situacijos, kada duomenys yra tarsi mokami, ir yra krūva institucijų, kurios nori gauti duomenis nemokamai, tada jos braunasi į Seimą, kad joms ta teisė gauti duomenis nemokamai būtų išskirtinai suteikta įstatymu, nes tų duomenų reikia įvairiems tikslams.

Man atrodo, kad čia turėtų būti sisteminis sprendimas, tačiau faktas yra ir tas, kad turi būti įvertinta, kiek tai kainuoja iš tikrųjų, tada turi būti pasirinkta, kas valstybei yra naudingiau“, – apie situaciją, kai valstybinės institucijos iš Registrų centro perka duomenis, kalbėjo I. Šimonytė.

Liberalas Remigijus Šimašius, buvęs teisingumo ministras, yra puikiai susipažinęs su Registrų centro veikla ir yra dirbęs su K. Sabaliausku. Naujienų portalo Alfa.lt redakcijoje anksčiau lankęsis dabartinis Vilniaus miesto meras pripažino, kad jam Registrų centro problemos gerai žinomos.

„Šiuo atveju, vertinant iš IT politikos bei registrų politikos ir visų institucijų, kurios tai įgyvendina, turbūt problemos yra visur ir labai didelės. Ir labai ilgalaikė problema buvo, kad nė viena kita institucija apskritai jokio projekto nesugeba realizuoti, išskyrus Registrų centrą. Bet Registrų centras pats tai, mano atrodo, reikalauja didelių pokyčių, atsinaujinimo ir atsišviežinimo. Lygiai taip pat ir bendrai IT politika. Nes aš matau elementariai tiesiog per daug išleidžiamų pinigų projektams, kurie vienas su kitu nesuderinami“, – teigė R. Šimašius.

Kalbėdamas politikas kaip Vilniaus meras akcentavo, kad šiuo metu savivaldybėje yra kuriami visai kiti standartai ir kita politika: „Einame atvirų duomenų principu, ko Registrų centras, deja, nedaro, o turėtų daryti.“

Laukia permainos

Naujienų portalas Alfa.lt primena, kad apie permainų poreikį Registrų centre ne kartą kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri šių metų pradžioje jau pasiūlė įstatymo pataisas, kuriomis būtų apibrėžtas valstybės įmonių ir kitų institucijų vadovų kadencijų skaičius.

Minėtoje valstybės įmonėje šios savaitės pradžioje lankėsi teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Registrų centras pristatė ministrei savo veiklą, supažindino su atskirų registrų konsolidacija, gyventojams ir verslui teikiamomis paslaugomis. Ministrę domino, kaip ketinama atsižvelgti į nepriklausomų ekspertų pateiktas centro veiklos audito išvadas.

Audris Kutrevičius, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas, Alfa.lt teigė, kad, ministrės nuomone, „žvelgiant į ateitį neatidėliojant reikia imtis pertvarkų, kad investicijos būtų tikslingos, kad Registrų centras racionaliai panaudotų turimą vidinį potencialą, efektyviai paskirstytų finansinius išteklius“.

Pasiteiravus, ar ministrė nežada atleisti Registrų centro vadovo, aiškaus atsakymo nebuvo sulaukta: „Permainos reiškia ne tik vadovų kaitą. Pažangios permainos yra būtinos, ypač tokiose su šiuolaikinėmis technologijomis dirbančiose įmonėse. Tam pasitarnaus ir atlikto audito išvados.“

reklama

Pats K. Sabaliauskas trečiadienį Audito komiteto posėdyje prisistatė su ironiška šypsena veide: „Registrų centro direktorius... Šiuo metu...“