Nuo A iki Ž: kaip prižiūrėti puošniąsias orchidėjas

Orchidėja (Daivos Valevičienės ir redakcijos nuotr.) (© Asmeninis albumas)

Lietuvoje orchidėjos, regis, nebesiilgi savo pirmykštės tėvynės atogrąžose. Išties tai jau ne jų tėvynė, o labai tolimų protėvių kilmės šalis, mat dabar puošniosios gėlės atkeliauja iš šiltnamių, dar vadinamų orchidėjų fermomis, ir yra jau ne vienos kartos hibridai. Tokios dažniausiai ir tampa naujos kolekcijos pradžia. Jau paskui pradedama įsigyti retesnių ir lepesnių augalų. Didieji kolekcininkai paprastai ateina iki rūšinių miniatiūrinių orchidėjų. Pradedančiojo ir jo namiškių tokia greičiausiai apskritai nesužavės, o įsigyti mažylės atsitiktinai beveik neįmanoma.

Lengviau atsikvėpkite

Dabar pradedančiųjų kolekcininkų įsigyjamos orchidėjos lepumu net nebeprimena tų, kurios pirmosios atkeliavo į Europą. Kadaise šimtai orchidėjų medžiotojų rasdavo lig tol neregėtų augalų, klajodami po atogrąžų miškus, o paskui gabendavo savo brangų grobį garsiems pasaulio kolekcininkams. Tuomet po pasaulį ir pasklido žinia apie ypatingą orchidėjų lepumą.

Dabar specialias sąlygas savo augalams kuria tik retų rūšinių orchidėjų savininkai. Pasaulis ne taip jau daug pasikeitė – retenybės brangios ir lepios.

Visi kiti gali lengviau atsikvėpti – aristokratiškos gražuolės, išvedant vis naujus hibridus, tapo net labai ištvermingos. Tačiau ir joms visko gali atsitikti dėl netinkamos priežiūros – tuomet skaudu ne tik tada, kai augalas sunyksta, bet ir kai niekaip nenori žydėti.

Kone visi pradėję auginti orchidėjas yra patyrę tą patį – joms labiausiai kenkia per didelis rūpinimasis. Kai nuolat laistai, purški, nešioji iš vietos į vietą, jos pradeda nykti. Kai nustoji tai daryti, kartais net atsigauna.

Gera žinia yra ta, kad jei byra įsigyto naujo augalo pumpurai, nereikia gąsčiotis dėl blogos priežiūros. Tai gali būti augalo kelionės iki parduotuvės, gyvenimo joje, pervežimo į namus pasekmė.

Sukrauti žiedai iš augalo atima daug jėgų, o transportavimas, pasikeitusios sąlygos irgi jų neprideda, tad pumpurai ir neišsiskleidžia. Pirmam kartui geriau įsigyti orchidėją su jau išsiskleidusiais žiedais. Kitas variantas – tiesa, pradedančiajam nelabai patrauklus – pirkti sveiką augalą dar visai be pumpurų. Kai orchidėja sukraus pumpurus namie, jie tikriausiai nebenubyrės.

Atsargiai – laistymas!

Labai svarbi orchidėjoms yra temperatūros ir drėgmės pusiausvyra. Jei šilta, laistyti reikia, tačiau ne per dažnai. Kuo vėsiau, tuo drėgmės turi būti mažiau. Tos, kurios žiemoja vėsioje verandoje, yra nelaistomos net po kelis mėnesius. Jei būtų laistomos gausiai, tuojau pradėtų pūti. Jei šaknys pūva, reikia apkarpyti pažeistas, o žaizdas barstyti maltu cinamonu arba anglimi. Po to apdžiovinti ir sodinti į sausą substratą, o palaistyti tik po trijų dienų.

Dažniausiai nepatyrusių augintojų namuose orchidėjos žūsta dėl per didelės drėgmės: supūva šaknys arba užsikrečia ligomis. Sausrą orchidėjos pakelia lengviau nei drėgmės perteklių.

Jei labai neramu, kad augalas gali išdžiūti, stebėkite, kokios spalvos jo šaknys permatomame vazonėlyje. Kol jos netampa pilkos, jaudintis tikrai nėra ko. Kol šaknys žalios spalvos, laistyti tikrai nereikia.

Apžiūrėkite ir lapus. Kai perdžiūsta, ant lapų atsiranda ruoželių. Tie lapai jau nebesugis, kiek belaistytum.

Atgaivinsite... karštu vandeniu

Orchidėjoms patinka laistymas šiltu vandeniu, o karštu galima jas net reanimuoti. Jei turite suvytusį, net suglebusį augalą, jį reikia apipilti tokios temperatūros vandeniu, kad net pirštams per karšta, ir uždaryti į plastikinę dėžutę. Kurį laiką ten pabuvusi orchidėja dažniausiai atsigauna.

Suprasti, ar orchidėja yra patenkinta gyvenimu, galima stebint jos lapus – jei jaunesni auga didesni už ankstesnius, vadinasi, augalui nieko netrūksta.

Augtų net tarp putplasčio gabalėlių

Ženklas persodinti – kai augalas pradeda lipti lauk, leidžia šaknis į viršų. Persodinus tris dienas reikia išvis nelaistyti, nors persodinę kitas gėles būtinai laistome.

Dabar, kai net prekybos centruose pilna orchidėjoms skirtų vazonėlių bei substratų, retai kas ima ir pasodina jas į kitoms gėlėms skirtą gruntą su durpėmis. Orchidėjos yra epifitiniai augalai, žemės joms nereikia, vazonuose auginama tik todėl, kad jas kažkas prilaikytų ir bent kiek pridengtų šaknis, nes tuomet drėgmė išgaruoja lėčiau. Jos galėtų augti net tarp putplasčio gabaliukų.

Kas atsitiktų, jei kartais orchidėja per klaidą ar nežinojimą būtų giliai, su visomis orinėmis šaknimis pasodinta į didelį indą? Jei nebus laistoma dažniau kaip kartą per savaitę, gali išgyventi, tik žiedų nebus labai ilgai. Jeigu tokiame grunte atsidūrusi orchidėja būtų laistoma kas 2–3 dienas, nebeištvertų.

O kas toliau vyksta su ta, kuri pakenčia jai svetimą gruntą? Dažnai tokia orchidėja augina stiprius žalius lapus, kol užauga didokas krūmelis, dalis jos šaknų vėl atsiduria ore, o grunte lieka toks maisto medžiagų kiekis, koks šiai gėlei yra tinkamas. Ir štai tuomet ji vėl pražysta.

Taigi, geriausia auginti orchidėjas tokiame grunte, kokiame jos augo įsigyjant, ir persodinti ne dažniau kaip kas dvejus metus.

Populiariausios ir rūšinės

Jei orchidėją ne atsisiųsdinote iš užsienio ar įsigijote ne gėlių parodoje, o paprasčiausioje parduotuvėje, tikriausiai tai bus falenopsis (Phalaenopsis). Nors gali būti ir cimbidis (Cymbidium), dendrobis (Dendrobium nobile), katlėja (Cattleya) ar kambrija (Cambria), kuri auga iš savotiškų „svogūnų“, tačiau pirmasis variantas labiau tikėtinas. Orchidėjų šeimoje yra 25 tūkstančiai rūšių, priklausančių 600 genčių, tad domėtis ir kolekciją plėsti bet kuria kryptimi bus paprasta.

Kur kas sunkiau ir svarbiau sėkmingai auginti pirmąją įsigytą orchidėją. Jei iškart perkate kelias, geriau tokias pačias, tik žydinčias skirtingomis spalvomis. Taip bus lengviau jas prižiūrėti ir mokytis auginti, o ilgainiui pereiti prie sudėtingesnių.

Retesnių orchidėjų geriau įsigyti apsilankius jų parodose, kur galima tiksliai sužinoti, ką perkate, ir pabendrauti su žmonėmis, išmanančiais apie jų priežiūrą. Geriausia, jei parodos vyksta Lietuvoje ir su augintojais bei pardavėjais lengviau susikalbėti, nes jie žino klimato ypatumus.

Retai, bet pasitaiko, kad vos pradėjęs kurti savo kolekciją žmogus iškart leidžiasi į parodas užsienyje ar perka augalus internetu. Tokiam drąsuoliui geriausia būtų pirmiau susipažinti su kitais, labiau patyrusiais orchidėjų augintojais, kurie dažnai į parodas vyksta organizuotai.

Tačiau grįžkime prie pirmojo įsigyto falenopsio. Jo nereikia skubėti persodinti, gali kuo puikiausiai ten pat augti kelerius metus. Juk augalas augalui nelygu, tarp jų būna augančių sparčiau.

Verčiau atsižvelkite į konkretaus augalo poreikius – persodinkite, kai ima aiškiai nebetilpti savo vazonėlyje. Kita vertus, įrodyta, kad suspaustos orchidėjų šaknys stimuliuoja jų žydėjimą, tad į didelius indus jų sodinti neverta.

Peržydėjo, ir kas toliau?

Jei orchidėjos šaknys sveikos, ji turi keletą porų sveikai atrodančių žalių ir standžių lapų, kiek pailsėjusi gėlė būtinai vėl sukraus pumpurus. Dažnai tam nereikia jokių pastangų. Sveikas augalas pailsėjęs tikrai sukrauna žiedus. Ir nebūtinai ant senojo žiedynkočio, kurio dažnai patariama nenukirpti augalui peržydėjus.

Tų žiedų kiek pakirpus žiedynkotį gali atsirasti, bet kur kas gražiau atrodo jų kekė ant išleisto naujojo. Auginant orchidėjas namų dekoravimo tikslais, žiedynkočius galima kirpti, nes kelis mėnesius styrodami pliki jie tikrai neatrodo gražiai.

Aplinkos drėgmė

Dauguma mūsų namuose auginamų orchidėjų yra kilusios iš atogrąžų, kur gyvena ant medžių. Todėl jos geriausiai jaučiasi nuolat gaudamos šviežio oro, o nevėdinamose patalpose dažniau serga. Be to, atogrąžose dažnai lyja, tačiau šaknis greitai išdžiovina vėjas ir saulė. Oro drėgmė ten svyruoja tarp 60–95 proc.

Namuose auginamas orchidėjas galima pastatyti ant padėklų su drėgnu keramzitu, dažnai purkšti. Lepesni augalai auga tik šalia drėkintuvo.

Purkškite geriau ne ant paties augalo, tačiau aplink – padidinsite aplinkos oro drėgnumą, o tai orchidėjoms ypač patinka. Purkšdami saugokite, kad kuo mažiau lašelių patektų ant žiedų – gali atsirasti negražių dėmių.

Nepadauginkite trąšų

Jei nauji orchidėjos lapai auga smulkesni nei ankstesnieji, laikas patręšti arba augalui trūksta šviesos.

Tręšti galima kelis kartus per metus, bet galima ir kas dvi savaites. Jei norite, kad orchidėja subrandintų sėklas, geriau, jei ji nejaus maisto medžiagų pertekliaus, tuomet susirūpins palikuonimis. Jei norite stambesnių žiedų, turite nepagailėti ir trąšų.

Nepagailėti tik sąlyginai, mat pertręšti orchidėjas taip pat pavojinga, kaip ir perlaistyti. Ant universalių trąšų pakuotės nurodytą koncentraciją reikia sumažinti mažiausiai tris kartus, o nepatyrusiems geriau naudoti skirtas specialiai orchidėjoms.

Šiltnamiuose užsienyje orchidėjos silpnos koncentracijos trąšų tirpalu laistomos kaskart, kai apskritai laistomos. Namuose tai pakanka daryti kas dvi savaites. Vasaros pradžiai dera parinkti trąšas, kuriose šiek tiek daugiau azoto, o rudeniop, kai dauguma orchidėjų ruošiasi žydėti, – tokias, kuriose daugiau fosforo. Augalai žydi net 4–6 mėnesius.

Gali apdegti

Nors orchidėjos itin puošia palanges, reikia atsiminti, kad vasarą nepatartina šių gėlių laikyti ant palangės, nes lapai išsausėja, mat per mūsiškes žiemas būna labai atpratę nuo šviesos. Mūsų sąlygomis visiškai netinka pietinė palangė, išneštos į lauką vasarą ir nepridengtos jos taip pat visuomet apdega.

Laikant augalą vietoje, ant kurios krenta tiesioginiai saulės spinduliai, ypač drėgną, su vandens lašeliais ant lapų ar žiedų, atsiras rudų dėmių. Žiemą toks pavojus gal retesnis, tačiau pavasariop lengva neapsižiūrėti, tad geriau orchidėją laikyti ne ant palangės, o šalia jos.

Rasos

Orchidėja (Daivos Valevičienės ir redakcijos nuotr.)
Orchidėja (Daivos Valevičienės ir redakcijos nuotr.)
Orchidėja (Daivos Valevičienės ir redakcijos nuotr.)
+1

Taip pat skaitykite: