Teršiančiam Lietuvos automobilių parkui reikalinga švari strategija

Išmetamosios dujos (© Organizatoriai)

Remiantis Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, Lietuvos keliais rieda apie 1,36 mln. šalyje registruotų lengvųjų automobilių. Didžiausias transporto skelbimų portalas Autoplius.lt analizuoja, kodėl didžiąją automobilių dalį sudaro transporto priemonės su dyzeliniais varikliais.

Dyzeliniai automobiliai užima net du trečdalius arba 66,4 proc. visos Lietuvos automobilių rinkos. Šalies keliais rieda kiek daugiau nei 900 tūkst. tokiais degalais maitinamų lengvųjų automobilių.

Benzininių transporto priemonių rinkos dalis yra beveik 3 kartus mažesnė – 321 tūkst. automobilių arba 23,6 proc. Lietuvos autoparko. 8,7 proc. arba 118 tūkst. vnt. lengvųjų automobilių šalies keliuose rieda su dujų įranga. Likusius 1,3 procento sudaro hibridiniai automobiliai, elektromobiliai bei transporto priemonės, kurių degalų rūšis „Regitros“ duomenų bazėje nenustatyta.

„Visų pirma reikėtų akcentuoti, kad Lietuva buvo, yra ir bent artimiausią dešimtmetį bus dyzelinių automobilių šalis. Nors tai yra daugiau teršiantys automobiliai, Lietuvoje yra palankios sąlygos eksploatuoti dyzelinius automobilius“, – tvirtina Autoplius.lt plėtros vadovas Matas Buzelis.

Degalų kainos stabilios, naudotų automobilių rinkoje dyzelinu varomų automobilių kainos nesmarkiai skiriasi nuo benzininių, o Lietuvoje kol kas nenumatomas taršos mokesčio įvedimas. Pridėjus tai prie mažesnių degalų sąnaudų ir vairuotojus tenkinančių važiavimo savybių, gaunama jau ilgai be priekaištų veikianti dyzelinių automobilių sėkmės formulė.

„Daugelyje Europos Sąjungos valstybių jau egzistuoja aiškios mokesčio už automobilį schemos. Mokestis už automobilį yra viena iš priemonių, kuriomis gali būti skatinama persėsti prie mažiau teršiančios transporto priemonės vairo, nes dyzeliniams automobiliams taikomi didesni tarifai. Lietuvoje nieko panašaus kol kas neturime – įstatymų leidėjai jokių logiškų sprendimų dar nepateikė, nors buvo bandoma pasiūlyti automobilio apmokestinimą pagal jo amžių ar „Euro“ standartą. Abiem atvejais Seimo nariai nepagalvojo apie galimus paradoksus“, – komentuoja M.Buzelis.

Automobilių rinkos ekspertas tikina, kad ateityje dyzelinių automobilių paklausa mažės, nes gamintojams vis sunkiau pagaminti transporto priemones, kurios atitiktų griežtėjančius taršos reikalavimus. „Dyzeliniai automobiliai yra fundamentaliai sudėtingesni iš techninės pusės, o komplikuoti inžineriniai sprendimai netiesiogiai didina eksploatacines išlaidas. Varikliuose bei kituose mechaniniuose mazguose didėja slėgiai, dėl to kuriamos brangesnės detalės, o šioms sugedus, remontuoti arba keisti jas tampa labai brangu“, – priduria Autoplius.lt plėtros vadovas.

Kai kurie gamintojai jau mažina savo dyzelinių automobilių gamybos apimtis ir po truputį pereina prie hibridinių jėgainių. Prognozuojama, kad nauji „Euro“ taršos standartai tokio tipo varikliams uždės dar didesnį apynasrį ir tai privers automobilių gamintojus palaipsniui atsisakyti dyzelinių jėgainių.

Vidutinis automobilių amžius Lietuvoje siekia net 15 metų, o tai reiškia, kad akivaizdaus dyzelinių automobilių rinkos dalies sumažėjimo šalyje staigiai nepajusime, kad ir kokie būtų gamintojų veiksmai. „Į šalį vis dar vežami seni automobiliai ir kol valstybė nepateiks aiškios strategijos, kaip reikėtų mažinti dyzelinių transporto priemonių skaičių, situacija iš esmės pasikeisti negali“, – priduria automobilių rinkos ekspertas.

Anot M.Buzelio, automobilio mokesčio klausimas neturi būti pamirštas, tačiau jį spręsti reikėtų labai kruopščiai, siekiant nenuskriausti mažiausias pajamas gaunančių vairuotojų. Gerai apgalvotas, nors ir simbolinis mokestis už automobilį ne tik paskatintų persėsti į ekologiškesnius automobilius, bet ir galėtų prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: