Operos solistė Talerko iš Oslo į Vilnių sugrįžta atlikti Šuberto mišių

Vera Talerko (© Organizatoriai)

Lietuvoje operinio dainavimo išsilavinimą įgijusi latvė Vera Talerko vasario 4 dieną sugrįžta į Vilnių, kur 19:30 val. Bernardinų bažnyčioje kartu su Oslo universiteto mišriu choru ir Vilniaus muzikos mėgėjų simfoniniu orkestru surengs koncertą – atliks F.Šuberto mišias As-dur.

Vilniaus išsiilgusi latvė operos solistė, šiuo metu pagal Jaunųjų atlikėjų programą (Young artist program) besidarbuojanti Oslo operos teatre, kalba apie būsimo koncerto šviesą ir lengvumą, Oslo operos teatro ypatumus bei Lietuvoje praleistų metų svarbą jos gyvenime.

Vasario 4 d. Vilniaus Bernardinų bažnyčioje kartu Oslo universiteto mišriu choru ir Vilniaus muzikos mėgėjų simfoniniu orkestru atliksite Šuberto mišias As-dur. Jūsų partija – soprano solo. Pasidalinkite savo išgyvenimais atliekant šią solo partiją?

Solo partija – labai šviesi. Bet svarbiausia šiame kūrinyje ne vien solo partijos, kurias atliks sopranas, mecosopranas, tenoras ir baritonas, bet bendras ansamblis tarp visų balsų. Šiame kūrinyje nėra atskirų arijų. Tuo šis kūrinys ir išskirtinis – vienas didelis choro ir ansamblio junginys. Pats kūrinys nėra labai sudėtingas. Ne iš tų, kurie priverčia žmones galvoti apie gyvenimo prasmę. Tai yra mišios, po kurių bus labai gera, lengva, apims pakylėta nuotaika. Kūrinys labai gerai nuteikia, kviečia į šviesiąją gyvenimo pusę. Jame nėra minorinių atgarsių. Jis lengvas ne teksto prasme, bet klausymosi malonumo.

Solo partijas atliks ir trys lietuviai: mecosoprano – Justė Jankauskaitė, tenoro – Juozas Janužas, baritono – Tomas Kildišius. Ar pažįstate vieni kitus?

Taip, esame pažįstami. Su Juste Jankauskaite ir su Tomu Kildišiumi susipažinome Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Justė baigia akademijoje magistrantūrą. Tomas – labai geras mano draugas, studijuoja operinio dainavimo 3 kurse. 2016 metais turėjau garbės su Sankt Peterburgo simfoniniu orkestru atlikti Pergolesi „Stabat mater“ – mes abu su Tomu buvome solistai.

Ar esate anksčiau koncertavusi su į Vilnių atvykstančiu Oslo universiteto mišriu choru? Kuo jums skiriasi dainavimas operos spektaklyje nuo dainavimo su choru?

Dainuojant su choru tu turi didelę atramą ir palaikymą iš nugaros. Tas labai veikia. Operos scenoje tu kuri pasaką arba istoriją, kur pats esi jos dalyvis. Dainuodamas su choru gi esi labiau pasakotojas.

Oslo universiteto mišriame chore aš esu dainavimo konsultantė. Norvegijoje mes kartu dainavome keliuose kalėdiniuose koncertuose.

Esate iš Latvijos, o studijavote Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, pas profesorę Astą Krikščiūnaitę. Kodėl pasirinkote studijas Vilniuje ir kaip vertinate šiuos studijų metus?

Prisimenu, prieš stojant į akademiją, gal prieš pusmetį buvau konsultacijoje pas dainavimo profesorę Reginą Maciūtę. Man labai patiko pati atmosfera. Ne tik Teatro ir muzikos akademijoje, bet ypač atmosfera šalyje ir mieste.

Vilnius – labai šiltas, šviesus ir pozityvus miestas. Gal tai užsieniečio sindromas? Bet tikrai man atrodė, kad visi man šypsosi. Buvau nusprendusi stoti į Vilnių mokytis operinio dainavimo arba į Rygą – kompozicijos. Prieš pat stojamuosius Rygoje man paskambino, kad jau įstojau į Vilnių, tad net nebelaikiau stojamųjų Rygoje. Priėmiau tai kaip likimo dovaną.

Iš karto po akademijos baigimo gavau pasiūlymą pagal „Young artist program“ dirbti Oslo operos teatre. Pakvietė vienam sezonui. Tai – labai gerai programa. Jie labai padeda jauniems solistams, duoda atlikti nemažai partijų, padeda susirasti agentą, planuoja koncertinę veiklą. Man labai patinka Osle. Tai – dar viena likimo dovana.

Vilniuje LMTA studijavote net 6 metus. Koks jausmas apima dabar sugrįžtant į Vilnių, į šį vasario 4-osios koncertą?

Šis koncertas Vilniuje man kaip proga sugrįžti ir susitikti su savo dėstytoja Asta Krikščiūnaite, su draugais ir prisiminti, kaip buvo gera gyventi Vilniuje šešerius metus. Prisiminimai – labai geri. Labai gerai sutiko mane ši šalis. Kai išgirdau, kad Oslo universiteto mišrus choras vyksta koncertuoti į Vilnių ir pakvietė mane, aš iš karto vienareikšmiškai sutikau, nes labai pasiilgau Vilniaus.

Kaip jaučiatės dėl to, kad dainuosite Bernardinų bažnyčioje? Ar, studijuodama Vilniuje, lankydavotės čia?

Bernardinų bažnyčioje buvau tik ekskursijoje. Kai tėvai ar draugai atvažiuodavo, pravesdavau juos per Vilniaus bažnyčias ir kitus senamiesčio taškus.

Turint omenyje koncertinę veiklą – Bernardinų bažnyčia man bus visiškai nauja erdvė. Bažnyčia yra akustiškai paslanki, todėl skambės tikrai gerai. Svarbiausia, kad ateis bažnyčios lankytojai ir draugai, tėvai – atmosfera tikrai turėtų būti labai jauki ir gerai nuteikianti.

Dabar esate solistė-praktikantė Oslo operos teatre. Papasakokite apie šio operos teatro virtuvę? Ar jaučiate, kad tai prestižinė kultūros įstaiga Norvegijoje visuomenėje?

Oslo operos teatras yra didelis, salėje – apie 1,2 tūkst. žiūrovų vietų. Teatras pasižymi labai gera akustika, kuri buvo sudaryta pagal „La Scala“ operos teatro akustinius niuansus. Norvegijos specialistai važiavo į Italiją ir bandė atkurti, kodėl „La Scaloje“ taip gerai rezonuoja viskas. Ir jiems pavyko. Kai statė Oslo operos teatrą, jie padarė taip, kad bendras rezonuojantis objektas salėje yra didžiulė liustra, kurioje dominuoja krištolas. Labai gerai rezonuoja.

Dar yra milžiniška scena su keturiomis sienomis, kurias galima pakelti, nuleisti. Scena yra tokia didelė, kad ant jos net sunkvežimiai-vilkikai gali atvažiuoti su visomis dekoracijomis. Oslo operos teatre vienos savaitės metu gali vykti 3-4 pastatymai, nes dekoracijoms yra vietos: scenos šone gali stovėti trys skirtingi dekoracijų komplektai.

Teatras yra išskirtinis ir savo gerais žmonėmis: niekas tavęs nespaudžia ir nereikalauja, bet tu pats nori padaryti kuo geriau. Čia niekada nepasakys, kad tu darai blogai. Jie nebent gali pasakyti, kad galima padaryti kitaip, pateiks keletą variantų ir tu pasirenki variantą, kuris jau yra geras.

Oslo operos teatre dirba apie 600 žmonių, kiekvienas atsakingas už savo dalyką. Gerokai iš anksto žinomi bendri tvarkaraščiai su generalinėmis repeticijomis ir spektakliais. Individualūs tvarkaraščiai suderinami prieš savaitę, tad penktadienio vakarą jau galiu planuotis visą kitą savaitę.

Dažnai visos tos 1,2 tūkst. žiūrovų vietų ir būna užimtos. Pavyzdžiui, neseniai turėjome premjerą „Cavalleria rusticana“ ir „Pagliacci“ – visi devyni spektakliai buvo išparduoti. Rossini „Pelenė“ patyrė naujo pastatymo triumfą, net Norvegijos karalienė Sonja sėdėjo publikoje ir plojo atsistojusi. Net karališkoji šeima ateina, nors jie labai atsirenka kultūrinius renginius.

Dabar ruošiu solo partijas operose „Karmen“, „Fidelio“ ir „La Boheme“. Kadangi esu nauja atlikėja, man absoliučiai visi spektalkliai Osle yra nauji. Gerai, kad šiame teatre jie duoda ne vieną-du spektaklius, o duoda galimybę parodyti save. Pavyzdžiui, aš jau turėjau 2 pastatymus po 9 spektaklius. Laukia dar 7 „Karmen“, 2 – „Fidelio“ ir 2 – „La Boheme“ pasirodymai. Kaip jaunai atlikėjai – labai gerai.

Kurias vietas būtinai aplankysite, kai vasario 4-osios Šuberto mišių As-dur koncertui Bernardinų bažnyčioje atvyksite į Vilnių?

Pirma vieta, kur nueisiu – į akademiją (Teatro ir muzikos – aut.pastaba). Būtinai susitiksiu su dėstytojais ir su draugais. Juk beveik visas mano brandus gyvenimas jau vyko Vilniuje, akademijoje. Labai sunku buvo išvažiuoti iš Lietuvos, todėl labai vertinu šią progą sugrįžti, susitikti ir koncertuoti.

Alfa.lt

Vera Talerko
Vera Talerko
Vera Talerko
+3

Taip pat skaitykite: