KTU profesorius Gražulevičius: doktoranto stipendija Lietuvoje dukart viršija profesoriaus atlyginimą Ukrainoje

Eksperimentai (© Pixabay.com)

„Tarptautinių projektų vykdymas Lietuvos tyrėjams yra vienas iš reikšmingiausių faktorių, integruojantis į pasaulinį mokslą. Manau, kad tarptautiniu mastu esame stiprūs vidutiniokai, o juk mūsų „starto“ pozicijos labai skyrėsi nuo kolegų iš Vakarų ar Tolimųjų Rytų“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Polimerų chemijos ir technologijos katedros vadovas Juozas Vidas Gražulevičius.

Pasak profesoriaus, daugelio akademinių premijų laureato, moksliniams tyrimams atlikti Lietuvoje šiandien yra pakankamai geros sąlygos – dauguma aktyvesnių mokslo grupių, pasinaudojusios Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, apsirūpino moksline įranga.

„Iš nemažos darbo užsienio universitetuose patirties žinau, kad aklimatizacija svečiose šalyse ir mokslo įstaigose nėra lengva bei kainuoja daug nervinių resursų“, – teigia J. V. Gražulevičius, patvirtindamas, jog ir Lietuvoje dirbantys mokslininkai, naudodamiesi naujausia mokslo įranga ir bendradarbiaudami tarptautiniu mastu, gali pasiekti išskirtinių rezultatų.

Tiesa, profesorius apgailestauja, jog mūsų šalyje tyrėjų potencialas menksta – jaunieji tyrėjai, dažniausiai siekdami geresnių finansinių sąlygų, ieško galimybių įsidarbinti Vakaruose.

Kuriami draugiški aplinkai ir nekenksmingi sveikatai šviesos diodai

Profesoriaus J. V. Gražulevičiaus vadovaujama tyrėjų grupė laimėjo Lietuvos–Latvijos–Kinijos (Taivano) bendrų mokslinių tyrimų programos 2017-2019 m. finansavimą projektui, kurio tikslas – naujų medžiagų mėlyniems organiniams šviesos diodams sintezė ir tyrimas. Tai jau ketvirtas jo vadovaujamos tyrėjų grupės laimėtas šios programos projektas. Pasak chemijos profesoriaus, finansavimo tęstinumas rodo, jog tema yra aktuali.

„Medžiagų, savo sudėtyje neturinčių sunkiųjų metalų, tokių kaip iridis, kurias naudojant būtų galima sukonstruoti efektyvius mėlynus organinius šviesos diodus, vis dar trūksta. Organiniai šviesos diodai, priešingai negu neorganiniai, gali būti lankstūs ir pakankamai didelio ploto“, – pasakoja J. V. Gražulevičius.

Tiek mėlyni, tiek kitų spalvų šviesą skleidžiantys diodai naudojami televizorių, kitų elektronikos prietaisų ekranams, ir apšvietimo prietaisams gaminti.

„Tyrėjai siekia sukurti draugiškus akiai organinius šviesos diodus. Mat intensyvi mėlyna spalva, kuri yra daugumos šiuo metu naudojamų baltos šviesos šaltinių sudedamoji dalis, gali sukelti negrįžtamus akių tinklainės pakitimus, mažina melatonino gamybą, dėl ko gali sutrikti miegas bei padidėti susirgimo onkologinėmis ligomis rizika“, – teigia KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedros vedėjas.

Bendradarbiauja su Taivanu – elektronikos inžinerijos Meka

Organinius šviesos diodus kuriantys mokslininkai iš trijų šalių yra pasiskirstę vaidmenimis: Latvijos tyrėjai daugiausia dėmesio skirs naujų medžiagų struktūrų kūrimui, junginių sintezei ir identifikavimui, KTU dirbanti mokslo grupė tyrinės naujai susintetintų medžiagų savybes, o tyrėjų grupė iš Taivano nacionalinio universiteto, naudodama susintetintas medžiagas, kurs efektyvius, stabilius ir ekologiškus šviesos diodus.

„Taivanas yra vienas iš pasaulinių lyderių tiek organinių šviesos diodų, tiek kitų organinės elektronikos prietaisų (saulės elementų, tranzistorių) kūrimo bei tobulinimo srityse. Elektronikos inžinerijos studijų programos šioje šalyje savo populiarumu nenusileidžia medicinos ar teisės studijų programoms“, – teigia J. V. Gražulevičius.

Pasak jo, kolegos iš Taivano nacionalinio universiteto palaiko glaudžius ryšius su šalies elektronikos pramonės įmonėmis. J. V. Gražulevičius tikisi, kad KTU tyrėjams tai padės užmegzti naujų verslo kontaktų.

Mažų šalių mokslininkai privalo bendradarbiauti tarptautiniu mastu

KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedros vedėjo teigimu, mokslo tyrimams rasti bendradarbiavimo partnerių, kurie papildytų kompetenciją reikiamoje srityje, tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva dažnai būna neįmanoma. Šios katedros tyrėjai ruošiasi vykdyti jau šeštą Lietuvos, Latvijos ir Taivano mokslinių tyrimų programos projektą. Pastaraisiais metais vykdomi penki Europos bendrųjų programų (FP7 IR Horizontas 2020) finansuojami projektai.

„Dauguma mūsų katedros tyrėjų yra dirbę arba dirba pirmaujančiose Vakarų Europos mokslo institucijose. Tiek pagal atliekamų darbų apimtis, tiek mokslinės statistikos prasme atrodome neblogai“, – teigia J. V. Gražulevičius.

Sąlygos mokslo tyrimams Lietuvoje – kaip Vakaruose

Pasak jo, vykdyti tarptautinius projektus Lietuvos tyrėjams ypač svarbu – taip jie integruojasi į pasaulinį mokslą ir kelia savo meistriškumą. Mokslininko teigimu, šiandien aktyviausi Lietuvos mokslininkai, nepaisant nepalyginti prastesnių „starto“ pozicijų, pasaulinio mokslo kontekste atrodo neblogai. Daugelyje laboratorijų Europos Sąjungos lėšomis atnaujinta tyrimų aparatūra šiandien lietuvių tyrėjams leidžia dirbti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir pažangiose Vakarų ar Tolimųjų Rytų laboratorijose.

„Tiek sovietmečiu, tiek pirmajame atkurtos nepriklausomybės dešimtmetyje sąlygos moksliniams tyrimams buvo labai menkos. Panašios į tokias, kokias mačiau prieš savaitę, lankydamasis Ivano Franko nacionaliniame universitete Ukrainoje“, – pasakoja J. V. Gražulevičius.

Jaunieji tyrėjai iš kitų šalių kompensuoja vietinių talentų trūkumą

Mokslo grupėje, kuriai vadovauja profesorius J. V. Gražulevičius, KTU šiuo metu dirba penkių valstybių piliečiai: Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Kinijos ir Irano. Pasak mokslininko, Polimerų chemijos ir technologijų katedra yra tarsi Ukrainos mokslininkų atstovybė Lietuvoje – čia dirba šeši šios šalies mokslininkai.

„Jauniems žmonėms iš Ukrainos mūsų sąlygos yra patraukios tiek mokslinės bazės, tiek finansų prasme – mūsų doktoranto stipendija maždaug dvigubai viršija Ukrainos profesoriaus atlyginimą“, – teigia J. V. Gražulevičius.

Jis džiaugiasi, kad tarptautiškumas padeda užpildyti jaunų tyrėjų trūkumą – Lietuvoje ne visuomet pavyksta rasti jaunus talentingus žmones, norinčius užsiimti moksliniais tyrimais. Paklaustas, ar nekyla iššūkių dėl kultūrinių skirtumų, profesorius sutinka, jog jų yra – ypač susiduriant su kolegomis iš tokios šalies, kaip Iranas, kur tarptautinės komunikacijos galimybės labai ribotos. Kitoks ir Rytų kraštų mokslininkų požiūris į darbą.

„Jaunasis kolega iš Kinijos stebina savo sisteminiu požiūriu į tyrimus. Jis pas mus atvyko iš Korėjos, kur darbo diena laboratorijose trunka nuo 8 ryto iki 11 vakaro. Tikėjausi, kad ir čia dirbs tokius pačiu režimu, bet jis prisitaikė prie mūsų doktorantų darbo grafiko“, – juokauja J. V. Gražulevičius.

Chemijoje nuolat galima atrasti kažką naujo

Pasak Baltijos Asamblėjos premija ir dukart Lietuvos mokslo premija įvertinto, daugiau nei 300 mokslinių straipsnių išspausdintų tarptautiniuose mokslo žurnaluose bei 50 išradimų autoriaus, kai moksliniai tyrimai atliekami iš azarto, nesibodint padirbėti nei savaitgaliais, nei per atostogas, tarptautinis pripažinimas ateina lyg ir savaime. Jis primena, kad moksliniai tyrimai šiais laikais – kolektyvinis veiksmas, todėl svarbu suburti aktyvią tyrėjų grupę ir rasti gerų bendradarbiavimo partnerių.

Profesorius teigia, jog chemija – ypač įdomi sritis dėl neribotų mokslinių tyrimų galimybių.

„Sukurti ar surasti chemijos moksle kažką naujo nėra labai sudėtinga. Be to, moksliniai tyrimai chemijos srityje sunkiai įsivaizduojami be tarpdiscipliniškumo. Mes nuo senų laikų bendradarbiaujame su įvairių šalių fizikais bei elektronikos inžinerijos specialistais“, – teigia J. V. Gražulevičius.

Alfa.lt

Taip pat skaitykite: